TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos įmonėms atiduos „sutaupytus“ ES milijonus

2013 09 19 6:00
Klaipėdoje yra apie 210 km šilumos centralizuoto tiekimo tinklų. Trečdalis jų atnaujinta, bet esama ruožų, kuriuose vamzdžiai pakloti prieš daugiau kaip 40 metų. „Klaipėdos energijos“ nuotrauka

Ūkio ministerija skuba paskirstyti Europos Sąjungos (ES) paramos likučius. Rugsėjį paskelbtas jau ketvirtas kvietimas teikti paraiškas įmonėms, siekiančioms ES lėšomis tiesti ir atnaujinti susidėvėjusius šilumos tiekimo tinklus.

Pagal ES struktūrinių fondų priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ iki metų pabaigos planuojama paskirstyti dar 6,73 mln. litų. Esant poreikiui ministerija nusiteikusi padidinti šią sumą iš sutaupytų Ekonomikos augimo veiksmų programos lėšų.

"Šiai priemonei finansuoti papildomai galėtų būti skirta iki 20 mln. litų. Tai priklausytų nuo sutaupytų lėšų kitose srityse", - LŽ sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas. Jo žodžiais, įmonės turi galimybę pasinaudoti paskutinėmis 2007–2013 metų ES finansinio laikotarpio lėšomis. Šilumos tinklams modernizuoti iki šiol jau skirta beveik 150 mln. litų ES paramos.

Pretenduoja suomių valdomos įmonės

Teikti paraiškas ES paramai gauti pagal šią priemonę gali 43 Lietuvos bendrovės. Tiek įmonių, nuosavybės teise valdančių šilumos perdavimo tinklus, turi galiojančią šilumos tiekimo licenciją. Daugiausia tai savivaldybių valdomos įmonės, nes didžioji dalis šilumos perdavimo tinklų nuosavybės teise priklauso vietos savivaldybėms.

ES paramos prašo ir Lietuvoje centralizuotai šilumą tiekiančios užsienio kapitalo bendrovės. Antai prancūzų kapitalo įmonių grupei „Dalkia“ priklausanti „Vilniaus energija“, kuriai 2002-aisiais 15 metų laikotarpiui buvo išnuomota Vilniaus centralizuoto šildymo sistema, 2014-2015 metais planuoja 14,5 mln. litų investicijas į šilumos perdavimo tinklus, iš jų beveik pusę – ES lėšomis. Iš viso bus įgyvendinami 6 projektai. Rekonstruojant senas trasas Vilniuje bus paklota 4,4 km naujų vamzdžių. Valstybinė kainų ir energetikos komisija rugsėjo 12 dienos posėdyje pritarė šioms investicijoms.

Suomių kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, valdanti Joniškio ir Švenčionių šilumos tiekimo įmonių kontrolinius akcijų paketus, taip pat tikisi pasinaudoti ES fondų teikiamomis galimybėmis. „Fortum Joniškio energija“ prašo Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) 607,1 tūkst. litų ES lėšų. Įmonė ketina 2014-2015 metais rekonstruoti 1738 metrus šilumos tiekimo tinklų Joniškyje ir Žagarėje. Prie projekto bendrovė prisidėtų 632 tūkst. litų savų lėšų. Kaip LŽ aiškino įmonės „Fortum Joniškio energija“ direktorius Dainius Muižys, per rekonstrukciją bus keičiami vamzdynai, kurie jau eksploatuojami vidutiniškai 24 metus. Dėl to, kad jie pasenę, susidėvėję, susidaro didžiuliai šilumos nuostoliai.

Kita suomiams priklausanti bendrovė „Fortum Švenčionių energija“ šilumos tinklams modernizuoti prašo 1,53 mln. litų ES paramos. Įgyvendinant projektą, kurio pusę išlaidų padengtų pati įmonė, numatoma pakeisti 3,6 km šilumos tiekimo tinklų. „Fortum Švenčionių energijos“ direktoriaus Vaclovo Papinigio teigimu, beveik visai supuvę vamzdžiai yra 25-30 metų senumo, dėl patiriamų didelių nuostolių jų modernizavimas būtinas.

