TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos ir vandens dalybos

2012 02 08 8:20

Ryškėja dar viena Šilumos ūkio įstatymo spraga - šilumos tiekėjams, atribotiems nuo namų šilumos punktų valdymo, palikta prievolė tiekti karštą vandenį, nors jis paruošiamas šilumos punktuose, kurie yra kitų savininkų nuosavybė.

Šilumos tiekėjų pateikiamose mokesčio už karštą vandenį sąskaitose yra aiškiai nurodoma karšto vandens tarifo sandara: kaina už šaltą vandenį ir kaina už jo pašildymą.

Ši proporcija kartais tampa akibrokštu, daugiabučių namų šilumos punktų valdymą perdavus nuo šilumininkų nepriklausomoms gyventojų pasirinktoms įmonėms. Tada, kaip jau tampa įprasta, pralaimi būsto savininkai.

Moka kaip už karštą

"Šalto vandens vamzdyje, nukreiptame į šilumokaitį, atsiradus plyšiui, kuris atsidūrė už namo įvado su įrengtais šalto vandens skaitikliais, pradėjo stebuklingai didėti sąskaitos už karštą vandenį, - LŽ pasakojo skaitytojas Petras N., gyvenantis sostinės Šeškinės gatvėje. - Tik neseniai nustatėme, kad spalį karšto vandens skaitiklių butuose rodmenys nuo skaitiklio įvade skyrėsi 39 kub. metrais, lapkritį - 99, o gruodį - 180 kub. metrų. Tai jau beveik tiek, kiek visų butų skaitikliai rodė iš viso. Skirtumas buvo padalijamas visiems butams, todėl mokėjome dvigubai daugiau nei privalėtume."

Pasak pašnekovo, priežastį pavyko nustatyti patiems gyventojams, neapsikentusiems dėl augančių sąskaitų. UAB "Vilniaus energija" nesikišo, nes šilumos punktai, kuriuose ruošiamas karštas vanduo - jau ne jų, o šilumos punktą prižiūrinčios įmonės kompetencija. Karštą vandenį tiekianti "Vilniaus energija" tik konstatuoja vandens sunaudojimo faktą ir surašo atitinkamas sąskaitas.

Ramūnas Dirba, santechnikos darbų IĮ "Orteka" savininkas, LŽ paaiškino, kad iš karto tokių vamzdžio įtrūkimų ne specialistas gali ir nepastebėti, kol vanduo iš žemėje esančios vamzdžio nepradeda sunktis į paviršių. "Į prasisunkusią į balutę ne kiekvienas atkreipia dėmesį, juolab kad į šilumos punktus retai kas ir užeina", - svarstė specialistas. Kita vertus, pasak jo, apie įtrūkimus, jeigu jie didesni, gali įspėti krintantis slėgis vamzdyje, tačiau tai gali pastebėti tik žmogus, kuris naudojasi sistema.

Kol kas panašūs atvejai gali būti suvokiami kaip anekdotas, tačiau dabar jie užprogramuoti kartotis vis dažniau, nes apie 70 proc. Lietuvos daugiabučių yra pastatyta dar pagal 1993 metų normatyvus.

Aprašytuoju atveju gyventojai sumokėjo už tai, kuo nesinaudojo, nes skaitiklis prie namo įvado rodė, kad šaltas vanduo pro namo įvadą pratekėjo, nors šilumokaičio jis ir nepasiekė.

Iki praėjusių metų lapkričio, kol nebuvo įsigaliojęs naujasis Šilumos ūkio įstatymas, kompensuoti tokius nuostolius turėjo paslaugų teikėjas - "Vilnius energija".

Kaip komunoje

Petro N. nuomone, Šilumos ūkio įstatymas, panaikindamas šilumos tiekėjų prievolę pasirašyti tiesiogines sutartis su paslaugų gavėjais (būsto savininkais) ir įvesdamas šilumininkų prievolę pasirašyti kolektyvines sutartis su būsto savininkų atstovais - gyvenamųjų namų bendrijomis arba savivaldybių paskirtais administratoriais, suniveliavo būsto savininkų teises.

Mat vos pasirašius sutartį, su šilumininkais už šilumą ir karštą vandenį turės atsiskaityti kolektyvinis paslaugos gavėjas (administratorius arba daugiabučio savininkų bendrija), kuris ir išrašys atitinkamas sąskaitas gyventojams. "Tai mes jau pajutome, kai reikėjo dalytis karšto vandens nuostolius. Bijau pagalvoti, kas dėsis, kai reikės visiems dalytis mokestį už šildymą", - sakė Petras.

Jis pasakojo, kad minėtame Šeškinės gatvės daugiabutyje dar prieš keletą metų buvo įrengti šilumos skaitikliai, tačiau 15 iš 60 butų savininkai jų atsisakė, nes įstatymas jiems tai leidžia.

"Kas galėtų paneigti, kad neįsirengusieji nei šilumos, nei vandens skaitiklių gali vogti ir šilumą, ir karštą vandenį. Yra ir nemokių gyventojų. O bendrija su šilumininkais vis tiek turės atsiskaityti už viską. Vadinasi, tiems, kurie moka, nieko kito neliks, kaip tik pasidalyti vagiančiųjų ir nemokančiųjų sąskaitas", - liūdnas perspektyvas piešė Petras.

Pasak jo, baisu pagalvoti, kas laukia, nes "bendrijos ir dabar vos išgyvena, o joms dar užkrovus prievolę prižiūrėti šilumos punktus ir administruoti sąskaitas, laukia visiškas bankrotas".

