TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymo smūgio neišlaiko ir vidutinės pajamos

2012 11 19 7:00
Per pastaruosius dvejus metus vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 procentais. /Užsienio spaudos nuotr.

Per šildymo sezoną atskirtis tarp mažesnes nei vidutinės ir bent vidutines pajamas gaunančių žmonių kasmet didėja labiau, negu rodo statistika. Šią tendenciją ryškina ir Lietuvos banko itin sugriežtintos skolinimo sąlygos.

Praėjusią savaitę UAB "Viena sąskaita" pranešė, kad per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik 5 kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas.

Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 procentais.

Tokius duomenis bendrovė pateikė atlikusi gyventojų sąskaitų už komunalines paslaugas analizę.

"Vienos sąskaitos" duomenimis, 2012 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje padidėjo 78 litais (nuo 1583,9 iki 1661,9 lito), o vidutinės namų ūkio išlaidos mokesčiams už komunalines paslaugas pakilo vidutiniškai 135,8 lito (nuo 499,2 iki 635 litų).

"Nepretenduojame į absoliučiai teisingas išvadas, nes mūsų paslaugomis, kai galima mokėti į kelias sąskaitas iš karto, sumokėjus vieną pavedimo mokestį, naudojasi per 55 tūkst. namų ūkių, tačiau bendrą tendenciją pagal tai galima nustatyti", - LŽ teigė UAB "Viena sąskaita" valdybos narys Darius Kriukas.

Anot jo, bendrovės turima statistika darosi labiau iškreipta ir pripažinus, kad dalis gyventojų, įsirengusių autonominį šildymą, centralizuoto šilumos bei karšto vandens tiekimo bendrovių paslaugomis nė nesinaudoja.

"Vienos sąskaitos" duomenimis, 2010 metų pirmąjį ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido daugiau kaip 31 proc., o 2012 metų pirmąjį ketvirtį - daugiau kaip 38 proc. visų savo pajamų. Prognozuojama, kad 2013 metais išlaidos už komunalines paslaugas pareikalaus daugiau negu 42 proc. vidutines pajamas gaunančio gyventojo atlyginimo.

Našta sunkėja

Atkreipiamas dėmesys, kad sunkiausias gyventojams paprastai būna pirmasis kiekvienų metų ketvirtis, nes sausis ir vasaris yra šalčiausi metų mėnesiai, o lengviausias - trečiasis ketvirtis, per patį vasaros sezoną. Kasmet kylant šilumos ir karšto vandens kainoms, gyventojams atlaikyti komunalinių mokesčių spaudimą vis sunkiau.

Pavyzdžiui, pirmuosius tris 2010 metų mėnesius vien mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį sudarė 22 proc. visų vidutines pajamas gaunančių šeimų pajamų, o 2012 metais per atitinkamą laikotarpį ši dalis sudarė jau beveik 26 procentus.

Dar prasčiau atrodo visų mokesčių už būstą (įskaičiavus ir mokesčius už elektros energiją, šaltą vandenį, ryšio ir kitas komunalines paslaugas) statistika. UAB "Viena sąskaita" duomenimis, per visus 2010-uosius ši dalis sudarė 31,52 proc. statistiškai vidutinių šeimos pajamų, o šių metų pradžioje - 38,17 procento. "Viena sąskaita" prognozuoja, kad 2013 metų pirmąjį ketvirtį, jei žiema bus panaši kaip 2010 ir 2011 metais, mokesčiams už komunalines paslaugas vidutines pajamas gaunantis šeimos ūkis turės skirti apie 44 proc. pajamų.

Keičiantis metų sezonams, kinta ir konkrečių mokesčių dalis visoje mokesčių už komunalines paslaugas struktūroje. Antai trečiąjį ketvirtį, kai mokesčiams už komunalines paslaugas šeimos ūkiai skiria mažiausiai išlaidų, didžiausią dalį jų sudaro karštas vanduo, šiek tiek mažiau - elektros energija. 2010 metais mokestis už karštą vandenį ir gamtines dujas sudarė 5,2 proc. visų mokesčių, 2012 metų vasarą - 6,6 proc., o elektros energijai per šį laikotarpį teko maždaug 3,5 proc. išlaidų. Tačiau pirmąjį ketvirtį akivaizdžiai dominuoja mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį.

