TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šiaudų granulės iškeliavo į Lenkiją

2012 07 16 8:52
Daugiausia bus mokama už presuotus šiaudus, kurių drėgnumas iki 15 procentų. Tačiau bus superkami ir iki 20 proc. drėgnumo šiaudai./LŽ archyvo nuotraukos

UAB "Agrochema" Vilkaviškio agrocentro patalpose birželio pabaigoje pradėjo veikti naujas bendrovės "Biošiluma" šiaudų granulių gamybos cechas. Jau pagaminta per 50 tonų granulių, o iki metų pabaigos planuojama - dar apie 3-4 tūkst. tonų produkcijos. Ji visa keliaus į Lenkiją arba Skandinavijos šalis.

Šiuo metu granulės gaminamos iš praėjusiais metais "Biošilumos" supirktų šiaudų. Prasidėjus naujo derliaus javapjūtei šiaudus nauja gamykla iš Vilkaviškio ir aplinkinių rajonų ūkininkų supirks neribotais kiekiais. "Biošiluma" tikisi kasmet perdirbti apie 10-12 tūkst. tonų šiaudų.

Supirkti šiaudus nebuvo lengva

Kad galėtų pradėti dirbti birželio mėnesį, "Biošiluma" apie 150 tonų šiaudų supirko pernai. Dabar gamykla dirba viena pamaina ir laukia šių metų javapjūtės, kad galėtų pradėti dirbti visu pajėgumu.

"Šiaudus pirkome iš anksto, kad dar iki javapjūtės galėtume išbandyti įrenginius. Be to, įgijome patirties supirkdami žaliavą, o ūkininkai sužinojo apie atsirandančią galimybę parduoti nenaudojamus šiaudus", - LŽ teigė "Biošilumos" direktorius Valdas Astromskis.

Šiame regione yra didelis šiaudų potencialas. 2010 metais grūdinių augalų pasėlių plotas siekė 176 tūkst. hektarų, bendras šiaudų kiekis - per 706 tūkst. tonų. Tačiau regione dominuoja smulkūs ūkiai, kurie šiaudus naudoja pašarams ar kaip trąšas, todėl, "Biošilumos" skaičiavimu, supirkti kaip žaliavą būtų galima apie 80-100 tūkst. tonų šiaudų.

Vis dėlto "Biošilumos" direktorių nustebino, kad ūkininkai nelabai susidomėjo galimybe užsidirbti - parduoti šiaudus. Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kad Vilkaviškio regione šiaudų supirkimas - naujas reiškinys, stambių supirkėjų šalia beveik nėra. Iki šiol šiaudus daugiausia surinkdavo gyvulininkystės ūkiai. Vis dėlto didžiausia dalis susmulkintų šiaudų likdavo laukuose kaip trąša. O kaip žaliava, kaip rinkos prekė šiaudai nebuvo plačiai naudojami.

"Mūsų verslo pagrindinis rūpestis - surinkti žaliavą. Tai padaryti nėra lengva. Daugelis mūsų ūkininkų konservatyvūs, nelabai nori parduoti šiaudus. Jie mano, kad šiaudai yra gera dirvos trąša. Be to, tik nedaugelis turi reikiamą techniką šiaudams surinkti ir supresuoti į ritinius. Kitiems, kurie turi reikiamą techniką, paprasčiausiai trūksta laiko. Jie rūpinasi nuimtu derliumi ir nespėja tinkamai pardavimui paruošti šiaudų", - svarstė V.Astromskis.

"Biošilumos" vadovo nuomone, net ir naudojant šiaudus kaip trąšą naudinga juos nuimti kas ketverius metus. "Mes su ūkininkais taip ir tariamės. Pavyzdžiui, ūkininkas turi apie tūkstantį hektarų pasėlių, kasmet jis galėtų parduoti šiaudus nuo ketvirtadalio ploto. Vadinasi, turimą šiaudų kiekį jis parduotų per ketverius metus. Naudą gautų ir ūkininkas, ir mūsų bendrovė. Kad šiaudus galima įvairiai panaudoti, rodo Skandinavijos pavyzdys, kur šis verslas klesti", - teigė V.Astromskis.

