TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymo brangimas užkoduotas tarife

2010 06 30 0:00
Suvokdami, kad visada patirs šildymo išlaidų, turintys pasirinkimo galimybių gyventojai renkasi konkurencingesnius šildymo būdus: autonominį šildymą dujomis ar elektra, šiluminius siurblius ir pan.
LŽ archyvo nuotrauka

Jau nuo liepos 1 dienos gamtines dujas šildymui ir karštam vandeniui paruošti perkantys gyventojai pirmieji pajus, kad artėjančią žiemą išgyventi bus sunkiau. Gamtinės dujos buitiniams vartotojams brangsta penktadaliu. Tuo metu centralizuotos šilumos vartotojai tokio staigaus smūgio nepatirs, mat juos gelbės dar galiojanti lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui.

Kaskart brangstant gamtinėms dujoms savo būstui šildyti jas perkantys gyventojai kelia klausimą, kodėl jų šiluma apmokestinama 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, o centralizuotai tiekiamai šilumai taikomas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas?

Pasak ekspertų, tai, kad pirkdami gamtines dujas ir mokėdami visą PVM gyventojai šilumą pasigamina pigiau, nei ją vartotojams parduoda šilumininkai, yra signalas dujų tiekėjams kelti kainas buitiniams vartotojams. Tuo metu kainų reguliatoriams tai nieko nereiškia - dujas branginti leidžiama net nepasidomėjus dujininkų pelnu.

Dujų ir šilumos kainų grimasos.

Kaip anksčiau LŽ yra sakęs nepriklausomas energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas, nors pagrindinis gamtinių dujų vartotojas yra šilumos gamybos įmonės, dujas šilumai gaminti perka ir gyventojai, todėl decentralizuota šiluma nuolat konkuruoja su centralizuota.

"Dujininkai tai stebi, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - ne. Jeigu gyventojas, nusipirkęs vieną kubinį metrą dujų, pasigamina šilumos pigiau, nei jos centralizuotai perka nuo tokio tiekimo priklausantys gyventojai, tai pirmas signalas dujininkams, kad jie gali kelti savo kainas", - atkreipia dėmesį ekspertas.

Pasak V.Sidzikausko, tai, kad pasigaminti šilumą patiems kainuoja mažiau, nei ją pirkti iš šilumininkų, yra signalas atsisakyti brangesnių paslaugų.

Pavyzdžiui, nusipirkus 1 kWh elektros galima pagaminti 4 kWh šilumos. Jeigu už elektrą sumokame 45 centus, šilumos kilovatvalandės gamyba kainuoja beveik 12 centų. Centralizuotai gyventojams tiekiama šiluma kainuoja brangiau, birželio mėnesį skirtinguose miestuose 1 kWh kainavo 18,22-30,88 centus su PVM. Tačiau dėl skirtingo PVM tarifo šilumos kainų skirtumas nėra toks didelis, koks galėtų būti.

"Galiojanti teisinė bazė tokia, kad daugiabučių gyventojams neleidžiama atsijungti nuo centralizuotos šilumos vamzdžio, o prie jo prisijungiant taikomos lengvatos. Todėl žmonės priversti pirkti brangesnę šilumą, o valdžia žaidžia dalydama lengvatas ir mažindama šilumos kainų skirtumą. Tuo metu dujininkų apetitas apima kelias veiklos sritis. Pirmiausia, gudriai naudojamasi vienintelio vamzdžio iš Rusijos padėtimi. Antra, Lietuvoje perkant ir parduodant dujas leidžiama tarpininkauti ir iš šios veiklos nemažai uždirbti. Kitose šalyse tai vadinama spekuliacija ir už šią veiklą baudžiama. Trečia - auksinė dujų transportavimo kaina. Gamtinių dujų kaina yra iškreipta, ją normalizuoti galėtų konkurencija ir atsakingesnis valstybinis reguliavimas", - įsitikinęs pašnekovas. Pasak jo, gyventojai suvokia, kad visada patirs šildymo išlaidų, todėl pagal galimybes mėgina rinktis geresnius ir konkurencingesnius produktus: autonominį šildymą dujomis ar elektra, šiluminius siurblius ir panašiai.

Konkurencijos iškraipymo neįžvelgia

LŽ Finansų ministerijoje pasiteiravus, kaip ketinama spręsti šilumos vartotojų skirtingo apmokestinimo klausimą, gautas atsakymas, kad PVM lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui iš principo yra ydinga, todėl ateityje ji turės būti pakeista tiksline parama socialiai remtiniems žmonėms.

"Lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui neskatina efektyvaus vartojimo, taikoma lengvata importui, ji didina einamosios sąskaitos deficitą. Jos laikinas išlaikymas grindžiamas tik tuo, kad Lietuvoje dominuoja seni nerenovuoti daugiabučiai, kuriuose sunaudojama daug šilumos energijos, o gyventojai neturi galimybės lanksčiau pasirinkti šildymo būdų", - atsakydama LŽ rašo finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė.

Pasak jos, taikyti lengvatinį PVM tarifą centralizuotam šildymui tiekti Europos Sąjungos valstybėms narėms buvo suteikta tik nuo 2006 metų ir tik tuo atvejų, jeigu nekyla konkurencijos iškraipymo grėsmės. "Europos Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos pateiktą informaciją apie šildymui naudojamus technologiškai vienas kitą galinčius pakeisti produktus, konstatavo, kad dėl techninių galimybių ir gerokai didesnių centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainų, net jai pritaikius lengvatinį PVM tarifą konkurencijos iškraipymo grėsmės nėra, ir suteikė Lietuvai teisę centralizuotai tiekiant šilumą taikyti lengvatinį PVM tarifą", - primena G.Balčytytė. Pasak jos, Lietuvoje siekiant mažesnio energijos išteklių sunaudojimo pasirinkta daugiabučių renovacija, ji esą suteikia galimybę mažinti centralizuotai tiekiamo šildymo kainą.

Anot Finansų ministerijos atstovės, taikyti lengvatą yra laikinas sprendimas, nes pati lengvata stokoja tikslingumo (iš biudžeto subsidijuojami visi - ir tie, kurie pagal gaunamas pajamas galėtų mokėti visą kainą, ir tie, kurie didelę dalį pajamų skiria centralizuoto šildymo sąskaitoms apmokėti). "Per metus dėl šios lengvatos biudžetas netenka apie 160 mln. litų. Peržiūrėjus paramos teikimo sistemas tikslinei paramai užtektų kur kas mažesnių lėšų", - sakė finansų ministrės patarėja. Kiek pinigų dėl skirtingų PVM tarifų savo būstus šildydami gyventojai sumoka valstybei už tai, kad jų namų renovuoti nereikia, Finansų ministerija neskaičiuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"