TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šiaudų namas: sveikas, šiltas ir pigus

2008 01 07 0:00
Šiaudų namui 100 metų - ne riba.
LŽ archyvo nuotrauka

Sintetinės medžiagos, naudojamos šiuolaikinių namų statybai, sukelia vadinamąjį nesveiko namo sindromą, provokuojantį daugelio ligų atsiradimą. Todėl vis daugiau žmonių renkasi iš natūralių medžiagų pastatytus namus.

Aukštos civilizacijos pasaulio šalyse vis daugiau namų pastatoma iš šiaudų. Keletas šiaudinių namų jau stovi ir Lietuvoje. "Šiaudinių namų idėja XX amžiaus pradžioje kilo Amerikos žemdirbiams. Nuėmę javų derlių, šiaudų namus jie ėmė ręstis tiesiog laukuose. Namai buvo statomi be pamatų, šiaudų ryšuliai buvo dedami ant žemės, kraunami vienas ant kito, o galop uždengiami stogu. Iš šiaudų pristatyta ne tik gyvenamųjų namų, bet ir bažnyčių, mokyklų. Dabar, praėjus šimtmečiui, kai kurie iš šių statinių vis dar stovi. Tad 100 metų šiaudų namui - ne riba", - teigia Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro specialistė Edita Milutienė, besidominti įvairiose šalyse statomais šiaudiniais namais.

Šiltesni du kartus

Pasak E.Milutienės, nors Lietuvoje šiaudinių namų jau yra pastatyta, daugelis žmonių vis dar sunkiai gali patikėti, jog tokia statyba įmanoma. Šiaudinis namas ne vienam siejasi su jame knibždančiais graužikais ir nuolatiniu gaisro pavojumi. Baiminamasi, kad tokiame name bus šalta, švilpaus vėjai, nerimaujama, kad šiaudų namą merks lietūs. Tačiau taip manantieji labai klysta.

Vakarų Europos ir Amerikos šiaudinių namų statytojų patirtis parodė, jog šiaudiniai namai du kartus šiltesni už namus, pastatytus iš mums įprastomis tapusių medžiagų. Į gerai aptinkuotus šiaudinius namus ne tik neįsismelkia drėgmė, bet jų neįveikia net kaitriausia ugnis. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiaudai bijo drėgmės, ir jiems sušlapus prasideda mikrobiologiniai procesai. Tad statybai galima naudoti tik sausus šiaudus, vykstant statyboms jų taip pat negalima sušlapinti.

Gera dirva išmonei

Stebėdama įvairiose šalyse pastatytus ar statomus šiaudų namus, E.Milutienė išsiaiškino, jog statyboms naudojami suspaustų šiaudų ryšuliai, kurių plotis - nuo 80 cm iki 1,20 metro. Statinio siena negali būti ilgesnė kaip 6 metrai. Lietuvoje kubinis suspaustų šiaudų metras kainuoja 5-12 litų. Taigi šiaudai yra ne tik viena ekologiškiausių, bet kartu ir pigiausių statybinių medžiagų. Dėl to, kad šiaudai yra minkšta statybinė medžiaga, iš jų galima pastatyti itin įdomius, įvairių formų namus. Tačiau statant namus iš šiaudų reikalinga ir mediena.

E.Milutienė teigė, kad Danijoje jai teko matyti, kaip, stengiantis, kad šiaudai išliktų sausi, stogas būdavo montuojamas iš anksto. Pastačius šiaudų sienas, stogas būdavo užkeliamas keltuvu. Anglijoje, kur dažnai lyja, medinės namų konstrukcijos gaminamos dirbtuvėse, o po to atvežamos į vietą ir sumontuojamos. "Jei lietaus gauna šiaudų ryšulio šonai, dar nėra labai blogai, tačiau jei sušlampa ryšulio vidurys, jo naudoti statybai nebegalima", - sakė E.Milutienė.

Reikia platesnio stogo

Vienas didžiausių šiaudinių namų statybos entuziastų Lietuvoje Daumantas Surkys minėjo, jog statant šiaudinius namus pasaulyje naudojamas karkasinis, bekarkasis su kolonomis stogui ir bekarkasis statybos būdas. Lietuvoje kol kas populiariausia karkasinė šiaudinių namų statyba.

