TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Silpnam eurui ekonomika abejinga

2010 07 08 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pingant bendrajai Europos Sąjungos (ES) valiutai Lietuvos ekonomika išgyvena dviprasmiškas nuotaikas. Silpnas euras gerina eksportuotojų padėtį, tačiau brangstantis importas iš dolerio zonos stipriai kerta nuo energetikos išteklių priklausomoms kompanijoms ir per gyventojų kišenes.

Pasak ekspertų, prieštaringos pasekmės viena kitą kompensuoja ir esą leidžia daryti išvadą, kad euro kritimo poveikis mūsų šalies ekonomikos raidai kol kas nėra labai svarbus. Ne paslaptis, kad eurui atpigus JAV dolerio ar kitų valiutų atžvilgiu automatiškai nusilpsta ir litas. Todėl euro ir JAV dolerio santykis tampa aktualus kaip niekada. Teigiama, kad dabartinis kurso lygis ilgokai laikysis.

Prieš porą dienų stebėtas euro ir dolerio kurso išsiveržimas aukščiau 1,26 lygio padidino tikimybę, kad euras ir toliau brangs JAV dolerio atžvilgiu. Taip teigia "Danske Bank" analitikai. Pasak jų, trumpuoju laikotarpiu galimas šios valiutų poros kurso nuoseklus kilimas. Reikšmingi pasipriešinimo lygiai galėtų būti 1,3673 ir 1,2740, o palaikymo lygis - 1,2470.

"Barclays Capital" analitikų nuomone, JAV doleris, kuris euro atžvilgiu brango nuo 2009 metų gruodžio, per mėnesį gali sustiprėti iki 1,20 euro. Tačiau tikėtina, kad per pusę metų euro ir dolerio kursas pakils iki 1,25 lygio. Šiemet šių valiutų vertė turėtų išlikti panašaus lygio. Vakar euro ir dolerio poros kursas svyravo ties 1,2570 lygiu.

Ir gerai, ir blogai

SEB banko analitikai naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje teigia, kad Lietuvos ekonomikai bendros ES valiutos silpimas turi tiesioginės įtakos dėl valiutų valdybos rėžimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, statiniu požiūriu lito kurso kritimas, palyginti su JAV doleriu, didina "dolerinio" eksporto ir importo apimtį, perskaičiuotą į litus. Tuo metu dinaminiu požiūriu palankesnės eksporto į dolerio zoną sąlygos motyvuoja verslininkus išvežti į šias rinkas daugiau prekių ir didinti eksportą. "Atvirkštinė motyvacija turėtų galioti importui iš dolerio zonos, t. y. jis turėtų būti ribojamas, tačiau doleriais daugiausia mokama už strategines žaliavas, kurių paklausa nelanksti kainų atžvilgiu, be to, dažnai perkama iš vienintelio šaltinio", - teigė ekonomistas.

Anot jo, euro silpimas didina Lietuvos užsienio prekybos deficitą, nes importas iš dolerio zonos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1,8 mlrd. litų didesnis nei eksportas, o brangstančios importuojamos prekės ir paslaugos didina infliaciją šalies viduje.

Pasak G.Nausėdos, euro pigimo JAV dolerio atžvilgiu pasekmės atskiroms įmonėms gali labai skirtis nuo bendros tendencijos. "Įmonės, kurios gamybai sunaudoja daug energijos, o jų pagaminta produkcija parduodama vidaus rinkoje arba euro zonoje esančiose šalyse, patiria rimtų nuostolių. Tuo metu tos įmonės, kurios beveik nenaudoja energijos išteklių, o prekes išveža į dolerio zoną, yra didžiausios laimėtojos", - pažymi G.Nausėda.

Pasak jo, jei tiesioginės euro silpimo pasekmės mūsų užsienio prekybai - veikiau neigiamos, tiesioginiai padariniai vertinami kur kas palankiau. Mat silpnas euras skatina euro zonos šalių eksporto plėtrą, o ilgainiui - ir vidaus rinkos atsigavimą.

Reikia ar nereikia?

Kalbėdami apie euro ateitį Lietuvoje ekspertai pažymi, kad šios valiutos įvedimas yra politinis šalies pažangos ir potencialo pripažinimas, todėl šiuo metu Lietuvai veržtis į euro zoną nerekomenduojama. Pasak SEB analitikų, nors Lietuvos biudžeto deficitas šiemet ir kitąmet išliks didesnis nei 3 proc. BVP, labai svarbu, kad valstybėje nebūtų perdėtų pastangų eurą įvesti bent kokia kaina, t. y. staigių mokesčių politikos judesių, kurie gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos. Greitesniam euro įvedimui pritaria vis mažiau gyventojų.

Beveik pusė Lietuvos žmonių ir toliau mano, jog būtina įsivesti eurą, tačiau norinčiųjų, kad tai įvyktų kuo greičiau, gretos pastebimai sumažėjo. Tai rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Euro įvedimui Lietuvoje šiemet birželį pritarė 47,3 proc. apklaustųjų - kiek mažiau nei ankstesniais metais. 2006-ųjų kovą už euro įvedimą pasisakė 54 proc., 2007 metų kovą - 59 proc., o 2008-ųjų kovo mėnesį - 53 proc. gyventojų.

Už kuo greitesnį euro įvedimą šiemet pasisakė tik 14,6 proc. apklaustų gyventojų. 2008 metais jų buvo maždaug 23 proc., 2007-aisiais - net 32 proc., o 2006 metais - 31 procentas. RAIT teigimu, tokiam gyventojų nuomonės pasikeitimui įtakos turi debatai dėl euro ateities.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"