"Biošilumos" vadovas V.Astromskis turi vilčių, kad ateityje šiaudų granulių ir briketų poreikis išaugs ir Lietuvoje.

Užsitikrino pusę reikiamo kiekio

Siekdama užsitikrinti ilgalaikį tiekimą šiemet "Biošiluma" pasirašė ilgalaikę tiekimo sutartį su stambiausiu regiono ūkiu - Laimos Stonkuvienės agroserviso įmone. Šakių rajono Žvirgždaičių seniūnijoje įsikūrusi įmonė užsiima augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamyba ir realizavimu, valdo apie 4 tūkst. hektarų dirbamos žemės.

"Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį įmonė per artimiausius penkerius metus įsipareigojo "Biošilumai" kasmet patiekti maždaug po 5 tūkst. tonų šiaudų. Tai beveik pusė gamyklos poreikio. Kitą dalį planuojame supirkti iš vietos ūkininkų ir kitų tiekėjų", - teigė V.Astromskis.

"Biošilumos" vadovo nuomone, ekonomiškiausia rinkti ir vežti šiaudus 60 kilometrų spinduliu nuo gamyklos, nes transportavimo sąnaudos turi įtakos žaliavos savikainai. Tad numatoma šiaudus supirkti Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių, Prienų, Jurbarko, Kauno rajonuose bei Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Jeigu nestabdytų gamybos ir dirbtų visu pajėgumu, "Biošiluma" per metus galėtų perdirbti per 10-12 tūkst. tonų šiaudų.

Atsiskaitymas - per kelias dienas

V.Astromskis tiki, kad ūkininkai "persilauš" ir jau liepos pabaigoje, kai prasidės ankstyvų kultūrų grūdų derlius, pradės vežti šiaudus, nes už produkciją bus atsiskaitoma per kelias dienas nuo pristatymo. "Geriausia, jeigu ūkininkai šiaudus atvežtų patys. Bet turime ir savo priekabas bei krautuvus, dalį produkcijos iš artimesnių ūkių galėsime atsivežti", - dėstė V.Astromskis.

Vilkaviškio agrocentre veiks šiaudų supirkimo aikštelė, į kurią ritiniais presuotus šiaudus galės atvežti bet kuris tiekėjas. Čia šiaudai bus sveriami, matuojamas jų drėgnumas. Daugiausia bus mokama už presuotus šiaudus, kurių drėgnumas iki 15 procentų. Tačiau bus superkami ir iki 20 proc. drėgnumo šiaudai.

"Biošiluma" šiemet šiaudus, priklausomai nuo drėgnumo ir atvežto kiekio, superka nuo 110 litų už toną su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) iki 160 litų už toną su PVM. "Jeigu ūkininkas kulia 5 t/ha grūdų, jam lieka apie 2-2,5 t/ha šiaudų. Vadinasi, galima gauti neblogų papildomų pajamų", - skaičiavo "Biošilumos" vadovas.

"Biošiluma" yra koncerno "Achemos grupė" įmonė. Plėsdama korporatyvinius ryšius su kita šio koncerno bendrove "Agrochema", aprūpinančia žemdirbius trąšomis, sėklomis, augalų apsaugos priemonėmis ir superkančia iš žemdirbių užaugintą derlių, įmonė planuoja pasirašyti susitarimą, pagal kurį "Agrochema" supirkdama grūdus kartu pirktų ir šiaudus, kuriuos vėliau komerciniais pagrindais parduotų "Biošilumai". "Mums tai būtų tvirtas ramstis", - teigė V.Astromskis.

Produkcija keliaus į Lenkiją

Artimiausiu metu visa pagaminta produkcija bus eksportuojama į Lenkiją. Mat šioje šalyje šiaudų granulių vartotojus remia valstybė, todėl kaina yra didesnė nei Lietuvoje. "Be to, iki vartotojų - nedidelis atstumas, tad logistikos paslaugos taip pat kainuos mažiau", - teigė "Biošilumos" vadovas.

