TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymo akmuo po kaklu

2016 10 07 6:00
2016 metais šildymui Vilniaus miesto savivaldybė planuoja skirti 5,2 mln. eurų. Iš jų tik daugiau kaip 1 mln. eurų teks einamosioms šildymo sąskaitoms apmokėti. Alinos Ožič nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybėje sukasi užburtas ratas: kiek skolos už šildymą kasmet sumokama, tiek ji padidėja. Sostinės vaikų darželiams ir mokykloms šildyti per metus išleidžiama apie 5 mln. eurų. Tačiau einamosioms šildymo sąskaitoms šiemet teks tik maždaug 1 mln. eurų – kiti 4 milijonai bus skirti senoms skoloms padengti. Tiek pat padidės savivaldybės skola už šildymą šiemet.

Sostinės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šių metų miesto biudžetą teks koreguoti, bet visiškai padengti skolos už šildymą nesitikima. Pasak jo, didžioji dalis lėšų iš numatyto milijono eurų skiriama švietimo įstaigų – vaikų darželių ir mokyklų – šildymo sąskaitoms apmokėti. „Metinis poreikis, aišku, gerokai didesnis“, – patikslino V. Benkunskas. Ir pridūrė, kad vasarą savivaldybė mokėjo tik už karštą vandenį. Pirmąsias sąskaitas už šildymą tikimasi gauti lapkritį – tą mėnesį ir ketinama surengti savivaldybės tarybos posėdį, kuriame bus planuojamas biudžeto pakeitimas. „Negaliu garantuoti, kad iki metų pabaigos visos 2016-ųjų sąskaitos bus padengtos“, – neslėpė V. Benkunskas.

Skolinga dešimtis milijonų

„Lietuvos žinioms“ savivaldybės pateiktais duomenimis, 2016 metais šildymui planuojama skirti 5,2 mln. eurų. Iš jų tik daugiau kaip 1 mln. eurų teks einamosioms šildymo išlaidoms apmokėti. Gerokai didesnė suma – 4,1 mln. eurų – numatyta skolai už šildymą padengti.

Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas paaiškino, kad sostinės ugdymo įstaigų sąskaitoms už šildymą apmokėti per metus reikia maždaug 5 mln. eurų. „Jei biudžete einamosioms sąskaitoms patvirtino vieną milijoną, vadinasi, vėl liksime skolingi keturis milijonus. Taip išeina, nes bendra suma (poreikis – red.) beveik nesikeičia. Tikimės, kad kuriuo nors laikotarpiu atsiskaitysime su šilumos tiekėja, bet kol kas gyvename į skolą“, – sakė K. Karosas.

Anto jo, už Konstitucijos prospekte esančio savivaldybės pastato šildymą moka Vilniaus savivaldybės administracija, o sostinės poliklinikos ir ligoninės pačios atsiskaito su šilumos tiekėja. Savivaldybė apmoka tik švietimo įstaigų šildymo sąskaitas.

Vilniaus vicemeras V. Benkunskas aiškino, kad savivaldybės skolos už šildymą susidarė buvusio mero Artūro Zuoko kadencijos metais, mat nuo 2011-ųjų beveik nustota mokėti „Vilniaus energijai“ už švietimo įstaigų šildymą. „Tuo metu „Vilniaus energija“ toleravo tokį savivaldybės nemokėjimą, pretenzijų nereiškė ir delspinigių neskaičiavo. Naujos kadencijos sostinės taryba paveldėjo maždaug 30 mln. eurų skolą už šildymą ir karštą vandenį“, – prisipažino vicemeras.

Anot V. Benkunsko, dėl beveik 24 mln. eurų skolos jau yra priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas, bet savivaldybė jį yra apskundusi apeliacine tvarka. „Vilniaus energija“ prašė Vilniaus apygardos teismo priteisti jai daugiau kaip 23 mln. eurų savivaldybės skolos, susidariusios iki 2015 metų liepos 1 dienos už šilumos energiją, 285 tūkst. eurų delspinigių ir 1,67 mln. eurų palūkanų.

Šilumos tiekėja tvirtino, kad savivaldybė vangiai dengia įsiskolinimus bendrovei už šilumos ir karšto vandens tiekimą, skola nuolat didėja ir šiemet siekia jau beveik 29 mln. eurų, be delspinigių ir palūkanų. Pačios didžiausios skolos esą susidaro pagal 2015 metų sausio 1 dieną įsigaliojusią „Vilniaus energijos“ ir savivaldybės administracijos sutartį, kurios pagrindu yra šildomos sostinės mokyklos ir vaikų darželiai. Savivaldybė taip pat nepadengia skolų už bibliotekų, muziejų, sporto mokyklų ir centrų bei kitų jos valdomų objektų šildymą.

Ginčijasi, kiek skolingi

Vicemero teigimu, savivaldybė su „Vilniaus energijos“ pateikta skolos sąskaita nesutinka. „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka tyrimus dėl nepagrįstos šilumos kainos, Konkurencijos taryba prieš pusę metų nustatė, kad biokurą bendrovė pirko nepagrįstai brangiai ir dėl to savivaldybė kaip šilumos vartotoja permokėjo“, – vardijo argumentus V. Benkunskas.

Praėjusių metų gruodį Konkurencijos taryba (KT) skyrė „Vilniaus energijai“ daugiau kaip 19 mln. eurų baudą. Įmonė nubausta už tai, kad, KT ekspertų vertinimu, nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija ir galimybe įsigyti biokuro galbūt mažesnėmis kainomis. „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas pirkimo sąnaudas įtraukė į vartotojams tiekiamos šilumos kainą. KT sprendimą bendrovė apskundė teismui.

