TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šildymo trasose tirpsta milijonai

2009 01 31 0:00
Iš viso per metus trasose dingsta apie 1670,2 tūkst. MWh šilumos, tai yra daugiau kaip pusė vilniečiams centralizuotai per tinklus tiekiamo šilumos kiekio.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Sąskaitos už centralizuotą šildymą toliau viršija rekordus. Gyventojai jau renovuoja būstus, tačiau beda pirštu į kiekvieną žiemą virš šilumos trasų žaliuojančias pievas ir klausia: kuo požeminės šilumos perdavimo trasos geresnės už jų energijos netaupančius būstus?

Šilumos energijos techniniai nuostoliai visuose Lietuvos šilumos tinkluose šiuo metu sudaro 17 procentų. Iš viso per metus juose dingsta ir galutinio vartotojo nepasiekia apie 1670,2 tūkst. MWh šilumos, tai yra daugiau kaip pusė vilniečiams centralizuotai per tinklus tiekiamo šilumos kiekio.

Be abejo, šie nuostoliai įskaičiuoti į šildymo tarifą, o pinigine išraiška - visi šalies centrinio šildymo vartotojai per metus sumoka apie 400 mln. litų už nieką, t. y. už sniego tirpdymą virš šilumos trasų.

Namai be sienų?

Mokėdamas 500 litų per mėnesį už nedidelio buto šildymą gyventojas jau labai rimtai susimąsto. "Kodėl mums nuolat kalama į galvas, kad mūsų gyvenamieji namai prasti ir kad juos būtina renovuoti? Ar per metus gali namo būklė taip pablogėti, jog sąskaitą už buto šildymą reikia didinti pora šimtų litų? Kodėl turime mokėti ir už savo tariamai kiauras sienas, ir už šilumininkų nerenovuotas neabejotinai kiauras šilumos perdavimo trasas?" - klausė į LŽ redakciją paskambinusi vilnietė Marija.

Sostinės Jeruzalės mikrorajone gyvenančiai moteriai už jos 64 kvadratinių metrų buto šildymą gruodį teks sumokėti beveik 565 litus. Vilnietės teigimu, jos namo būklė nėra prasta, tačiau už šildymą gauta sąskaita rodo, kad pastatas yra "be sienų".

Iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos sukurto gyvenamųjų namų skirstymo į kategorijas pagal sunaudojamą energijos kiekį matyti, jog LŽ skaitytojos daugiabutis, kuriam nėra nė 20 metų, priskiriamas prie pačių prasčiausių, nes vienam jo kvadratiniam metrui apšildyti, kai lauke buvo pliusinė temperatūra, reikėjo net 31,8 kWh per mėnesį. Pinigine išraiška tai sudaro apie 7 litus (be PVM) už kvadratinį metrą.

Kita LŽ pašnekovė Stanislava, gyvenanti sostinės Karoliniškių mikrorajone, sakė, kad šildymas už gruodžio mėnesį kasmet padidėja po 70 litų. "2006-ųjų gruodį 55 kvadratinių metrų buto šildymas kainavo 180 litų, 2007 metų gruodį - 250 litų, o 2008 metų gruodį - jau 326 litus", - vardijo sostinės gyventoja.

Pasak jos, kiekvienais metais sąskaitos vis didėja. Moteris nesupranta, kodėl už "Vilniaus energijos" padarytas investicijas į namų šilumos punktų atnaujinimą žmonės turi mokėti milžiniškus pinigus, jei nejaučia jokios naudos iš to išgirtojo modernizavimo.

Kur ožkos ganosi žiemą

"Jau keletą metų per vieną žiemos mėnesį vidutiniškai sunaudojame apie 2 MWh šilumos, tačiau kasmet sąskaitos vis didėja ir didėja. Žinoma, kylant šildymo kainai sąskaitos brangsta, tačiau energijos sunaudojama beveik tiek pat. Dar prieš penkerius metus niekas nesakė, kad mūsų namo šilumos izoliacija prasta. Ir šiandien ji nėra blogesnė nei anksčiau, nes šilumos sunaudojame tiek pat, bet esame verčiami daugiabutį renovuoti", - dėstė Jeruzalės gyventoja.

