TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumininkai neskuba mažinti kainų

2009 09 23 0:00
Išaugus valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų bei gyventojų skoloms už šilumos energiją, šilumos tiekimo įmonėms ima trūkti apyvartinių lėšų atsiskaityti su kuro tiekėjais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nauja šilumos kainų nustatymo tvarka, kuria numatoma jas perskaičiuoti kas mėnesį, priimta vidurvasarį, tačiau mažinti kainas gana vangiai imtasi tik atėjus rudeniui. Vos kas trečia šalies šilumos tiekimo įmonė jau pasiūlė vartotojams mažesnę kainą, kitos delsia ir lupa pinigus.

Artėjant šildymo sezonui naujos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos turi būti nustatytos vėliausiai iki lapkričio 1 dienos. Pastarosiomis dienomis Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) tvirtina kainas, kurios įsigalios nuo spalio 1 dienos.

Į rugsėjį tvirtinamas vidutiniškai 20 proc. mažesnes nei galiojo iki šiol šilumos kainas įskaičiuojama vidutinė rugpjūčio mėnesio kuro kaina.

Gamtinės dujos, beveik pusmetį pigusios iki seniai neregėtų žemumų, dabar vėl brangsta, tad spalio mėnesį ši kainos dalis neabejotinai bus šiek tiek didesnė nei vasarą. Be to, mokestis už šilumą bus perskaičiuojamas tik tada, kai vidutinė šilumos tiekėjų perkamų gamtinių dujų kaina per mėnesį pasikeis 5 proc. - padidės arba sumažės.

Kol šiuo metu galiojančias ir pagal rinkos situaciją nepagrįstai dideles šildymo kainas pakeis mažesnės, už karšto vandens temperatūros palaikymą vartotojai vis dar mokės daugiau nei priklausytų. Brangiau vidutiniškai tiek, kiek juos aptarnaujantis šilumos tiekėjas pasiūlė sumažinti šilumos kainą naujo šildymo sezonui.

Nors kuras dabar atpigęs perpus, praėjusio paties brangiausio šildymo sezono kainą už karšto vandens temperatūros palaikymą gyventojams teko mokėti visą pavasarį, vasarą ir rudens pradžioje, nors liepos 1 dieną priimta nauja kainų skaičiavimo metodika leido šį mokestį sumažinti dar anksčiau.

Tačiau įstatymu numatytas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis šilumininkams leido paslaugas teikti nepagrįstai brangiau.

Šilumos tiekėjai tikina, neva per brangiai už karšto vandens temperatūros palaikymą sumokėjusiems vartotojams tai bus kompensuota tvirtinant naujus tarifus.

Maža kaina dar ne viskas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ dėstė, kad praėjusį šildymo sezoną buvusi vidutinė 25 ct/kWh kaina naujo sezono pradžioje bus 15 proc. mažesnė ir, kaip numatoma, sieks 21-22 ct/kWh.

"Galutinė būstui šildyti išleidžiamų pinigų suma priklausys nuo sunaudotos energijos, o jos kiekis - nuo namo būklės. Šalyje esantys daugiabučiai sunaudoja labai skirtingus šilumos kiekius. Mūsų turimais duomenimis - nuo 8 kWh vienam kvadratiniam metrui šildyti iki 35 kWh/kv. m. Taigi vieno kvadratinio metro šildymas šį šildymo sezoną kainuos maždaug nuo 1,70 iki 7,70 litų. Tai reiškia, kad to paties ploto buto, esančio skirtingos būklės pastatuose, šildymo išlaidos skirsis net keturis kartus. Priežastis - prasta pastato energetinė būklė, kuriai gerinti šiuo metu neskiriama dėmesio", - teigia V.Stasiūnas.

Jis tikina, kad dėl prastos pastatų energetinės būklės šilumininkai yra niekuo dėti, nes esą už pastatų priežiūrą atsakingi savivaldybių paskirti namų administratoriai turi visą reikiamą informaciją, tačiau nesiima jokių priemonių, kad situacija pagerėtų. "Jie pasirūpina išvežti šiukšles, nušienauti žolę, tik neskuba sutvarkyti kiaurų namų sienų, nors pirmieji mato, kad name sunaudojama per daug energijos. Namų administratoriams neprivaloma už tai atsiskaityti, o visame pasaulyje tokia praktika egzistuoja", - teigia pašnekovas.

Pasak V.Stasiūno, nors šildymo kaina ir mažėja, galutinės sąskaitos vartotojų gali ir nepradžiuginti, nes pastatų būklė nuolat prastėja.

