TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Silpnėjantis euras pranašauja sunkmetį

2012 07 24 7:53

Euro atžvilgiu stiprėjantis doleris brangins žaliavas, todėl siekdama išlikti konkurencinga šalies pramonė įšaldys atlyginimų augimą, o kainos, ypač degalų, gali vėl šokti aukštyn.

Euras dolerio atžvilgiu krito iki rekordinės per dvejus metus žemumos - iki 1,2144 JAV dolerio, nusileido žemiausiai nuo 2010 metų birželio 14 dienos. Ekspertų nuomone, silpnėjantis euras pranašauja naują sunkmetį, tačiau ekonomikos krizė bus lengvesnė nei 2008-2009 metais.

Bėgimas nuo euro

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas sako, kad toks staigus euro kurso kritimas daugeliui buvo staigmena. Tačiau priežastys gana aiškios - tai santykinis dolerio stiprumas ir nepasitikėjimas euru. "Ispanijos ekonominės problemos tebėra labai didelės. Griežtos taupymo priemonės, kurių imasi Ispanijos, taip pat Prancūzijos vyriausybės, dvejus artimiausius metus mažins valstybės išlaidas ir trukdys augti ekonomikai. Tai gali eurui sukurti naujų problemų", - prognozavo jis.

J.Čičinskas pažymi, kad nepasitikėjimas euru išlieka ir privataus kapitalo rinkose. "Daugelis apsisprendžia pakeisti savo aktyvus eurais į kitas valiutas. Kitaip sakant, bėgama nuo euro. Jeigu jūs savo vertybiniais popierius, nominuotus eurais, norite parduoti, sumažinti jų dalį savo milijarduose, didinate eurų pasiūlą, ir euras kitų valiutų atžvilgiu susilpnėja", - aiškino mokslininkas.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo labiau nei pasaulinės finansų krizės įkarštyje 2008 metų pabaigoje. "Švedijos ir Norvegijos kronos euro atžvilgiu pabrango iki aukščiausio lygio per praėjusį dešimtmetį. Tolesnis euro pigimas jau reikštų rimtą valiutos krizę. Taip ir atsitiks, jeigu mažėtų vilties, kad Europos politikai greitu metu sutars dėl bankų sąjungos (bendros bankų priežiūros ir indėlių draudimo) bei fiskalinės sąjungos - bent dalinio skolų perkėlimo iš nacionalinio lygmens į Europos lygmenį. Kol kas vokiečiams ir kai kurioms kitoms šiaurinėms valstybėms atrodo nepriimtina mintis, kad jų mokesčių mokėtojai laiduos už pietinių valstybių prisiimtas skolas. Kompromisas priklausys nuo to, kaip šių šalių politikai vertins galimo euro projekto žlugimo žalą jų ekonomikai ir ar sugebės tinkamai riziką paaiškinti savo piliečiams", - prognozavo ekonomistas.

Prof. J.Čičinsko nuomone, ženklų, kad euras artimiausiu metu sustiprės, nėra. Neaišku, ar Europos Komisija, Europos centrinis bankas, Vokietija ir kitos didžiosios valstybės sugebės pademonstruoti, kad jos nepasiduos, gelbės eurą, įlies papildomų pinigų į ekonomiką. Ypač rugpjūčio mėnesį, kai visi išeina atostogų.

"Galiu tik priminti, kad finansinės audros, perkūnai, žaibai labai dažnai ir kildavo rugpjūtį - rugsėjo pradžioje, kai sprendimų nedaroma ir rinkose susikaupia daugiau būgštavimų", - sakė ekonomistas.

Profesorius mano, kad Europoje tikėtina antra krizės banga, tačiau ji bus švelnesnė nei 2008-2009 metais. "Faktiškai ji jau yra, nes gamyba mažėja ne vienoje šalyje. Lietuvoje dar vyrauja optimistinės prognozės apie BVP augimą 3 procentais. Bet pramonės, eksporto, krovinių apyvartos rodikliai sulėtėjo. Jeigu toks pat lėtėjimas regimas aplink, sunku tikėtis spartesnio augimo Lietuvoje", - prognozavo J.Čičinskas.