Klaipėdoje – 40 metų senumo vamzdžiai

Į solidžią ES paramą pretenduoja ir viena didžiausių šalyje šilumos tiekimo įmonių “Klaipėdos energija“. Jos prašoma suma - 8,37 mln. litų. Projektams įgyvendinti planuojama skirti ir daugiau kaip 9 mln. litų bendrovės lėšų. Pagal ES priemonę norima rekonstruoti apie 9090 metrų šilumos tinklų - senus centralizuoto šilumos tiekimo vamzdžius keisti naujais. Iš jų maždaug 8310 metrų - Klaipėdos miesto šiaurinėje ir pietinėje dalyse, taip pat Paupių gyvenvietėje, apie 780 metrų - Gargždų mieste.

Birželį bendrovė pateikė 3 paraiškas dėl susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų keitimo finansavimo. Bendra prašoma suma siekė 5,75 mln. litų. Šiuo metu paraiškos dar vertinamos, tačiau LVPA informavo, kad jos atitinka reikalavimus, todėl įmonė jau gali pradėti įgyvendinti projektus savo rizika.

Per paskutinį kvietimą iki spalio 7 dienos „Klaipėdos energija“ žada pateikti dar 3 šilumos tiekimo tinklų modernizavimo paraiškas ir prašyti 2,62 mln. litų ES paramos. „Uostamiestyje yra apie 210 km centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Trečdalis jų atnaujinta, bet esama ruožų, kuriuose vamzdžiai pakloti prieš daugiau kaip 40 metų. Pagal investicijų planą, suderintą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, „Klaipėdos energija“ kasmet ketina rekonstruoti apie 5 km susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų", - LŽ aiškino "Klaipėdos energijos" technikos direktorius Vilius Buinevičius.

Skuba pasinaudoti ES paramos likučiais

Paskutiniais 2007-2013-ųjų ES finansinio laikotarpio metais įmonės susigriebė turinčios dar vieną galimybę gauti struktūrinių fondų paramos likučius, tad LVPA buvo užversta prašymais. Pagal šių metų balandžio mėnesį skelbtą kvietimą LVPA sulaukė tiek paraiškų, kad jų bendra suma viršijo numatytąją beveik dvigubai - 16,2 mln. litų. Pagal šį kvietimą planuota paskirstyti 30 mln. litų ES lėšų. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į priemonės populiarumą, jau pažadėjo sutaupytas kitų projektų lėšas nukreipti į šilumos tiekimo ūkį.

"Atnaujintos šilumos trasos leis gerokai sumažinti patiriamus nuostolius, o šilumai gaminti bus sudeginama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka. Pagal jau sudarytas sutartis planuojama modernizuoti apie 727 km šilumos tiekimo tinklų. Mūsų užduotis taikant šiuolaikines technologijas ar įrengiant naujas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas - užtikrinti vartotojams šilumos tiekimo kokybę ir saugumą", - kalbėjo ūkio viceministras M.Skarupskas.

Ūkio ministerija skelbia, kad po modernizavimo šilumos tiekimo kokybė pagerės daugiau kaip 800 tūkst. šilumos vartotojų.

SKAIČIAI

Pagal pirmąjį priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ kvietimą buvo pasirašytos 52 sutartys su 29 bendrovėmis už 116,2 mln. litų.

Pagal antrąjį – 39 sutartys su 20 įmonių už 45,9 mln. litų.

Pagal trečiąjį numatoma paskirstyti 30 mln. litų. – gautos 38 paraiškos, jų bendra suma - 46,2 mln. litų. 34 paraiškos vertinamos, vidutinė prašoma suma yra apie 1,2 mln. litų.

Ketvirtasis kvietimas, kurio metu ketinama paskirstyti 6,73 mln. litų ES paramos, paskelbtas rugsėjo 6 dieną. Pagal jį paraiškų dar nepateikta.

Iki šiol baigti įgyvendinti 82 projektai, jų vertė - 148,6 mln. litų. Šiuo metu dar įgyvendinami 9 projektai už 11,5 mln. litų.

Šaltinis: LVPA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"