Giliau - sudėtingiau

"Lyginome ir komunaliniams mokesčiams skiriamą pensininkų pajamų dalį. Pavyzdžiui, šiemet per 3 ketvirčius komunaliniams mokesčiams pensininkai turėjo skirti apie 50 proc. gaunamos vidutinės pensijos, kuri rugpjūtį buvo apie 816 litų. Pernai per visus metus išlaikyti būstą pensininkams kainavo vidutiniškai 51,5 proc. vidutinės pensijos. Šiemet pabrango šildymas ir karštas vanduo, todėl tikėtina, kad priskaičiavus ketvirtąjį ketvirtį, sutampantį su šildymo sezono pradžia, išlaikyti būstą kainuos 55-56 proc. vidutinės pensijos", - sako D.Kriukas.

Statistikos vingrybės

"Statistika - sausa šaka. Tie, kurie ja operuoja, tai supranta", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Ji pripažįsta, kad statistinis gyventojų daugumos darbo užmokesčio vidurkis, apie 1700 litų į rankas, iš tikrųjų yra mažesnis, nes šį rodiklį padidina maža dalis gyventojų, gaunančių itin dideles pajamas, keleriopai didesnes už minimalią 850 litų be atskaitymo algą.

"Kita vertus, nederėtų užmiršti, jog daugybei gyventojų dalis mokesčio už šildymą ir karštą vandenį kompensuojama valstybės lėšomis", - sako ekspertė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 metais per šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 220,9 tūkst. asmenų, arba 6,9 proc. Lietuvos gyventojų. 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų padaugėjo 32,7 proc., o pačių kompensacijų suma išaugo 14,1 proc. - nuo 98,5 mln. litų iki 112,5 mln. litų. Šiemet šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugos dar pabrango, todėl tikėtina, kad ir kompensuoti reikės daugiau.

Tačiau gauti kompensaciją gali tik gyventojai, kurių pajamos neviršija nustatytos minimalių pajamų ribos. Bent litu peržengus šią ribą, tikėtis kompensacijos neverta.

Bankas nepadės

Kai pradeda plaukti komunalininkų perspėjimo laiškai ir juolab antstolių pranešimai apie ketinimus išieškoti 1000 litų ar didesnes skolas dargi su papildomais triženkliais mokesčiais, skolininko žvilgsnis savaime nukrypsta į kredito įstaigas, pirmiausia į bankus.

Tačiau, Lietuvos komercinių bankų asociacijos duomenimis, nors gyventojų skolinimosi rodikliai nuo 2010 metų nuolat gerėja, mažiausiai vartojimo paskolų suteikiama būtent nuo lapkričio iki sausio, per patį šildymo sezono įkarštį.

Pavyzdžiui, per 2011-2012 metų šildymo sezoną šių paskolų bankai suteikė iki 30 mln. litų, o šiltaisiais metų mėnesiais buvo suteikiama daugiau kaip po 40 mln. litų. Tačiau per šildymo sezoną labiau sumažėja bankų indėlių ir daugiau išimama iš kredito kortelių.

"Iš tikrųjų daugiausia vartojimo paskolų imama ne mokesčiams, o būsto remontui, įkurtuvėms, atostogoms ir pan. Būtent nuo pavasario iki rudens šie poreikiai yra didžiausi", - sako J.Varanauskienė.

O kredito korteles, jos nuomone, gyventojai dažniau naudoja akcinėms prekėms pirkti. Todėl ir didžiausias lėšų išėmimas yra fiksuojamas gruodį, didžiųjų metinių švenčių išvakarėse.