„Savivaldybė iš esmės nelinkusi mokėti „Vilniaus energijai“, kol nebus aiškiai nustatyta, kokia yra mokėtina suma. Matome, jog skirtingos institucijos siunčia signalus, kad kaina nepagrįsta. Savivaldybė vartoja šilumą, už ją reikia mokėti, bet kiek esame skolingi – dar didelis klausimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Benkunskas.

Vicemero žodžiais, savivaldybė skolas moka pamažu, tačiau laikosi „bendro principo“ – pirmiausia apmokėti seniausias sąskaitas. Tam šiemet iš biudžeto esą ir atseikėta 4,1 mln. eurų.

V. Benkunskas priminė, kad rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybei ir Vyriausybei pavyko taikiai išspręsti ginčą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Vyriausybė pažadėjo per trejus metus pervesti miestui 55,8 mln. eurų kompensaciją už negautą GPM, o savivaldybė atsisakė 2012 metais pareikštų reikalavimų grąžinti jai 271,8 mln. eurų. Pagal susitarimą vilniečiams bus atlygintas penktadalis miesto negauto GPM už 2009–2012 metus. Kompensacija – po 18,6 mln. eurų kasmet – bus pervesta iki 2018-ųjų pabaigos. Šias lėšas savivaldybė pirmiausia panaudos senoms skoloms grąžinti. „Dalis tų pinigų, matyt, teks „Vilniaus energijai“. Gal netiesiogiai, nes ir ši įmonė yra skolinga už šaltą vandenį „Vilniaus vandenims“, – svarstė vicemeras.

Tikisi mažesnių sąskaitų

Kol kas nežinoma, kiek pinigų už šildymą Vilniaus savivaldybė rengiasi išleisti 2017 metais, kai nuo balandžio 1 dienos perims šilumos gamybos ir tiekimo ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“.

Kitų metų miesto biudžeto tvirtinimo tarybos posėdyje data dar nenustatyta. Pirmiausia savivaldybė turi sulaukti, kol Seimas priims 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Dėl to šis posėdis gali būti nukeltas net į kitus metus. Antai 2016-ųjų savivaldybės biudžetas taryboje buvo patvirtintas tik šių metų vasario 10 dieną.

Biudžeto šildymo eilutei gali turėti įtakos ir rugsėjo 22 dieną Kainų komisijos baigtas „Vilniaus energijos“ 2012–2014 metų reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimas. Auditas nustatė, kad šiuo laikotarpiu bendrovė nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,3 mln. eurų. Sprendimas, kaip tos lėšos bus grąžintos vartotojams, kol kas nepriimtas, tačiau Kainų komisija planuoja naują, mažesnę „Vilniaus energijos“ tiekiamos šilumos kainą patvirtinti iki gruodžio 1 dienos.

Tarp Kainų komisijos rastų nepagrįstų sąnaudų nurodomos permokėtos lėšos biokurui įsigyti, darbo užmokesčio, reprezentacijos, konsultacinių paslaugų, labdaros ir kitos išlaidos. Komisija siekia, kad naujos šilumos kainos vilniečiams būtų taikomos nuo šildymo sezono pradžios. Jos esą galėtų sumažėti penktadaliu.

Taiso savo klaidas

Komentuodamas Kainų komisijos sprendimą išieškoti iš „Vilniaus energijos“ 24,3 mln. eurų permoką ir ateinantį šildymo sezoną maždaug 20 proc. sumažinti šildymo kainą, vicemeras V. Benkunskas „Lietuvos žinioms“ sakė apgailestaujantis, kad Komisija savo tyrimą įslaptino ir daug detalių neatskleidė. „Sprendimas priimtas remiantis audito išvadomis, bet jos nėra viešos. Komisija argumentuoja, kad didelė dalis informacijos – komercinė ir konfidenciali“, – apgailestavo politikas.

Be to, V. Benkunsko manymu, valstybinis reguliuotojas taiso savo klaidas. „Gaila, kad Kainų komisija laiku neatliko reguliatoriaus vaidmens, nes 2012–2014 metais – laikotarpiu, kurį vertino auditas, „Vilniaus energijos“ sąnaudos ir kainų dedamosios pripažintos kaip tinkamos. Neaišku, kodėl tada jos nebuvo išbrauktos, ir gyventojai, kaip dabar teigiama, permokėjo“, – svarstė V. Benkunskas.

Šiuo metu situacija, anot vicemero, komplikuota dėl dviejų dalykų. „Vilniaus energija“ nuo balandžio baigs šilumos gamintojos istoriją ir nebeteks licencijos, o susigrąžinti iš jos permoką vos per keturis mėnesius bus gana sudėtinga. Savivaldybė kaip didelė šilumos vartotoja yra suinteresuota, kad permoka būtų grąžinta, tačiau greitai atgauti pinigų nesitiki.

„Sudėtinga nuspėti, kaip reaguos „Vilniaus energija“. Iš ankstesnės praktikos žinome, kad bendrovė bet kurį nepalankų sprendimą skundžia teismui, taigi laukia ilgos procedūros. Bet mes tikimės, jog vartotojai susigrąžins tai, už ką neteisėtai sumokėjo“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Vis dėlto Vilniaus vicemeras daug vilčių nededa, kad dėl Komisijos sprendimo permoka galėtų būti grąžinta jau šį šildymo sezoną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"