TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siekia vienodų tiesioginių išmokų

2011 10 05 0:00

Lietuva formuoja poziciją dėl tiesioginių išmokų žemės ūkiui ateities, nuo to priklauso ne tik šio ūkio sektoriaus, bet ir visos šalies ekonomikos ateitis.

Šis metas yra labai svarbus Lietuvos kaimui ir žemės ūkio sektoriui - dabar formuojama Europos Sąjungos (ES) Bendroji žemės ūkio politika 2014-2020 metais. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime su Lietuvos europarlamentarais tartasi dėl bendradarbiavimo, atstovaujant Lietuvos interesams naujajame ES finansiniame laikotarpyje. Susitikime dalyvavo Europos Parlamento nariai Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, europarlamentaro Vytauto Landsbergio padėjėjas Andrius Tučkus ir Valdemaro Tomaševskio padėjėja Danuta Krasnovska.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pažymėjo, kad pasiūlymai, kuriuos EK yra pateikusi, Lietuvos netenkina. Jis pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl vieno svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos klausimų - tiesioginių išmokų - išlieka principinė: šios išmokos visose ES šalyse narėse turi būti mokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas atkreipė dėmesį, kad ir ES institucijų dokumentuose, ir neformaliuose šalių susitikimuose yra įtvirtinta nuostata, jog išmokos turi būti skaičiuojamos atsisakant istorinių referencinių laikotarpių ir einant jų suvienodinimo link. "EK priėmė politinį sprendimą, kad valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio, per 2014-2020 metų laikotarpį tą atotrūkį galėtų sumažinti 30 procentų. Tačiau mums toks EK pasiūlymas nėra priimtinas. Siekiame visiško išmokų suvienodinimo 2020 metais be jokių pereinamųjų laikotarpių", - pažymėjo viceministras.

Ministras K.Starkevičius taip pat akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais ir Vyriausybe siekia daryti įtaką ateinančio finansinio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčių projektams. "Šiuo metu žemės ir maisto ūkio produktų eksportas sudaro 20 proc. viso eksporto, tačiau ateityje mes orientuojamės ne į žaliavų eksportą, kaip dabar, bet į didelę pridėtinę vertę turinčių produktų pardavimą", - teigė K.Starkevičius. Visose ES šalyse žemės ir maisto ūkis išlieka ekonomikos pagrindas.

Ministras pažymėjo, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas įgavo dvigubai daugiau galių negu ankstesniu laikotarpiu. Parlamentas priims sprendimus kartu su ES Taryba daugelyje sričių, tarp jų - ir žemės ūkyje. Ministras K.Starkevičius pasidžiaugė, kad laiko Lietuvos pozicijoms ginti dar tikrai yra. Europos Komisija spalio 12 dieną paskelbs oficialų dokumentą (teisinių dokumentų paketą) apie numatomas permainas Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Tai ir bus derybų pradžia. "Glaudus ir nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos parlamentarais ir visa šalies Vyriausybe padės pasiekti užsibrėžtų tikslų, formuojant mums palankią Bendrąją žemės ūkio politiką 2014-2020 metais", - apibendrino žemės ūkio ministras K.Starkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"