Būsto renovacija tampa neišvengiama, nes jau nėra kitos išeities, kaip sumažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau, vilnietės nuomone, vėl bus mulkinami ir apiplėšiami paprasti žmonės. "Už šildymą mokėsime pagal tuos pačius didelius tarifais, tik vienintelė paguoda, kad patys butuose galėsime reguliuoti šilumos kiekį. Bet šilumininkai vis tiek susižers savo pelną, nes laisvės prisukti šildymą nebus. Jau dabar kuriamos įvairios metodikos, kaip nubausti tuos, kurie šildysis mažiau, nei reikia šilumininkams, - tik tiek, kiek žmogui užtenka", - kalbėjo pašnekovė.

Dideles sąskaitas už šildymą mokantiems žmonėms akis bado tirpstantis sniegas, žalia žolė virš požeminių šilumos trasų, kuriose prarandami milijonai gausėja kaskart pabranginus šildymą. "Žiemą žmonės tose sostinės vietose ožkas gano. Jeigu jau nėra iš ko atnaujinti trasų, reikėtų bent šiltą žemę efektyviau panaudoti - statyti šiltnamius, auginti gėles, o iš pelno, gauto už jas, padengti dalį šildymo nuostolių, už kuriuose moka kiekvienas gyventojas", - ironizuodama siūlė šilumininkams vilnietė.

Nuostoliai dėl tarifo - dar porą metų

Dar vienas šilumos kainų šuolis Vilniuje kol kas sustabdytas. Miesto taryba nepritarė šilumos tiekėjos "Vilniaus energijos" prašymui šildymą pabranginti net iki 34,09 cento už 1 kWh (be PVM).

Kainų komisija savivaldybės sprendimą palaiko. "Vasarį vilniečiams tikrai galios dabartinė šildymo kaina", - patikino Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Pasak jo, šiluma galėtų dar brangti nebent rudenį, prasidėjus naujam šildymo sezonui.

Tačiau šilumininkai sako, kad dabartinė šilumos kaina dėl pabrangusių gamtinių dujų yra gerokai mažesnė už jų gaminamos energijos savikainą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką šilumos kaina gali būti perskaičiuojama kartą arba dukart per metus, jei kuras pabrangsta arba atpinga daugiau kaip 15 procentų.

Tačiau netolimoje Estijoje jau pavasarį ketinama mažinti šildymo kainas vos ne perpus - mat pinga dujos. O kainos šioje šalyje perskaičiuojamos kas mėnesį.

Lietuviai irgi sukruto. Seime jau įregistruotos pataisos, siūlančios šilumos ir karšto vandens kainas nuo liepos sudaryti iš dviejų dalių - kintamosios ir nuolatinės. Kintamoji šilumos kainos dalis būtų nustatoma atsižvelgiant į kuro vertės pokyčius, o kintamoji karšto vandens kainos dalis - atsižvelgiant į šilumos ir geriamojo vandens kainų pokyčius. Kintamoji kainos dalis būtų nustatoma kiekvieną mėnesį, nuolatinė - 3-5 metams.

Tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas Seimo Ekonomikos komiteto vardu įregistravęs komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka tvirtina, kad tokia šilumos ir karšto vandens tarifo vartotojams apskaičiavimo tvarka leistų sumažinti kainas, jeigu kuras pigtų, ir padidinti - jei brangtų. J.Veselka sako prašysiąs pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos įsigaliotų nuo balandžio mėnesio, o ne nuo liepos, kaip dabar numatyta.

Tačiau realius šilumos ir karšto vandens įkainių pokyčius gyventojai pajustų tik po metų ar dvejų - tiek laiko ketinama duoti šilumininkams padengti susikaupusius nuostolius, susidariusius dėl brangesnių, nei įskaičiuota į šilumos kainą, gamtinių dujų. Jeigu iki

maždaug 2011 metų vidurio turimų nuostolių šilumininkai nelikviduos, vėliau jų dengti vartotojų sąskaita negalės.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas yra sakęs, kad dabar šilumininkų nuostoliai, kuriuos jie patyrė dėl kuro kainų pokyčių, siekia 450 mln. litų - trečdalį šilumos įmonių apyvartos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos LŽ pateiktais duomenimis, Vilniuje į šilumos tarifą yra įskaičiuota 889 litų už tūkstantį kubinių metrų dujų kaina, Kaune - 1184 litų, Klaipėdoje - 1230 litų už tūkstantį kubinių metrų. Tačiau 2008-ųjų gruodį tūkstantis kubinių metrų gamtinių dujų kainavo 1200 litų. Kainos pateiktos be transportavimo ir skirstymo dedamųjų. Dabar gamtinės dujos sparčiai pinga.

Gyventojai nepajus, kad dujos atpigo?

