TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymo našta stumia į skolas

2013 01 16 6:02
LŽ archyvo nuotrauka/Šių metų pradžioje gyventojų pradelstos skolos iš viso sudarė 3,23 mlrd. litų, jas vėlavo grąžinti 249 tūkst. piliečių.

Lietuvos vartotojų skolos už tiekiamą šilumą sudaro maždaug dešimtadalį visos parduodamos šilumos energijos kainos.

Kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" duomenimis, per gruodžio mėnesį gyventojų pradelstos skolos padidėjo 13 mln. litų. Tačiau tai beveik perpus mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai skolų paskutinį metų mėnesį padaugėjo 26 mln. litų.

"Ši pozityvi tendencija matoma visuose sektoriuose, išskyrus elektros tiekimo, šildymo ir komunalinį, - LŽ sakė "Creditinfo Lietuva" teisininkas Anatolijus Kisielis. Pradelstų įskolų, pasak jo, labiausia mažėjo dėl to, kad įmonės daugiau dėmesio skyrė kredito rizikoms valdyti - atidžiau vertino klientus ir administravo pradelstas skolas.

Šių metų pradžioje gyventojų įskolos iš viso sudarė 3,23 mlrd. litų, skolas vėlavo grąžinti 249 tūkst. piliečių.

Neskuba įtraukti į juoduosius sąrašus

Maždaug 12 proc. Lietuvos gyventojų skolinasi tam, kad galėtų grąžinti ankstesnes skolas. Tokius rezultatus rodo banko "Swedbank" atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. "Gyventojai skolinasi iš įvairių šaltinių, ima vartojimo paskolas ar kreipiasi į greitųjų kreditų bendroves vien tam, kad padengtų senas skolas. Tai labai blogas įprotis ir viena didžiausių asmeninių finansų tvarkymo klaidų, nes toks skolinimasis iš esmės problemą tik didina, o ne ją sprendžia. Viltis, kad kitą mėnesį gyvenimas pagerės ir skolą bus lengviau grąžinti, dažniausiai subliūkšta", - mano "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Šaltojo sezono metu padidėjus išlaidoms dėl šildymo, gyventojų skolos greitųjų kreditų įmonėms, komunalinių ir kitų paslaugų teikėjams paprastai didėja. Tačiau O.Bložienė tvirtina, kad vėluodamas mokėti už šildymą sezono pradžioje gyventojas beveik nerizikuoja patekti į juoduosius sąrašus ir susigadinti asmeninės kredito istorijos.

"Gruodžio mėnesio neapmokėta sąskaita automatiškai neįkrenta į kreditų biuro "Creditinfo" duomenų bazę. Šilumos tiekėjai paprastai leidžia vėluoti kokius du tris mėnesius ir apie tai nepraneša", - teigė ji.

A.Kisielis LŽ sakė, kad vidutinis terminas, per kurį pranešama apie įsipareigojimų nevykdymą, yra 45-60 dienų po skolos atsiradimo dienos. "Kaip ir kiti kreditoriai, šilumos tiekimo įmonės išnaudoja tą laiką siekdamos geranoriškai susitarti dėl apmokėjimo. Jeigu to padaryti nepavyksta, informacija yra perduodama kreditų biurui. Tuomet tai daro poveikį asmens kredito istorijai ir reitingui", - tvirtino jis.

"Skolininkų viltis, kad kitą mėnesį gyvenimas pagerės ir skolą bus lengviau grąžinti, dažniausiai subliūkšta", - sako O.Bložienė.

Linkę prasiskolinti kurortų gyventojai

Įvairių miestų ir regionų gyventojų įsiskolinimo lygis ir skolų mokėjimo įpročiai skiriasi. Sunkiausia - gyvenantiesiems mažesniuose miesteliuose, kur nėra didelių ūkio subjektų, užimtumas nedidelis ir mažas vidutinis atlyginimas.

"Dabar dar atliekame naujausių duomenų analizę, bet iš praėjusių metų žinome, kad greitųjų kreditų bendrovėms labai buvo įsiskolinę Kalvarijos savivaldybės gyventojai", - teigė O.Bložienė. Pasak jos, didžiausia vidutine pradelsta skola dvejus metus išsiskyrė Palanga. Vienas skolingas Palangos gyventojas vidutiniškai pernai buvo pradelsęs net 16 329 litus. Ši suma - didesnė nei metinis statistinio palangiškio darbo užmokesčio vidurkis (vidutinis mėnesio atlyginimas kurorte - 1310 litų).