Atlyginimai nedidės

Lietuvos ekonomikai, pasak prof. J.Čičinsko, silpnas euras labiau kenkia nei padeda. "Lietuva perka daug žaliavų už dolerius, pavyzdžiui, "Orlen Lietuva" - naftą. Dažniausiai žaliavų kainos pasaulyje nustatomos doleriais, todėl dabar jos mums brangsta, dėl to didėja gamybos sąnaudos, o eksporto rinkose grumtynės vyksta alkūnėmis, nagais ir dantimis. Tai prasta perspektyva didėti realiam darbo užmokesčiui", - svarstė jis.

Tuo metu N.Mačiulis įsitikinęs, kad silpnėjantis euras iš dalies daro teigiamą poveikį Europos ir Lietuvos konkurencingumui. "Kartu su euru kitų pasaulio valiutų atžvilgiu pinga ir litas. Lietuvos gamintojų produkcija užsienyje taip pat pinga ir didina jos paklausą. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apdirbamoji gamyba (be naftos produktų) augo 8,9 proc. - beveik trigubai sparčiau nei augo visa ekonomika - ir jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Net euro zonai mirkstant recesijoje, Lietuvos įmonės sėkmingai didino gamybos ir eksporto apimtį", - teigė jis.

Kartu N.Mačiulis pripažįsta, kad pingantis euras (bei litas) turi ir neigiamų pasekmių - dėl to brangsta visas Lietuvos importas iš trečiųjų šalių. Didžiausia žala ekonomikai ir šalies gyventojams susijusi su energijos išteklių brangimu, nes beveik visi jie perkami už JAV dolerius. "Jei euro pigimo tendencija išsilaikys, gali tekti užmiršti šiemet džiuginusią infliacijos mažėjimo tendenciją", - naują kainų šuolį prognozavo N.Mačiulis. Bet, jo nuomone, dėl dolerio stiprėjimo, pavyzdžiui, degalų kainos Lietuvoje nepašoks iki 5 litų už litrą.

Nauda nebent emigrantams

Prof. J.Čičinskas mano, jog skolinimuisi silpnas euras įtakos beveik neturės. Lietuvos lito kursas yra pririštas prie euro, todėl kursas yra pastovus ir nekinta. Oficialus euro kursas lito atžvilgiu yra 1 euras - 3,4528 lito. "Ar euras kyla, ar krinta, skirtumo nėra. Didesnę įtaką turi palūkanų normos", - kalbėjo ekonomistas.  

Taip pat ir N.Mačiulis tikino, kad pasiskolinusiems litais ir eurais euro kurso svyravimas kitų pasaulio valiutų atžvilgiu neturi jokio poveikio. "Gerai, kad lietuviai (priešingai nei, pavyzdžiui, vengrai) praėjusį dešimtmetį nesusigundė skolintis mažų palūkanų valiutomis, pavyzdžiui, Šveicarijos frankais. Kadangi šios valiutos atžvilgiu euro kursas svyruoja, brangstanti užsienio valiuta reikštų didėjančias paskolų įmokas", - sakė ekonomistas.

Tiek Lietuvos įmonės, tiek gyventojai apie 70 proc. visų paskolų yra paėmę eurais, o likusią dalį - litais.

Vis dėlto silpnas euras kai kam gali būti naudingas. "Pingant eurui naudos galėjo turėti šalies emigrantai, kurie prieš krizę paėmė paskolą litais ar eurais Lietuvoje, o šiuo metu dirba Anglijoje ar Skandinavijos šalyse ir atlyginimą gauna brangstančia užsienio valiuta. Jiems skolos tvarkymo išlaidos mažėja", - svarstė N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"