Pasak V.Astromskio, Lenkijoje šiaudų granulės naudojamos kūrenti katilines. Lenkijoje šis energetikos sektorius išplėtotas gerokai plačiau nei Lietuvoje.

Ateityje, jeigu pavyks pagaminti geresnės kokybės šiaudų granules, produkciją numatoma eksportuoti į Skandinavijos šalis. "Jau turime pasiūlymų, tik šiuo atveju granulės būtų naudojamos ne šilumai gaminti, o pakratams žirgynuose. Skandinavijoje geresnė kaina, bet ir kokybė turi būti aukštesnė. Granulės turi būti pagamintos tik iš naujo derliaus kviečių ir kvietrugių, jie turi būti sausi. Yra daug įvairių kokybės parametrų, kuriuos turėsime pasiekti", - aiškino "Biošilumos" vadovas.

V.Astromskis neatmeta galimybės, kad ateityje potencialių šiaudų granulių vartotojų gali rastis ir Lietuvoje, kur kasmet daugėja biokuro katilinių. "Katilų, kūrenančių biokurą, daugėja. Jie gali būti įvairaus galingumo - nuo buitinių iki pramoninių. Galbūt ateis laikas, kai pagrindinė rinka taps Lietuva", - prognozavo V.Astromskis.

Atsipirks per penkerius metus

Lietuvoje jau veikia keliolika šiaudų granulių ir briketų cechų, tačiau Vilkaviškio agrocentre atidarytas cechas, prognozuojama, bus vienas našiausių, per valandą jis galės pagaminti daugiau kaip 2 tonas produkcijos. Per metus čia bus galima pagaminti per 10-12 tonų šiaudų granulių. Šiuo metu ceche dirba 3 darbuotojai. Per javapjūtę, pradėjus dirbti trimis pamainomis, dar bus įdarbinti 6 žmonės. Planuojama, kad gamykla dirbs trimis pamainomis visą parą.

Iš kelių pasiūlymų "Biošiluma" galiausiai pasirinko lenkų gamybos įrangą. Pasirinkimą daugiausia lėmė mažesnė nei kitų gamintojų kaina bei tai, kad Lenkija siūlė ir garantinę priežiūrą. "Gamintojai įsikūrę netoli Vilkaviškio, jų gaminama įranga atitinka mūsų klimato sąlygas. Pigesnę technologiją siūlę Kinijos gamintojai labai toli, o, pavyzdžiui, Vokietijos įranga gerokai brangesnė nei kaimynų lenkų", - dėstė V.Astromskis.

Projekto įgyvendinimu rūpinosi bendrovės "Agrivest" specialistai, turintys investicinių projektų valdymo ir biokuro katilų įrengimo patirtį.

Viso  projekto vertė siekia apie 2,5 mln. litų. Maždaug 1 mln. litų kainavo galingi ir našūs šiaudų rinkimo įrenginiai, kuriuos naudos pagrindinė "Biošilumos" žaliavos tiekėja L.Stonkuvienės agroserviso įmonė. Už šias lėšas nupirktas modernus presas-vyniotuvas, krautuvas, grėblys ir savikrovė priekaba. Už šiuos įrenginius įmonė atsiskaitys šiaudais. Dalį investicijų į šiaudų granulių gamyklą finansavo koncernas "Achemos grupė", dar viena dalis lėšų pasiskolinta iš banko. Projektas turėtų atsipirkti per penkerius metus.

Prieš penkerius metus įkurtai "Biošilumai" tai ne pirmas investicinis projektas. Prieš dvejus metus pradėjo veikti "Biošilumos" pastatyta durpių granulių ir briketų gamykla Anykščių rajone. Įmonėje sumontuota vokiška pažangių technologijų įranga, investicijos siekė daugiau kaip 3 mln. litų.