"Rekreacinėse zonose - Zarasuose, Ignalinoje, Birštone - padėtis sudėtinga, nes ten gyventojai vyresnio amžiaus. Tiesa, kredito įstaigoms šių miestų gyventojai mažiau įsiskolinę, bet už paslaugas mokėti jie vėluoja", - teigė pašnekovė.

Anot jos, vyresni gyventojai stengiasi kuo greičiau apmokėti šildymo ir kitų komunalinių paslaugų sąskaitas.

Nebesiskolina stačia galva

Asmeninių finansų specialistė nesugebantiesiems apmokėti staiga išaugusių sąskaitų už šildymą pataria mokėti dalimis visus metus. "Žmonės dažnai sako, kad per tuos šešis mėnesius, kai už šildymą mokėti nereikia, atsidės pinigų žiemai. Bet taip daro retas, nes vasarą atsiranda kitokių poreikių", - teigia O.Bložienė.

Tiesa, Lietuvos gyventojai vieni mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjungoje. Be to, nors jų indėliai bankuose yra pasiekę rekordines aukštumas, o skolinimosi sąlygos ir būsto kainos dabar labai palankios, skolintis lietuviai neskuba.

"Lietuvoje būsto paskolas turi tik apie 10 proc. namų ūkių. O dabar gyventojų paskolų portfelis dėl kas mėnesį grąžinamos kredito dalies mažėja greičiau nei bankų išduodamos naujos paskolos", - teigė O.Bložienė.

Sąskaitos išaugo dvigubai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, gruodžio mėnesį senos statybos daugiabučiuose 60 kvadratinių metrų ploto butui šildyti suvartota beveik du kartus daugiau šilumos nei lapkričio mėnesį - atitinkamai 1500 ir 780 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Šilumininkai skaičiuoja, kad didžiuosiuose miestuose, kur šiluma gaminama deginant gamtines dujas, sąskaitos už šildymą panašios. Kauno miestui šilumą tiekianti AB "Kauno energija" teigia, kad maždaug 16 proc. vartotojų turi vienokių ar kitokių skolų už gautą šilumos energiją. "Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už suvartotą šilumą padidėja. Todėl natūralu, kad padidėja ir vartotojų skolos", - LŽ teigė Ūdrys Staselka, "Kauno energijos" atstovas ryšiams su visuomene. Jis negalėjo pasakyti, kiek mėnesių skolininkai vėluoja atsiskaityti. "Žmonių elgsena yra labai įvairi. Dauguma jų moka tvarkingai, kai kurie sumoka ne visą sumą, vėliau pasiveja per skirtingus laikotarpius. Vėlavimas priklauso nuo sezono. Žiemą jis padidėja, vasarą sumažėja", - teigė Ū.Staselka.

LŠTA duomenimis, visoje Lietuvoje vartotojų skolos už šilumą sudaro apie 10 proc. visos parduodamos šilumos energijos kainos. "Skolos padidėja prasidėjus šildymo sezonui, per vasarą jos daugmaž sumokamos, o rudenį vėl iš naujo ima kauptis. To nebūtų, jeigu vartotojai kaip visoje Europoje mokėtų tolygias įmokas visus metus", - mano LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Už ryšius atsiskaito laiku

Tuo metu telekomunikacijų įmonės teigia, kad sezoniškumas jų klientų įpročiams atsiskaityti už suteiktas paslaugas turi nedaug įtakos. "Pastaruosius porą metų už TEO paslaugas skolingų klientų skaičius kinta labai mažai. Nelabai smarkiai įsiskolinimo lygį veikia ir šildymo sezonas. Pastebėjome, kad klientai yra linkę pirmiausia sumokėti būtent už telekomunikacijų paslaugas. Daugeliui įmonių jos yra gyvybiškai būtinos veiklai užtikrinti, o šeimoms namuose leidžia turėti įprastas interneto, televizijos ar balso telefonijos paslaugas", - LŽ teigė TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Vis dėlto jis pripažino, kad nedidelė klientų dalis vėluoja sumokėti už paslaugas dėl išvykų ar tiesiog užmiršta tai padaryti laiku, todėl bendrovė sukūrė sistemą, kuri primena apie neapmokėtas sąskaitas, leidžia jas apmokėti internetu.

Daiva Selickaitė, "Omnitel" ryšių su visuomene vadovė, negalėjo atskleisti konkrečių įskolų skaičių, tačiau pripažino, kad klientų, vėluojančių atsiskaityti už paslaugas, dalis beveik nekinta. "Nei šildymo sezonas, nei koks nors sezoniškumas jai įtakos iš esmės neturi", - LŽ teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"