Kokių pamatų reikia šiaudų namui? Pasak D.Surkio, dėl pamatų visai nereikia sukti galvos. Liejami įprasčiausi pamatai, kaip ir statant namus iš bet kurių kitų statybinių medžiagų. Tačiau žinotina, kad pastačius šiaudų namą, reikėtų dengti platų stogą, kad lyjant ant sienų netikštų vanduo.

Vanduo - pražūtingas

Ėmusis bekarkasės statybos, ant išlieto pamato dedamos izoliacinės plokštės, kad į šiaudus nepersismelktų drėgmė, ir klojami supresuotų šiaudų ryšuliai. Jie perveriami ir vienas prie kito pritvirtinami lazdyno šakelėm - toks yra ryšulių surišimas. Norimose vietose įstatomos durų staktos ir langų rėmai, po to jie apdedami šiaudų ryšuliais. Tokiu principu statant namą iš vidaus jį tenka paremti kartimis ir kitokiais ramsčiais, kad ryšuliai nesubyrėtų.

Sustatyti supresuotų šiaudų ryšuliai vėl apdengiami izoliacine plokšte, po to suslegiami, o ant viršaus dengiamas stogas.

D.Surkus pataria statant šiaudinius namus nenaudoti metalinių sutvirtinimo elementų, nes ant metalo kondensuojasi vanduo. Pastatytas namas aptinkuojamas.

Žiurkės neįsispraudžia

Karkasinių namų statybai paprastai naudojamas medis. Pastatomas medinis karkasas, kuris vėliau užpildomas suspaustų šiaudų ryšuliais. D.Surkaus teigimu, naudojant karkasinį statybos būdą mediniai statramsčiai statomi kas metrą. Beje, kinai, kurie labai stokoja medienos, karkasus mūrija iš plytų.

Kai kurie šiaudinių namų statytojai namo apačioje prie šiaudų tvirtina nerūdijančio plieno tinklelį, apsaugantį nuo graužikų. Pats D.Surkus teigia jokio tinklelio nenaudojęs, o graužikų jo šiaudinio namo sienose nėra. Namo statybai naudojamų suspaustų šiaudų kubinis metras sveria 130 kilogramų. Iš to matyti, kad šiaudai būna labai suspausti, tad žiurkėms ir pelėms į jį patekti esą neįmanoma.

Nenaudoti cemento

Pastatytas šiaudinis namas tinkuojamas trim-keturiais tinko sluoksniais. Geriausia tinkuoti molio ir kalkių skiediniu. Cementu tinkuoti nederėtų, nes jis traukia drėgmę. Tinkavimo tinklelį siūloma naudoti ten, kur sienose gali rastis skylimų - po langais ir ties durimis. D.Surkus pabrėžė, jog patys šiaudai yra kaip tinklelis, tad į juos tinkas įsigeria labai puikiai.

Kad tinkas būtų tvirtesnis, į jį rekomenduojama įberti susmulkintų šiaudų masės. Nutinkuotų sienų negalima dažyti sintetiniais, drėgmei nepralaidžiais dažais. Palikus oro tarpą bei ventiliacijos angas, šiaudinį namą galima apmūryti plytomis, apkalti lentomis.

"Estijoje mačiau ruberoidu apkaltą šiaudinį namą, o Baltarusijoje kaip netinkamos statybos pavyzdį mums demonstravo namą, apkaltą plastikinėmis lentelėmis", - sakė D.Surkus.

Geriausi - rugių šiaudai

Anot D.Surkaus, statyboms geriausia naudoti rugių šiaudus. Šie, palyginti su kitų kultūrų šiaudais, pasižymi geriausiomis antiseptinėmis savybėmis, be to, juos auginant naudojama nedaug cheminių medžiagų. Tačiau bėda ta, kad lietuviai rugių augina gana nedaug, tad tenka statyboms naudoti kvietrugių šiaudus. Supresuoti šių šiaudų ryšuliai savo savybėmis labai panašūs į akmens vatą. Padegti juos nelengva. Medinių namų statytojas demonstravo vaizdinę medžiagą, kaip Vokietijoje buvo bandyta deginti aptinkuotą presuotų šiaudų plokštę. Per pusantros valandos tiesioginė liepsna jos neįveikė.

Šiaudiniai namai šildomi kaip ir visi įprastiniai. Juose statomi židiniai, šildymo katilai, montuojami radiatoriai. Kad tokiuose namuose būtų įrengtos šildomos grindys, D.Surkus sako nesusidūręs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"