V.Astromskis mano, kad šiaudų granulių gamybos verslas gana perspektyvus, ir neatmeta galimybės, kad "Biošiluma" ir toliau plėtos panašius projektus. "Vienas granulių gamybos cechas mūsų netenkins, mums reikalingi didesni kiekiai. Ieškosime galimybių verslą plėsti", - prognozavo pašnekovas.

Pasak V.Astromskio, nors Lietuvoje šiaudų granulių gamintojus jau galima skaičiuoti keliomis dešimtimis, visi be vargo parduoda savo produkciją arba lenkams, arba skandinavams. "Ir mūsų supirkėjai teigia, kad supirks viską, kad ir kiek produkcijos pagamintume", - teigė "Biošilumos" vadovas.

Faktai  

Bioenergetika šiuo metu viena sparčiausiai besivystančių energetikos sričių Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Jos plėtrą ypač skatina riboti tradicinių žaliavų (naftos, akmens anglių ir gamtinių dujų) ištekliai, didėjančios jų kainos bei energetinio saugumo poreikis. Tradiciškai kaip biomasė namų ūkiuose šilumos gamybai naudojama mediena, bet pastaruoju metu populiarėja ir granulės.

Biomasės granulių rinka pasaulyje per metus auga 18 proc. (2008 buvo pagaminama daugiau kaip 10 megatonų), iš jų didžioji dalis pagaminama Europoje. Granulės naudojamos namų ūkio ir pramoniniuose katiluose šilumai bei elektrai gaminti, daugiausia Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Lietuvoje kuro granulių rinka taipogi sparčiai plečiasi. Nemaža dalis miestų ir rajonų šilumos gamintojų savo katilinėse pakeitė ar ketina iš dalies pakeisti dujas ar mazutą į biokurą. Numatomas rinkos potencialas Lietuvoje gali siekti iki 750 tūkst. tonų per metus. Didžioji dalis granulių gaminama iš medienos, todėl šiaudų potencialas granulių ir maišytos biomasės kuro granulių gamybai yra nepanaudojamas.

Skandinavijoje šiaudų kuro gamybą bei vartojimą (miesto katilinėse mokykloms bei namams šildyti) remia valstybė, todėl Šiaurės valstybėse šios produkcijos kainos aukščiausios. Lenkijoje, jos šiek tiek mažesnės, o Lietuvoje - žemiausios. Mūsų valstybė kol kas neremia nei gamintojų, nei vartotojų, nors šiaudų potencialas kurui gaminti - didžiulis.

Skaičiai

Lietuvoje šiaudai naudojami kaip kraikas ir pašarai, taip pat kaip termoizoliacinė medžiaga, daržovių kaupams uždengti. Dalis šiaudų sukūrenama patalpoms šildyti ir žemės ūkio produkcijai džiovinti bei kitiems reikalams.

Šiaudai, kurių nenumatoma panaudoti kitiems reikalams, pjaunant javus kombainais susmulkinami, paskleidžiami lauke ir vėliau apariami. Tačiau daug šiaudų paliekama pradalgėse, nes neturima šiaudų smulkintuvų.

Būtent ši šiaudų dalis, nepanaudojama žemės ūkio gamybos reikmėms, ateityje gali papildyti vietinio kuro išteklius.

Išankstiniais skaičiavimais Lietuvoje galima būtų pagaminti apie 500 tūkst. tonų šiaudų granulių per metus. Jų energetinė vertė - 178 tūkst. tne arba 10,5 proc. viso metinio Lietuvos šiluminės energijos poreikio.

Šiuo metu panaudojama apie 80-90 tūkst. tonų šiaudų per metus, iš jų didžioji dalis - 40 tūkst. tonų - naudojama pievagrybių humusui gaminti.

Lietuvoje per metus susidaro per 1,5 mln. tonų nepanaudotų šiaudų. Didžiausias šiaudų kiekis susidaro Šiaulių ir Panevėžio regionuose (apie 60 proc. viso potencialo), mažiausias - Telšių ir Utenos regionuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"