TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymo pabaiga pinigų pertekliaus nesuteiks

2008 04 17 0:00
"Prieš porą metų galėjau pasakyti, kad šie metai bus geresni ir gyvensime geriau. Tačiau dabar negaliu to pasakyti - šiais ir kitais metais pažadai, kad bus geriau, neturėtų pagrindo", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šildymo sezonas Lietuvoje artinasi prie pabaigos, tačiau mažas pajamas gaunantys gyventojai negalės sutaupytas išlaidas skirti kitoms reikmėms. Kainų didėjimo pabaigos nematyti. Nerimą dėl šeimos finansų jaučiantys žmonės šiuo metu turi kuo toliau laikytis nuo lengvai dalijamų vartojimo paskolų.

Kitą savaitę centrinį šildymą planuojama išjungti Vilniuje ir Kaune, o netrukus - ir kituose miestuose. Gyventojams, kuriems nebereikės mokėti už šildymą, liks keli šimtai laisvų litų per mėnesį. Juos būtų galima skirti kitoms reikmėms, tačiau ekspertai pataria pinigus pasilaikyti ateinančiam šildymo sezonui, dar brangesniam.

Nešvaistykite.

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, įspėja, kad nustojus mokėti už šildymą žmonėms gali atsirasti jausmas, jog pinigų turi daugiau, todėl mano galintys daugiau ir išlaidauti.

"Tačiau tokiai iliuzijai nereikia pasiduoti, nes vėl ateis ruduo ir išlaidos už šildymą bus dar didesnės", - įspėja ji. Pašnekovė pataria šį pavasarį ir vasarą atsiradusius laisvus pinigus laikyti kaip neliečiamas atsargas. "Nevertėtų atsipalaiduoti ir išleisti laisvų pinigų, nes rudenį ir žiemą jie ne vienam bus labai reikalingi", - sako J.Varanauskienė.

Ekspertė sutinka, kad ne visi gyventojai pajus, ką reiškia laisvi pinigai pasibaigus šildymo sezonui. Tai tie žmonės, kurie šildymo sezono laikotarpiu nesugebėdavo susimokėti už paslaugą ir dalimis atsikrato skolų šiltaisiais metų mėnesiais.

Įtaka - pusei šeimų

Mažas pajamas gaunantys žmonės pastaruoju metu kiekvieną mėnesį itin skaudžiai jaučia kainų didėjimą ir nekantriai laukia, kas bus ateityje. Vakar Statistikos departamentas pranešė neguodžiančią prognozę: suderinta mėnesio infliacija balandžio mėnesį bus 0,8 proc., metinė - 11,36 proc., vidutinė metinė infliacija balandį sieks 7,97 procento.

Šeimos finansų ekspertė teigia, jog brangstančios prekės turės realios įtakos bent pusei Lietuvos namų ūkių. Pašnekovė pažymi, kad žmonės labiau pastebi ir jiems didesnį įspūdį padaro, kai pajamos sumažėja, o ne padidėja tokia pat suma.

"Brangimą, kaip visada, labiausiai pajunta tie gyventojai, kurie maistui išleidžia trečdalį savo pajamų. O kyla ne tik maisto prekių kainos, didėja ir būsto išlaidos. Kai kuriems žmonėms jos sudaro didžiąją dalį vartojimo išlaidų. Tad brangstant visoms šioms prekių grupėms gyventojai turi perskirstyti savo išlaidas", - aiškina ji.

Paskolos problemą pagilintų

Labiausiai finansiškai pažeidžiamiems žmonėms ekspertė pirmiausia pataria nesusivilioti jokiomis greitomis ir lengvomis galimybėmis pasiskolinti, nes tada finansinė duobė šeimos biudžete taptų dar gilesnė. Tačiau, pasak J.Varanauskienės, vartojimo paskolų dažnai nepavyksta išvengti tiems, kurie nelabai drausmingai elgiasi su pinigais - nemoka planuoti išlaidų. Atokiau nuo skolinimosi esą reikėtų laikytis visiems, bandantiems paskolomis užglaistyti kitas skolas.

"Pateisinamas skolinimasis yra tada, kai skolinamasi vienkartiniam dalykui, pavyzdžiui, vestuvėms reikia pinigų. Gerai, jeigu žmogus susiskaičiuoja, kada sugebės juos grąžinti. Netikėta paskola neturėtų būti didesnė nei trečdalis pajamų. Tačiau jeigu skolinamasi nuolatiniams dalykams, tarkim, susimokėti už komunalines paslaugas ar maistui, tai problemos neišspręs, tik dar labiau padidins", - tvirtina pašnekovė.

Į parduotuvę - su sąrašu

Finansų ekspertė, remdamasi JAV atlikto tyrimo duomenimis, teigia, jog turėdami daugiau pajamų žmonės jas išleistų kultūrai, pramogoms, poilsiui, sveikatos priežiūrai ir drabužiams.

"Manyčiau, kad sumažėjus pajamoms ar pakilus kainoms, pirmosios prekės, kurių būtų atsisakoma, irgi yra tos pačios. Žinoma, mažiau išleisti sveikatos priežiūrai nelabai pavyktų, ypač senyvo amžiaus žmonėms", - pripažįsta J.Varanauskienė. Kita vertus, anot jos, skurdžiau gyvenantys žmonės laisvalaikiui ir kultūrai išleidžia tik apie 10 litų per mėnesį, todėl tai nėra tos sritys, kurioms sumažinus išlaidas būtų galima sutaupyti.

Vidutines pajamas gaunantiems žmonėms finansų ekspertė pataria prieš einant į maisto prekių parduotuvę susidaryti sąrašą ir neprisidėti į maišelius nereikalingų daiktų. Jos teigimu, ilgainiui vis aktualesnė taps pigesnių produktų ir pigiau prekes parduodančių parduotuvių paieška.

"Prieš porą metų galėjau pasakyti, kad šie metai bus geresni ir gyvensime geriau. Tačiau dabar negaliu to pasakyti - šiais ir kitais metais pažadai, kad bus geriau, neturėtų pagrindo", - reziumavo pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"