TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos kaina įplieskė protestų ugnį

2011 08 04 0:00
Kauniečiai protestavo prieš monopolininkės "Gazprom" įtakos didinimą.
Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Vakar Kaune su dainomis ir šokiais surengtas protesto mitingas prieš miesto valdžios sprendimus, atvėrusius kelią Rusijos dujų milžinui "Gazprom" Kaune statyti naują dujomis kūrenamą elektrinę.

Kalbos apie tai, kad būsto šildymas smarkiai brangs jau šį sezoną, kaitina kauniečių aistras. Mitinguotojų nuomone, Kauno tarybai liepos 14 dieną patvirtinus Taikos prospekte esančio sklypo, priklausančio Kauno termofikacinei elektrinei (KTE), detalųjį planą, mieste dar labiau įtvirtinta šilumos tiekėjo monopolija.

Priminė pažadų nesilaikymą

Pasak Kauno tarybos nario Andriaus Kupčinsko, suformuotame žemės plote bus pradėta statyti 350 MW kogeneracinė dujomis kūrenama elektrinė, jos statybos išlaidos guls ant šilumos vartotojų pečių.

Politikas priminė, kad KTE Rusijos kompanijai "Gazprom" Kauno miesto savivaldybė pardavė 2003 metais. Įsigydama objektą investuotoja įsipareigojo elektrinei atnaujinti skirti apie 400 mln. litų. Už tai miestas pasižadėjo KTE pagaminamą šilumos energiją pirkti iki 2018-ųjų. Tačiau prieš keletą metų KTE savininkai pareiškė nenorį remontuoti senosios elektrinės, nes tam prireiks šimtų milijonų litų. Jie panoro greta esančiame sklype statyti naują elektrinę, gaminsiančią ne tik šilumą, bet ir elektrą. Dėl neišpildytų pažadų savivaldybė kreipėsi į Arbitražo teismą ir jį laimėjo.

"Dabar "Gazprom" tikina, kad naujosios elektrinės gaminama šiluma bus 20 proc. pigesnė, bet mes tuo netikime. Rusijos kompanija nevykdė susitarimo su savivaldybe. Kodėl dabar reikėtų tikėti jos pažadais?" - perspėjo A.Kupčinskas. Politiko nuomone, gavusi leidimą statyti elektrinę monopolininkės "Gazprom" valdoma KTE įgaus dar daugiau įtakos. Kompanija žada investuoti maždaug milijardą litų. "Šios išlaidos guls ant šilumos vartotojų pečių. Remontuoti senąją elektrinę būtų pigiau, tad investicijos kauniečių kišenes patuštintų santūriau", - įsitikinęs A.Kupčinskas. "Manau, kad "Gazprom" padaryta išimtis. Juk kitos kompanijos, taip pat mieste norinčios statyti elektrines, taip greitai dokumentų nesusitvarko", - įsitikinęs A.Kupčinskas.

Ministrė - už kauniečius

Mitinge Kaune dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad priklausomybė nuo "Gazprom" yra kauniečių, šiuo metu bene brangiausiai šalyje mokančių už šilumos energiją, jungas. "Jei šios kompanijos investicijos ir toliau bus skatinamos, Kaunas ir toliau kentės nuo komunalinių mokesčių naštos", - sakė R.Juknevičienė.

Ministrės teigimu, galinga kogeneracinė elektrinė laikinajai sostinei nereikalinga, nes ji gamins daug daugiau šilumos ir elektros, nei miestui reikia. "Gazprom" nori elektra aprūpinti ir kitus Lietuvos miestus, o kauniečiams teks už tai mokėti", - įsitikinusi viena iš Lietuvos Vyriausybės narių.

Ieško alternatyvų

Kauno miesto savivaldybės Ūkio komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas įsitikinęs, jog detaliojo plano patvirtinimas neturi jokios įtakos šilumos kainos didėjimui mieste. "Verslininkai, gavę savo sklypo plano patvirtinimą, turi atlikti dar daug darbų, kol prasidės statybos. Jei matysime, kad miestui elektrinė nereikalinga, galėsime neišduoti statybos leidimo", - ramino R.Šatkauskas. Jo teigimu, niekas miesto neįpareigoja pirkti šilumos iš naujosios elektrinės. Planuojama, kad nuo 2018-ųjų bus naudojamasi ne vieno, o kelių šilumos gamintojų paslaugomis.

Kauno meras Rimantas Mikaitis sakė, kad 2016 metais pagal Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus tokio tipo elektrinę, kokia dabar veikia Kaune, teks uždaryti: "Gaivinti seną, aplinką teršiantį laužą, kaip siūlo konservatoriai, būtų absurdiška. Todėl Taikos prospekte ketinama statyti šiuolaikinę kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę, į ją planuojama investuoti beveik milijardą litų. Ši elektrinė, projekto rengėjų teigimu, leistų kauniečiams atpiginti šilumą iki 20 procentų." Anot jo, siekiama, kad Kauno šilumos ūkyje atsirastų konkurencinė aplinka. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statyti elektrinę pasiryžusi suomių bendrovė "Fortum Heat Lietuva". Petrašiūnuose biokuru kūrenamą jėgainę norėtų statyti "Lietuvos energija". "Savivaldybėje lankėsi dar keletas investuotojų, galvojančių apie mažesnes jėgaines. Deramės su visomis kompanijomis, tačiau išskirtinių sąlygų niekam nežadame", - tvirtino R.Mikaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"