TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymas vėl laužo kaulus

2012 12 19 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje, nelygu, koks miestas, gali skirtis beveik du kartus. Miestų gyventojus pasiekia pirmosios sąskaitos, pagal kurias jau galima orientuotis, kiek šį žiemos sezoną teks mokėti už šildymą.

Lapkritis buvo pirmas mėnuo, kai radiatoriai butuose pleškino visas 30 dienų. Iš didžiųjų miestų brangiausiai už šildymą mokėjo Kauno gyventojai, pigiausiai - Panevėžio. Mažiausių kainų rekordininkas - Molėtai. Šiame rajono centre šiluma kainuoja beveik perpus mažiau negu Anykščiuose.

Sąskaitos vos mažesnės nei pernai

Kauniečiams šių metų lapkritį 60 kv. metrų buto standartiniame senos statybos name šildymas kainavo vidutiniškai 254 litus, pernai - apie 256 litus. Klaipėdiečiai už šį lapkritį mokėjo apie 220 litų, pernai - 230 litų. Vilniečiams 60 kv. metrų buto standartiniame senos statybos daugiabutyje šildymas lapkritį atsiėjo vidutiniškai 235 litus, pernai - apie 310 litų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, mažesnes sąskaitas už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais lėmė šiltesni orai. Šiemet vidutinė lauko temperatūra buvo maždaug 4 laipsniai šilumos, 2011-ųjų lapkritį - apie 3.

Šį lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui suvartota vidutiniškai 780 kWh per mėnesį, pernai - apie 840 kWh per mėnesį. Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų.

Sąskaitos, kurios pasiekė brangiomis gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojus, sudaro vidutiniškai 242 litus už 60 kv. metrų buto šildymą. 2011-ųjų lapkritį šiluma kainavo apie 252 litus.

LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, sąskaitos už lapkritį Lietuvoje suvartotą šilumą dar kartą atskleidė, kad ji pigiausia tuose miestuose, kurie plačiai naudoja vietinį biokurą. Tuo metu dujas vartojančiuose miestuose pačios prasčiausios būklės daugiabučių 60 kv. metrų ploto būstai už lapkričio mėnesio šildymą gali sulaukti ir 700 litų siekiančių sąskaitų.

"Per metus biokuras atpigo nuo 750 Lt/tne iki 655 Lt/tne. Šiandien jis kainuoja net tris kartus mažiau negu gamtinės dujos. Šiluma žaliuosiuose miestuose trečdaliu pigesnė nei tuose, kurie degina dujas. Aišku, ten mažesnės ir sąskaitos už šilumą", - vardijo V.Stasiūnas.

Šiauliečiams šių metų lapkritį 60 kv. metrų buto standartiniame senos statybos name šildymas kainavo vidutiniškai 204 litus, pernai - 250 litų. Anot V.Stasiūno, Šiauliuose per metus biokuro vartojimas padidėjo iki 38 procentų.

Baiminasi nepagrįstos plėtros

Molėtuose gruodžio mėnesį šilumos energija kainavo mažiausiai Lietuvoje - 18,38 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), o Anykščiuose - beveik dvigubai daugiau - 35,83 ct/kWh. Šilumos kainai šiuose miestuose didžiausią įtaką daro naudojamo kuro rūšis. Molėtuose šilumai pagaminti sudeginama 100 proc. biokuro, tuo metu Anykščiuose iš esmės deginamos vien gamtinės dujos.

UAB "Anykščių šiluma" direktorius Virgilijus Vaičiulis šią priklausomybę patvirtina dar ir tokiais skaičiais: gruodį Molėtuose vienos kilovatvalandės šilumos energijos gamybos savikainoje pastovios išlaidos (darbuotojų atlyginimams, mokesčiams ir kt.) sudarė 8,72 cento, o kintamosios (daugiausia kurui) - 7,87 cento, Anykščiuose - atitinkamai 8,58 ir 23,21 cento. "Molėtuose deginamas kuras tris kartus pigesnis nei pas mus. Tai viską ir paaiškina", - pridūrė V.Vaičiulis.

Tačiau pigiausiai šilumos energiją šalyje gaminančios UAB "Molėtų šiluma" direktorius Juozas Kuliešius piktinasi numatoma sparčia biokuro jėgainių plėtra. "Biokuras - ne panacėja. Kol kas jis pigiausias, bet ateitis parodys, kaip bus. Keisis kuro kaina, keisis ir mūsų padėtis šilumos kainų turnyrinėje lentelėje", - kalbėjo J.Kuliešius. "Molėtų šilumos" vadovas būgštauja, kad ateityje biokuras tikrai brangs. "Kuo daugiau turėsime biokuro katilinių, tuo kuras bus brangesnis. Juk medžių nepradės daugiau augti dėl to, kad statysime daugiau katilinių. Jeigu grandioziniai biokuro jėgainių plėtros planai bus įgyvendinti, šis kuras kainuos tiek pat, kiek gamtinės dujos", - prognozavo šilumos gamintojas.

J.Kuliešiaus nuomone, biokuro jėgainės galėtų gaminti 10-20 proc. krašto šilumos energijos, o kitas lėšas reikėtų skirti pastatų renovacijai. "Jeigu renovuotume visus Lietuvos daugiabučius, į biokuro katilius netektų investuoti nė cento, nes dabartinė atsinaujinančių šaltinių dalis energijos balanse iš karto padidėtų", - svarstė pašnekovas.

Be to, anot J.Kuliešiaus, kai kuriuose miestuose biokuro dalis sudaro daugiau kaip pusę kuro struktūros, tačiau šilumos energija vis tiek brangi. Antai Biržuose, Kainų komisijos skaičiavimais, biokuro dalis visoje kuro struktūroje viršija net 76 proc., bet šiluma čia viena brangiausių - gruodžio mėnesį kainavo 33,76 ct/kWh. "Gyvas pavyzdys: šiemet Kaune buvo pastatytas naujas biokuro katilas, o šiluma ar atpigo?" - retoriškai klausė J.Kuliešius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"