TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Šiaurės srauto" vamzdis - verslui

2009 10 26 0:00
Dujotiekio "Nord Stream" vamzdžiai Baltijos jūros dugnu bus pradėti kloti ateinantį pavasarį.
LŽ archyvo nuotrauka

Jau kitų metų pavasarį Baltijos dugnu nuo Rusijos miesto Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo planuojamas pradėti tiesti dujotiekis "Nord Stream" ("Šiaurės srautas") Baltijos šalis ir Lenkiją neabejotinai aplenks įspausdamas į dar didesnę Rusijos dujų milžinės "Gazprom" įtakos zoną.

Vokietijos verslo sluoksnių atstovai labai tikisi, kad dujotiekis "Nord Stream" Baltijos jūros dugnu bus pradėtas tiesti ateinantį pavasarį. Tai pareiškė Vokietijos ekonomikos rytų komiteto pirmininkas Klausas Mangoldas po vokiečių verslininkų ir Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino susitikimo.

Komentuodamas Danijos jau paskelbtą sutikimą tiesti šį dujotiekį jos teritoriniais vandenimis, šis vokiečių verslo pareigūnas pareiškė tikįs, kad ir kitos šalys, kurių teritorija eis vamzdynas, taip pat paskelbs, jog sutinka.

Spalio 20 dieną Danijos valdžios institucijos bendrovei "Nord Stream" suteikė leidimą tiesti gamtinių dujų vamzdyną Danijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. 87,7 km vamzdyno bus nutiesta per šalies teritorinius vandenis ir 49,9 km - išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Didžiulis spaudimas

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, žiūrėdamos į dujotiekių apraizgytą Europos žemėlapį, mato, kad net ir šalia jų vykdant tokius milžiniškus projektus jos lieka podukrų vietoje. Lenkijos padėtis kiek geresnė - ją su Vakarų Europa jungia dujotiekis per Vokietiją. Baltijos šalims ši energetinė nepriklausomybė - vos už kelių šimtų kilometrų, galimybė sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekius yra. Tačiau šis dujų sausumos kelias iš Rusijos į Vokietiją nepriimtinas nei Rytams, nei Vakarams.

Keturių energetikos milžinių tarptautinis konsorciumas, siekdamas užtikrinti dujų tiekimą, pasirinko sprogmenimis bei minomis nusėtą Baltijos jūros dugną.

Pasimokiusios iš to, kai pernai dvi dienas iš eilės "Gazprom" buvo nutraukęs dujų tiekimą Europai dėl Ukrainos nesumokėtų skolų, Europos dujų tiekimo bendrovės rusiškomis dujomis jau už kelerių metų apsirūpins be tarpinių stotelių.

Dujotiekio "Nord Stream" ilgis bus 1220 kilometrų. Numatoma, kad jau 2011 metais šiuo dujotiekiu tekės 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų.

Didžiausias dujotiekio statyboms vadovaujančios bendrovės "Nord Stream AG" akcininkas - Rusijos koncernas "Gazprom", kuriam priklauso 51 proc. akcijų. Po 20 proc. akcijų turi Vokietijos bendrovės "Wintershall Holding" ir "E.ON Ruhrgas". Nyderlandų bendrovė "Gasunie" įsigijo 9 proc. akcijų. "Šiaurės srauto" dujotiekio statybų kaina - 7,4 bilijono eurų, iš kurių 70 proc. tikimasi nesunkiai gauti iš bankų, likusius 30 proc. finansuos pačios bendrovės.

Pasirūpins savo vartotojais

Sebastianas Sassas, "Nord Stream" atstovybės Europos Sąjungoje vadovas, Baltijos šalių ir Lenkijos žurnalistams Nyderlandų Hagos mieste aiškino, kad šis dujotiekis pagerins Europos aprūpinimą dujomis - tieks 25 proc. importuojamų dujų kiekio, kuris patenkins apie 26 mln. namų ūkių poreikius.

"Žinodami dujų poreikį stengiamės jį patenkinti ir vartotojams užtikrinti dujų tiekimo saugumą. O Baltijos šalys ir Lenkija turi kitų išeičių - sausumų dujotiekius galima sujungti. Žinoma, joms yra galimybė prisijungti ir prie "Nord Stream", tačiau ją reikia ekonomiškai pagrįsti, nes tai - verslas. Šių šalių vyriausybės jokių bendradarbiavimo variantų nepasiūlė", - tvirtino S.Sassas. Pasak jo, per dialogą su Baltijos šalimis siekiama suteikti visą rūpimą informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, nors šios šalys neturi veto teisės.

Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ir prieš mėnesį Vilniuje viešėjusiems "Gazprom" vadovams, ir vizito Suomijoje metu šios šalies premjerui Matti Vanhanenui išsakė Vilniaus nepritarimą Rusijos ir Vokietijos dujotiekiui, nes jis galįs sukelti aplinkosaugos problemų ir neigiamų politinių pasekmių. "Mes tikrai žiūrime su nerimu ir esame prieš - tiek dėl aplinkos apsaugos problemų, kurios gali kilti, tiek ir dėl tam tikrų politinių pasekmių, ir dėl Rusijos neslepiamų siekų tariamai dominuoti Baltijos jūroje bei naudoti savo karinę galią tariamai vamzdžio gynybai, ir dėl to, kaip gali pasikeisti "Gazprom" požiūris į dujų tiekimą toms šalims, kurios lieka už "Nord Stream" vamzdžio, tarp jų ir Baltijos valstybėms", - sakė A.Kubilius.

Lietuva, kitos Baltijos šalys bei projektą kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija, nes dujotiekis eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis. Bendrovė "Nord Stream AG" jau yra gavusi beveik visus aplinkosaugos leidimus iš šių šalių.

Su Baltijos šalių žurnalistais susitikęs Nyderlandų dujų tiekimo bendrovės "Gasunie" generalinis direktorius Marcelis Krameris sakė, kad jų negąsdina galimi rusiškų dujų tiekimo sutrikimai, nes dėl įvairių priežasčių sutrikimų būna ir tiekiant dujas iš kitų šalių. "Rusija turi didelius dujų rezervus, o Europa - jos rinka, kuri nori dujų. Rusijai svarbu dujas parduoti, todėl ir ieškoma įvairių kelių. Manau, kad pasirinktas kelias yra teisingas", - įsitikinęs M.Krameris. Pasak jo, sparčiai besiplečiantys abipusiai verslo santykiai tarp Rusijos ir Europos partnerių tik pagerins politinius santykius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"