Kaip LŽ aiškino Rimantas Germanas, "Vilniaus energijos" komercijos direktorius, jei šilumos energijos kainos Lietuvoje visą tą laiką, kai dujos brango, taip pat būtų tolygiai kilusios, šiandien šiluma pigtų kartu su dujomis. "Belieka apgailestauti, kad naują šilumos kainos skaičiavimo tvarką rengiamasi priimti tik dabar - mažėjant dujų kainai. Šis sprendimas gerokai pavėluotas. Dėl anksčiau laiku neperskaičiuotų šilumos kainų šilumos tiekimo įmonės patyrė nuostolių ir šiandien bankams yra priverstos mokėti palūkanas. Todėl šilumos vartotojai gamtinių dujų kainų mažėjimą pajus tik tada, kai bus grąžintos šilumos tiekimo įmonių skolos bankams ir dujininkams. Jei tuomet dujos kainuos pigiau, bus galima tikėtis ir mažesnių šilumos kainų", - dėstė R.Germanas.

Pasak jo, situacija gretimuose Latvijos ir Estijos ūkiuose yra kitokia. "Ten šilumos kainų perskaičiavimas nebuvo vilkinamas - šiluma brango tolygiai su gamtinėmis dujomis. Todėl šiandien, kai dujos pinga, tiek Rygoje, tiek Taline mažėja ir šilumos kaina", - kalbėjo R.Germanas. Paklaustas, kodėl vis dar didelė dalis brangios šilumos energijos prarandama trasose, jis atkirto, kad pagal šilumos nuostolius trasose Vilnius neva vos keliais procentais atsilieka nuo Skandinavijos šilumos ūkių, kurie laikomi moderniausiais Europoje. Pašnekovas sutiko, jog dar keliais procentais sumažinti nuostolius Vilniaus trasose įmanoma. "Tačiau jei paimtume 100 litų, kaip investiciją į šilumos ūkį, matytume, kad šiuos pinigus būtų 3-4 kartus naudingiau investuoti į namų renovaciją, - skaičiavo jis. -

Šilumos trasomis "keliaujanti" šiluma tirpdo sniegą ir Kopenhagoje, ir Berlyne, ir Helsinkyje. Nereikia pamiršti, kad technologinių nuostolių patiriama ir elektros tinkluose, ir dujų, ir vandentiekio vamzdynuose."

Per 2008 metus "Vilniaus energija" trasoms atnaujinti skyrė 11 mln. litų. "Šiemet šilumos trasų renovacijai numatome skirti 7 mln. litų investicijų. Lėšos, kurių reikalauja pasenusių šilumos trasų renovacija, išskaičiuotos į šilumos energijos tarifą. Deja, šiuo metu "Vilniaus energija" dirba nuostolingai, todėl pinigų investicijoms į šilumos trasas tenka skolintis iš bankų", - priminė R.Germanas.

Faktai

Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2007 metais techniniai nuostoliai Lietuvos šilumos perdavimo tinkluose sudarė 17,3 proc. visos per tinklus tiektos šilumos. 2008-aisiais šis skaičius buvo panašus.

UAB "Vilniaus energija" trasose praranda 14,3 proc. (430,2 tūkst. MWh) šilumos energijos, AB "Kauno energija" - 21,4 proc. (362 tūkst. MWh), AB "Klaipėdos energija" - 13,8 proc. (140,4 tūkst. MWh), AB "Panevėžio energija" - 16,7 proc. (136,5 tūkst. MWh), AB "Šiaulių energija" - 19,4 proc. (46,9 tūkst. MWh), AB "Jonavos šilumos tinklai" - 21 proc. (35,8 tūkst. MWh), UAB "Tauragės šilumos tinklai" - 23 proc. (19,3 tūkst. MWh), UAB "Raseinių šilumos tinklai" - 25,2 proc. (13 tūkst. MWh), UAB "Kaišiadorių šiluma" - 27,1 proc. (13,3 tūkst. MWh), UAB "Ignalinos šilumos tinklai" - 26,4 proc. (9,4 tūkst. MWh).

2007 metais bendras šilumos tinklų ilgis siekė 2458,1 km, iš jų 27,3 km buvo įrengta naujų ir 55,7 km renovuota. Iš viso nuo 1996 iki 2007 metus į šilumos ūkį investuota daugiau kaip 1 mlrd. litų. Šilumos tinklams rekonstruoti ir naujiems nutiesti iki 2013 metų reikėtų 1,5 mlrd. litų. Toks poreikis numatytas Nacionalinės energetikos strategijos priemonių plane.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"