Petro N. nuomone, šilumos punktams prižiūrėti neužteks to, kas surenkama pagal savivaldybių nustatytą šilumos punktų priežiūros mokestį - įvairiose savivaldybėse po 10-24 centus už kvadratinį metrą, juolab kad ir jį reikės dalytis kompensuojant nesumokančiųjų dalį.

Pristigs lėšų

Panašiai svarsto ir tie gyventojai, kurių šilumos punktai yra perimti.

"Mes nepatenkame tarp įstatymo apibrėžtų šilumos tiekimo įmonių, paslaugas teikiančių daugiau nei 50 tūkst. centralizuotai apšildomų butų, tačiau ir mums galioja reikalavimas atskirti šilumos tiekimą nuo šilumos punktų priežiūros", - LŽ teigė Utenos savivaldybės UAB "Utenos šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Jurkynas.

Pasak jo, anksčiau ši įmonė buvo šilumos punktų įrangos savininkė, o priežiūrai samdydavosi irgi savivaldybei priklausančią UAB Utenos butų ūkis. Įsigaliojus įstatymui, šilumos punktų turtas perėjo Utenos butų ūkiui.

"Neįsivaizduoju, ką jie darys, kai reikės keisti ar renovuoti šilumos mazgus. Mes tai darydavome pelningesnių paslaugų, pavyzdžiui, šilumos tiekimo sąskaita, o jie kitų pajamų, išskyrus mokestį už šilumos punktų eksploatavimą, neturi. Atstatymo sąnaudos bus, švelniai tariant, didesnės, negu galima surinkti pagal eksploatacijos tarifą", - svarstė V.Jurkynas.

Anot jo, šilumininkai savomis lėšomis prisidėti jau negalės, nes įsigaliojus įstatymui iš šilumos tarifo sandaros buvo išbraukta dalis, numatanti investicijas į šilumos punktus. Komunalinio ūkio įmonės tam neturi lėšų, o gyventojai šios įrangos pirkti nenori arba neišgali.

Patikrinimas speigu

Naujovės geriausiai išbandomos ekstremaliomis sąlygomis. Šią žiemą gamta jau bando. Kol kas apie didesnius įvykius šilumos punktuose bent jau nepranešama, išskyrus nebent savaitgalį atvėsusį namą sostinės Girulių gatvėje, kurio gyventojams 10 valandų teko laukti šilumos punktą prižiūrinčios UAB "City service" atstovų. Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui, ši anksčiau - UAB "Ikora", valdančios ir "Vilniaus energiją", akcininkams priklausiusi bendrovė buvo parduota naujiems savininkams, oficialiai nesusijusiems su UAB "Vilniaus energija".

"Vilniaus energija" dar praėjusios savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriuo atkreipė Vilniaus daugiabučių šilumos punktus prižiūrinčių įmonių dėmesį, kad artėjantys šalčiai reikalauja papildomų prevencijos priemonių, kurios padėtų išvengti galimų šildymo daugiabučiuose sutrikimų. Mat Vilniuje daugiabučiai yra projektuojami taip, kad tinkamai funkcionuotų, kai oro temperatūra nukrinta ne žemiau kaip iki 23 laipsnių šalčio. "Vilniaus energija" taip pat teigė parengusi mobiliąsias grupes, kurios prireikus atskubėtų į pagalbą, tačiau pabrėžė esanti atsakinga tik už šilumos tiekimą iki daugiabučių namų įvadų, todėl to neprivalėtų daryti.

"Utenos šilumos tinklų" direktoriaus pavaduotojo nuomone, šilumos punktams mažai kas gresia ir esant žemesnei temperatūrai, išskyrus tai, kad šilumininkai negali užtikrinti reikalavimo butus sušildyti iki numatytos 23 laipsnių temperatūros. "Per šalčius bėdos prasideda ten, kur necirkuliuoja vanduo. Tai tiesioginis kelias į avariją", - sakė V.Jurkynas.

Jo nuomone, daugiau problemų per speigą gali kilti šilumos tiekimo įmonių prižiūrimose šilumos trasose, ir tai jau stebima įvairiose Lietuvos vietose, o didžiausio rezonanso sulaukė avarija šilumos trasoje netoli Seimo rūmų. Kai kur užšąla net vandentiekis arba kanalizacijos vamzdžiai, jei techninių koridorių langai išdaužyti arba kanalizacijos dangtis išvežtas metalo supirkėjams.

"Stebuklų nėra. Šaltis labai greitai išryškina netvarką, ir čia nepapolitikuosi - iš dešinės jis atėjo ar iš kairės", - ironizavo šilumininkas.

Pasak jo, panašios avarijos šilumos tiekėjams nėra naujiena. Blogiau tai, kad įstatymų rengėjai, gal vedami ir gerų paskatų, visiškai susipainioja savo prioritetuose ir priima sunkiai suvokiamus sprendimus.

"Ministerija uždraudė naudoti telemetrinius skaitiklius, nors visi pripažįsta, jog tai techninės pažangos sukurtas produktas. Kažkodėl nekyla mintis uždrausti kalkuliatorius ir grįžti prie medinių skaitliukų. Aš į veidrodį žiūrėdamas irgi nekokį rezultatą matau, bet dėl to veidrodžio nedaužau, - piktindamasis dėstė šilumininkas. - Šiluma jau niekada nebus pigi, todėl šilumininkai, būdami arčiausiai žmonių, ir puolami. Jei įstatymu norėta sukurti didesnę namo savininkų savivaldą, tai tegu jie tvarkosi, per prievartą šilumos nekišime. Dabar esame kaltinami iš inercijos, o ką reikės kaltinti paskui, kai šilumos punktų prižiūrėtojų bus daug?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"