TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šiek tiek apie ūkinės veiklos tikslus

2012 05 07 6:03

Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyva įkurti miesto valdomą taksi bendrovę tikriausiai sulaukė daugelio miestiečių pritarimo - paaiškėjo, kad taksi paslaugos ir civilizuotas verslas Vilniuje turi ne daug bendra.

Pačiam merui toks spendimas turėjo būti ne iš lengvųjų - juk pats liberalų kilmės, gal ir tebesantis liberalas. Bet jis jau nesyk praeityje įrodė, kad neturi nė kruopelės dogmatizmo, vadinamo ištikimybe partinės ideologijos principams. Daugiau nei tos ištikimybės meras turi sveiko proto ir valstietiško gudrumo.

Sukčiams - skersai kelio

Jeigu sąmoningai prigausintoms taksi firmelėms vadovauja vis tas pats aferistų būrelis, pavagiantis iš valstybės iždo didžiules nesumokėtų mokesčių sumas, jei tas būrelis išnaudoja ir demoralizuoja kelis šimtus vairuotojų, jei teršia šalies vardą Europos turistų sąmonėje, tai vietoj dogmos apie laisvą verslą laikas pasitelkti sveiką protą ir darsyk apsvarstyti, kam miestui reikia taksi paslaugų.

Šiaip jau valdžios institucijų steigiamos ir valdomos ūkinės įmonės turi odiozinę reputaciją. Jei norite pavyzdžių apie beprasmį, nesyk tiesiog besmegeninį lėšų (išteklių) švaistymą - kreipkitės į valdžios prižiūrimą ūkio sektorių, rasite tų pavyzdžių lengvai ir greitai. Ypač ten, kur įmonė jau seniai valdžios valdoma, kur ji dėl racionalių priežasčių - monopolininkė ir pati suvokia, kad niekas jos pakeisti ar bent konkuruoti su ja negali.

Bet kai privatus verslas susikompromituoja, kai rinkos principus (lygiaverčių dalykų mainai) pakeičia išnaudojimas ir sukčiavimas - valdžios institucijos iniciatyva imtis pačiai tos veiklos visada bus ne tik sveikintina, bet ir racionali.

Šansas Vilniui

Toji municipalinė taksi įmonė "Vilnius veža" iš pradžių pareikalaus rimtesnių investicijų, kurių taip greit neatpirks kuklios pirmosios pajamos. Galbūt įmonė bus nuostolinga keletą metų. Ir vis tiek ji gali būti naudinga - priversdama privačias taksi bendroves mokytis civilizuotos konkurencijos, kelti paslaugų lygį, atsisveikinti su sukčiavimu.

Tokia įmonė suteikia Vilniui šansą turėti civilizuotą, kultūringą, tiksliai ir racionaliai veikiantį taksi paslaugų tinklą, tokį, kokį turi daugelis Europos sostinių ir kokio be jos mums dar ilgai reikėtų laukti.

Gali būti, kad ilgainiui ir toji miesto valdoma taksi įmonė imtų skleisti negerą kvapelį. Su municipalinėmis įmonėmis taip nutinka.

Tada reikėtų ją privatizuoti - juk taksi verslas jau bus sunormalėjęs, o mietas - susigaudęs, kaip reikia reguliuoti taksi verslą, ko iš jo reikalauti.

Kai norisi, kaip geriau... 

Kiek anksčiau beveik analogišką atvejį mums pademonstravo Seimas ir jį koreguojanti prezidentūra - svarstant Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus ir papildymus. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (labiau žinomas dėl ankstesnių iniciatyvų "originalumų") to įstatymo projektu pasiūlė perimti iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ūkinę veiklą ir perduoti ją privačioms firmoms.

Ir nesukim galvos - ar kokiai nors galingesnei verslo grupei parūpo atliekų tvarkymas (beje, kaip ir taksi verslas, kaip rodo senesnių valstybių praktika, santykinai lengviau pasiduodantis nešvarios sąžinės grupių įtakai), ar tiesiog keli Seimo nariai panoro įdiegti laisvos rinkos principus ir šioje veikloje.

Pasaulyje gausu tokių "norėjom kaip geriau, o išėjo..." Kai Pasaulio bankas ėmėsi gelbėti skurdžiausias Afrikos šalis nuo infekcinių ligų, jis kai kurias įkalbėjo privatizuoti geriamo vandens tiekimą. Privatus verslas išgręžė artezinius šulinius, vandens kokybė pasiekė reikiamus standartus. Tačiau vanduo tapo per brangus daugeliui gyventojų. Kadangi bendruomeninių šulinių nebeliko, žmonėms teko sukti prie visokių kūdrų ir drumzlinų upių. Ne tik žlugo gera idėja apie sveiką vandenį, bet ir buvo sukompromituota privatizavimo idėja.

Šį kartą ir Lietuvos Seimas, prezidentūrai vetavus pakeisto įstatymo projektą, išdrįso pasinaudoti sveiku protu, o ne veikė pagal gryną schemą.

Nevalia sutrypti bendro intereso

Nereikia manyti, kad tai - lengva. Dogmatizmas yra iškerojęs dalykas, pasauliui ir žmonėms nešantis daug bėdų. Tačiau matome, kad šiais laikais, ypač krizei apardžius 60 metų kurtą gerovę, kritinis požiūris į ekonominį dogmatizmą sustiprėjo. Žmonės vis labiau domisi savo materialaus gyvenimo organizavimu ir užtikrinimu. Vis labiau įsitikinama, kad suabsoliutintas liberalusis ūkinės laisvės supratimas ("kiekvienas - už save") privalo būti papildytas kolektyvine išmintimi, visos bendruomenės interesais ir organizuota veikla.

Tokių nuostatų - greta saugotinos, itin svarbios žmonių gyvenime ūkinės veiklos laisvės, t. y. laisvos rinkos mechanizmo - prireiks vis daugiau. Vis dažnesnės ūkinės veiklos atveju suvokiame, kad principas "pagaminti ir parduoti kuo daugiau" tampa neracionaliu, kvailu, kartais netgi nusikalstamu (prieš gamtą ir palikuonis).

Bet gaminti kuo mažiau - to privačiam verslui tai jau neįpirši. Jam, kaip tiems Vilniaus šilumos tinklams, svarbu parduoti kuo daugiau šilumos, daugiau elektros, kitiems rūpi suvilioti įsigyti daugiau nei reikia maisto, drabužių, kitų prekių. Jis juk juda dėl pajamų ir pelno.

Štai tada ir prireikia kitokius interesus ir kitokį tikslą turinčio įmonininko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"