Tačiau ji pripažįsta, kad ir bankai, ypač Lietuvos bankui paskelbus reikalavimą nuo 2011 metų lapkričio 1 dienos sugriežtinti gyventojų kreditavimo sąlygas, skolina tik itin patikimiems klientams, dėl kurių mokumo nekyla abejonių susipažinus su jų kredito istorija - ar neturi skolų, ar laiku sumokėdavo ankstesnes įmokas, ar gauna pakankamai pajamų ir pan.

"Iš tikrųjų vartojimo paskolas ir kredito korteles bankai išduoda tik asmenims, gaunantiems didesnes pajamas, kuriems šildymo sezonas įtaką daro, bet ne tokią, kad reikėtų mokėti iš pašalpų", - pripažįsta šeimos finansų ekspertė.

Akloji zona

Nesulaukęs paramos iš banko, iki šiol mažas pajamas gaunantis žmogus paniškai puldavo skolintis greitųjų kreditų bendrovėse už ganėtinai pasakiškas palūkanas. Šiemet, Lietuvos bankui perėmus ir greitųjų kreditų kontrolę, žmogeliui neliko ir šios galimybės.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pirmininkas Liutauras Valickas LŽ pripažino, kad, sprendžiant iš ankstesnių metų greitųjų kreditų statistikos, nemažą dalį šių paskolų gyventojai imdavo ir šildymo sąskaitoms apmokėti.

Greitųjų kreditų išdavimo statistika šiemet yra patekusi į savotišką akląją zoną: niekas nežino, kiek ir kokioms reikmėms skolinasi gyventojai, koks šių paskolų sezoniškumas - Lietuvos bankas greitųjų kreditų bendrovių kontrolę yra perėmęs nuo šių metų sausio, tad daryti apibendrinimus ankstoka.

"Atliekame savotišką sanitaro vaidmenį - padedame tiems, kuriems bankai nesiima skolinti: gal žmogui iš tiesų būtinai reikia palyginti smulkios sumos ar automobiliui suremontuoti, ar sumokėti už butą. Tačiau nuo šių metų sausio tokios galimybės iš esmės neliko, nes neturime teisės skolinti asmenims, patekusiems į skolininkų registrą nors ir dėl kelių šimtų litų skolos, nors gal žmogus tikrai žino, kad paskolą sumokėtų laiku", - sako asociacijos vadovas.

Ką daryti?

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, sąžiningas mokesčių mokėtojas, nors gal Lietuvos banko išgelbėtas nuo dar didesnių išlaidų, norom nenorom tampa užkietėjusiu skolininku, taip dar labiau pablogindamas savo kredito reitingą.

J.Varanauskienės nuomone, mažesnes nei vidutinės, bet didesnes nei kompensuojamas pajamas gaunantys žmonės neturėtų nuleisti rankų ir pulti į neviltį, nors šiek tiek "iškopę" iš minimalių pajamų duobės  šildymui jie skiria gerokai didesnę pajamų dalį negu tie, kurie gauna aukštesnes nei vidutinės arba minimalias pajamas.

"Jiems, matyt, lieka vienintelė išeitis - dalį žiemą priskaičiuotų mokesčių už komunalines paslaugas mokėti ne šildymo sezono metu, o išdėliojant per visus metus.

Užuot mokėjus už sausį 700 litų ir nė lito nemokėjus rugpjūtį, visus metus kas mėnesį mokesčiui už šildymą užtektų skirti po 200-300 litų, - sako ji. - Energetikai tokias galimybes siūlo, tačiau gyventojai gal jais nepasitikėdami ar dėl kitų priežasčių tuo naudojasi vangiai."

Pasak ekspertės, ne paslaptis, kad nemažai gyventojų taip elgiasi savarankiškai, nors ir mokėdami šiokius tokius delspinigius.

"Nenorėčiau už tokį būdą agituoti, bet jei žmogaus pajamos iš tiesų per mažos, tai, be investicijų į taupymą, be būsto renovavimo, iš tiesų lieka tik ši "liaudiška" galimybė, kad nereikėtų ieškotis greitųjų kreditų", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"