TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šiauliečiai naudoja saulės šilumą

2015 05 20 6:00
Ant namo stogo sumontuoti saulės kolektoriai šildo vandenį - tai  leidžia sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą ir karšto vandens tiekimą iki 7 kartų. LŽ archyvo nuotrauka 

Šiaulių K. Korsako gatvės 41-ojo namo gyventojai, pasiryžę atnaujinti daugiabutį, rado būdą, kaip išvengti didelių sąskaitų už karštą vandenį. Po renovacijos jų karšto vandens poreikius, ypač šiltuoju metų laiku, turėtų patenkinti ant daugiabučio stogo sumontuotas vandenį šildantis vakuuminis saulės kolektorius.

Inovacijų nepabūgo

Šio penkių aukštų, trijų laiptinių, 45 butų blokinio namo renovacija, kurios 40 proc. vertės parėmė valstybė, buvo baigta gruodžio pabaigoje. Kaip pasakojo daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas Valis Raštikis, gyventojai ryžosi modernizavimui po diskusijų, be to, juos pavyko įtikinti, kad mąstant apie perspektyvą būtina panaudoti alternatyvius energijos šaltinius karštam vandeniui ruošti. „Pats nemažai tuo domėjausi, todėl ėjau į kiekvieną butą, šnekėjausi su savininkais, aiškinau jiems ir kartu skaičiavome. Po šių išsamių pokalbių dauguma gyventojų pritarė naujovėms“, - pasakojo V. Raštikis.

Renovuojant šį Šiaulių daugiabutį buvo atlikti kompleksiniai darbai - ne tik apšiltintos namo sienos, stogas, pakeisti laiptinių langai ir durys, įstiklinti balkonai, šildymo sistema pertvarkyta į dvivamzdę sistemą, bet ir ant stogo sumontuoti vakuuminiai saulės kolektoriai. Skaičiuojama, kad ant namo įrengta kolektorių sistema gyventojams turėtų atsipirkti per trejus metus. Jos naudingumas sieks net 95 procentus. Pasirinkti šaltesnio klimato zonai tinkamesni vakuuminiai saulės kolektoriai. Jiems suteikta 10 metų garantija, tačiau gamintojai tikina, kad šie prietaisai gali laikyti net 25-30 metų.

„Jei saulė šviečia nuo ryto iki vakaro, tada karšto vandens, kurio namas per parą sunaudoja apie 3 tūkst. litrų, užtenka beveik visą parą. Jis būna toks karštas, kad galima iš karto tiekti į sistemą, pravėsta tik paryčiais. Debesuotomis dienomis vanduo sušyla mažiau, bet saulė vis tiek jį sušildo iki 35-40 laipsnių, o paskui iki reikiamos temperatūros – 52 laipsnių - pakaitina iš centralizuotos sistemos tiekiama šiluma“, - aiškino V. Raštikis.

Mokėjo mažiausiai visame mieste

Saulės energijos namui pakanka ne tik karštam vandeniui ruošti, bet ir gyvatukams šildyti. Anot V. Raštikio, kovo mėnesį visai be debesų buvo 5 dienos, dar 4 dienas pasirodydavo tik pavieniai debesys, tad saulė tomis dienomis tiek pašildydavo vandenį, kad gyventojai beveik visiškai išjungė centralizuotai tiekiamą šildymą, nes pakankamai šilumos butams skleidė voniose esantys gyvatukai, įkaitę nuo saulės sušildyto vandens.

„Apskaičiavome, kad kovą mūsų name vieno kvadratinio metro šildymas tekainavo 0,09 euro. Tad dviejų kambarių buto gyventojai už šildymą mokėjo tik 4 eurus. Tai buvo mažiausia kaina visame Šiaulių mieste“, - džiaugėsi pasiektais rezultatais V. Raštikis.

Jis tikino, kad įrengus saulės kolektorius ekonomija tapo akivaizdi: dviejų kambarių buto savininkams ši sistema su palūkanomis bankui per mėnesį atsieina vos 3,19 euro. Tai kelis kartus mažiau nei mokestis už vonios gyvatuką. Lygindamas savo namo ir šalia esančio nerenovuoto tokio pat daugiabučio gyventojų mokamas sumas už butų šildymą, V. Raštikis suskaičiavo, kad gretimo namo žmonės moka net 7 kartus daugiau negu jie, gyvenantys jau atnaujintame pastate. „Net sudėjus mūsų mokamą kreditą ir palūkanas bankui bei šildymo, karšto vandens ruošimo išlaidas susidaro kur kas mažesnė suma, nei tenka pakloti nerenovuoto daugiabučio gyventojams vien už centralizuotai tiekiamą šildymą“, - tvirtino pašnekovas.

Procesą spartina

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vyriausiasis specialistas Vitalijus Matuzas pripažino, kad K. Korsako gatvės 41-ojo namo gyventojai kol kas vieninteliai Šiauliuose ryžosi alternatyvių energijos šaltinių paieškoms.

„2013 metais buvome parengę vieno daugiabučio investicinį projektą, kuriame taip pat buvo numatyta ant namo stogo sumontuoti saulės kolektorius. Tačiau jo įgyvendinti nepavyko – neatsirado rangovų. Todėl saulės kolektorių teko atsisakyti“, - apgailestavo V. Matuzas.

Pasak jo, šiuo metu iš Šiaulių mieste esančių daugiau kaip 900 daugiabučių visiškai renovuoti kol kas yra apie dvidešimt, iš dalies renovuoti – maždaug pusšimtis, o statybų pastoliai stovi ar netrukus bus pastatyti dar prie beveik dviejų dešimčių namų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"