Šiltojo sezono metu, pasak pašnekovo, žmonėms vis labiau aktualus tampa karšto vandens temperatūros palaikymo klausimas, nes jau šią vasarą daugelį nustebino didesnės nei žiemą sąskaitos už gyvatuką.

"Tam įtakos taip pat turi pastato karšto vandens sistemų būklė, kuri naujų ir renovuotų pastatų yra gera, o senųjų - nusidėvėjusi", - aiškina V.Stasiūnas.

Fiksuoti mažesnių kainų neskuba

Paklaustas, kodėl šilumos tiekimo įmonių klientams, kuriems vasarą teikiamos karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos, finansinė našta negalėjo būti palengvinta vos tik įsigaliojus naujai kainų nustatymo metodikai, V.Stasiūnas teisinosi, kad tai neva sutrukdė užtrukęs metodikos patvirtinimas.

Tačiau jis neslėpė, kad šilumininkai nė neketino skubėti mažinti reguliuojamų kainų, net džiaugėsi, kad jos didelės. "Pernai į šilumos kainą buvo įskaičiuota mažesnė gamtinių dujų kaina, nei ta, už kurią įmonės jas pirko. Šilumos tiekimo įmonės patyrė nuostolių. Todėl dabar į naujas šildymo kainas jau yra įskaičiuojamos šios patirtos, bet nepadengtos sąnaudos. Jeigu šildymo kaina būtų perskaičiuota anksčiau, įskaičiuojama nuostolių dalis būtų didesnė. Kadangi dabar sumokėta daugiau, ateityje reikės mažiau kompensuoti", - kalbėjo V.Stasiūnas.

Pasak jo, Vilniaus miestą šildanti "Vilniaus energija" su savivaldybe susitarė, kad 120 mln. litų siekiančių jos nuostolių kompensavimas į šildymo kainą bus įtraukiamas ne dvejus, kaip buvo planuota anksčiau, bet ketverius metus.

Pasak pašnekovo, iki lapkričio 1 dienos Kainų komisija turės patvirtinti visas šilumos tiekimo įmonių siūlomas ir savivaldybių patvirtintas šilumos kainas. Tačiau rugsėjo ir spalio mėnesiais tvirtinamų kainų kintamoji dalis - kuro kaina - bus skirtinga. Mat į rugsėjį tvirtinamas kainas bus įskaičiuojama rugpjūčio mėnesio, o į tvirtinamas spalį - rugsėjo mėnesio vidutinė gamtinių dujų kaina. Paklaustas, ar ji bus didesnė, V.Stasiūnas nenoriai pripažino, kad tikisi didesnės kuro kainos dedamosios.

Svetimos skolos kainų nedidins

Kaip LŽ informavo VKEKK Šilumos skyriaus vyr. specialistė Rasa Gudzinskaitė, palyginti su praėjusio šildymo sezono kainomis (su 5 proc. PVM), nuo spalio mėnesio vidutiniškai kainos (su 9 proc. PVM) turėtų mažėti 16 procentų. Šio sezoną, palyginti su praėjusiuoju, dėl numatomo dujų kainų augimo prognozuojamos 12 proc. mažesnės šilumos kainos (įvertinus PVM padidėjimą).

Paklausta, kiek šalies šilumos tiekimo įmonių jau pateikė tvirtinti naujas kainas ir dėl kokių priežasčių to daryti neskuba kitos įmonės, R.Gudzinskaitė teigia, kad šiuo metu VKEKK projektus pateikusios apie 30 įmonių, o kitos įmonės laukia savivaldybių tarybų sprendimų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu biudžetinės organizacijos šilumos tiekėjams skolingos beveik 83 mln. litų. Savivaldybių organizacijų skolos viršija 71 mln. litų, valstybės - 11,7 mln. litų. Teigiama, kad dėl padidėjusių valstybės ir savivaldybių biudžetinių organizacijų skolų už šilumos energiją šilumos tiekimo įmonėms ima trūkti apyvartinių lėšų atsiskaityti su kuro tiekėjais. Dėl to šilumos tiekėjai neva bus priversti skolintis iš bankų su milžiniškomis palūkanomis ir dėl to kils šilumos kainos galutiniams vartotojams.

Pasak VKEKK atstovės, kryžminis subsidijavimas yra draudžiamas, todėl, Komisijos nuomone, šiuo atveju mokūs vartotojai neturėtų apmokėti dėl nemokių vartotojų atsiradusių papildomų sąnaudų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"