TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siekis didinti krakmolo kvotas - betikslis

2007 05 02 0:00

ES institucijoms neatsižvelgus į Lietuvos ir Lenkijos prašymą padidinti krakmolo kvotas, pasigirdo politikų teiginių, kad menkos šio gaminio kvotos privertė užsidaryti ne vieną krakmolo gamyklą. Tačiau verslininkai įsitikinę, kad dėl to kalta maža šalies rinka.

Kaip tvirtina europarlamentaras Šarūnas Birutis, turėdama teisę per metus pasigaminti 1211 tonų bulvių krakmolo Lietuva neišnaudoja turimo gamybinio pajėgumo. Minėtam krakmolo kiekiui pagaminti, Š.Biručio žiniomis, naudojama vos 9,3 proc. viso turimo pajėgumo. Todėl, pašnekovo teigimu, Lietuvoje teko uždaryti ne vieną bulvių krakmolo gamyklą. Europarlamentaro tvirtinimu, 1211 tonų krakmolo - dešimtadalis kiekio, kurio reikia Lietuvai. Todėl šalis priversta trūkstamą krakmolo kiekį įsivežti.

Didės bent po dvejų metų

Lietuva mėgino Europos Sąjungos (ES) institucijas įtikinti turimą bulvių krakmolo kvotą padidinti nors 2 proc., tačiau ir to pasiekti nepavyko. Kaip sakė Š.Birutis, Europos Taryba nesutiko patenkinti Lietuvos ir Lenkijos norų, kad neatsirastų priežastis reikalauti pakeisti kitų produktų kvotas.

Tačiau kalbintas europarlamentaras įsitikinęs, kad padidinti bulvių krakmolo kvotų nepavyko dėl to, kad Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijos menkai dirbo siekdamos kiekvienos ES narės pritarimo Lietuvos siekiui. Be to, Š.Biručio manymu, dėl menkos bulvių krakmolo kvotos kalti ir Lietuvos derybininkai, kurie šaliai stojant į ES paskubėjo baigti derybas ir sutiko su 1211 tonų krakmolo kvota.

Kaip sakė Š.Birutis, jei nesikeis ES žemės ūkio politika, bulvių krakmolo kvotos geriausiu atveju bus peržiūrėtos po dvejų metų.

Nėra ir nereikia

"Malsenos" generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas įsitikinęs, kad politikai be reikalo gaišo laiką siekdami padidinti bulvių krakmolo kvotas. Verslininkas abejoja, ar Lietuvoje yra nors viena gamykla, kuriai aktualus bulvių krakmolo kvotų klausimas. "Nežinau nė vieno fabriko, kuris Lietuvoje gamintų bulvių krakmolą. Šiandien Lietuvai priklausančios šio gaminio kvotos lieka ir liks nepanaudotos. Kad būtų ekonomiškai naudinga statyti bulvių krakmolo gamyklą, per metus ji turėtų pagaminti apie 20 tūkst. tonų krakmolo. Tačiau Lietuvos rinka per maža, kad vertėtų investuoti į tokio pajėgumo fabriką", - kalbėjo M.Gedvilas.

Jo teigimu, šalyje veikę Antanavo ir Ambraziškių bulvių krakmolo fabrikai per metus pagamindavo 1,5-2 tūkst. tonų krakmolo. Tačiau jie buvo priversti užsidaryti, nes toks produkcijos gamybos kiekis neduoda naudos.

M.Gedvilo vadovaujama "Malsena" per metus pagamina apie 100 tūkst. tonų kviečių krakmolo. Pašnekovas teigia, jog lig šiol bulvių krakmolą naudoję gamintojai padėties nedramatizuoja ir renkasi kvietinį, tailandietišką tapijokos ar prancūzišką krakmolą, gaminamą iš kukurūzų.

"Kai pačiam gaminti produkto neapsimoka, natūralu, kad imiesi jį importuoti. Kvotų padidinimas 2 proc. naudos neduos. Reikia, kad kvota būtų didesnė kelis kartus. Jei jau plėšti - tai banką, o ne kasą", - įsitikinęs M.Gedvilas.

Pašnekovas nesutinka su teiginiu, kad dėl mažos bulvių krakmolo kvotos kalti Lietuvos euroderybininkai. Pasak M.Gedvilo, menka krakmolo kvota Lietuvai atiteko dėl to, jog šalyje niekada nebuvo investuojama į bulvių krakmolo gamybą. "Jo gamintojai orientavosi į vidaus rinką, kuriai didelio gamybos kiekio nereikėjo. Mums buvo nustatyta tokia bulvių krakmolo gamybos kvota, kiek sugebėjome jo gaminti, kai vyko derybos dėl kvotų dydžio", - teigė M.Gedvilas.

Produkcija nepaklausi

Viena iš užsidariusių bulvių krakmolo gamyklų - Antanavo bulvių krakmolo gamykla, priklausiusi "Stumbro" bendrovei.

"Stumbro" atstovė spaudai Vaida Budrienė teigė, jog minėtą krakmolo gamyklą nutarta uždaryti dėl per mažos produkcijos paklausos. "Sovietmečiu "Stumbro" gamykla buvo valstybinė, tad galbūt vertėjo ją išlaikyti. Tačiau gamyklą privatizavus bulvių krakmolo gamybos atsisakyta kaip neduodančios naudos. Kad bulvių krakmolo gamyklą būtų naudinga atgaivinti, reikėtų didesnės rinkos. Tačiau dabar investuoti į šią veiklą neverta dėl menkų rinkos galimybių", - sakė V.Budrienė ir patikino, jog Antanavo bulvių krakmolo gamyklą nutarta uždaryti ne dėl ES nustatytų bulvių krakmolo kvotų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"