TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos kainų dovanos Kaunui

2015 02 27 6:00
Pasiūlytoji 2,73 euro ct/kWh šilumos kaina gamintojui yra nuostolinga ir ekonomiškai nepagrįsta. Bet KTE įgijo teisę kovą Kaunui pagaminti apie 55 proc. visos šilumos energijos. <div>LŽ archyvo nuotrauka</div>

Iki savivaldos rinkimų likus kelioms dienoms, Kaune drastiškai smuko šilumos kaina. Gamintojai teigia, kad šiluma atpigo dėl didelės nepriklausomų jos gamintojų konkurencijos. Energetikos ekspertų manymu, nėra objektyvių prielaidų per mėnesį šilumos kainai staiga sumažėti 15 procentų. Įtariama, kad čia galimas kainų dempingas "rinkimų proga".

Energetikai įtaria, kad šilumos kaina kauniečiams gali būti dirbtinai sumažinta savivaldos rinkimų išvakarėse, o po jų vėl grįš į buvusias aukštumas, mat ilgai pardavinėti taip pigiai šilumą kai kurios įmonės tiesiog neišgalės.

Parduoda pigiau nei savikaina?

Šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės „Kauno energija" valdyba vasario 25 dieną patvirtino, kad galutinė vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį nuo kovo 1 dienos bus 5,49 euro cento už kilovatvalandę (euro ct/kWh) be PVM. Taigi 15,1 proc. mažesnė negu šiuo metu galiojanti kaina (6,47 euro ct/kWh be PVM).

Kaip teigė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas, šilumos kaina Kaune rekordiškai mažėja todėl, kad bendrovė šilumai gaminti naudoja naujus biokuro katilus (bendra galia – 62 MW), be to, Kaune itin padidėjo šilumos gamintojų konkurencija.

Tačiau išplatintame „Kauno energijos“ pranešime nutylėta, kad didžiausia Kaune šilumos gamintoja UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), patieksianti daugiau kaip pusę visos kauniečių suvartojamos šilumos energijos, aukcione pasiūlė šilumą kovo mėnesį tiekti net 31 proc. mažesne kaina nei vasarį. Gamtines dujas kūrenanti elektrinė užbrėžė kainos ribą ir biokuro katilinėms, nes jos aukcione galėjo laimėti tik pasiūliusios dar mažesnę kainą negu KTE. Tai pajėgė padaryti tik 2 nepriklausomi šilumos tiekėjai.

KTE šilumos kainą kovą sumažino nuo 3,96 euro ct/kWh iki 2,73 euro ct/kWh. Ši kaina yra net 77 proc. mažesnė už Kainų komisijos šiai bendrovei kovą nustatytą 4,83 euro ct/kWh šilumos gamybos termofikaciniu vandeniu kainą.

LŽ konsultavęs energetikos ekspertas teigė, kad dujas kūrenančios KTE šilumos kainos mažėjimas nepagrindžiamas jokiais skaičiavimais. „Akivaizdu, kad KTE pasiūlyta kaina nepadengia ne tik gamybos savikainos, bet ir suvartotų dujų sąnaudų. Šiuo metu vidutinė dujų kaina yra apie 320-350 eurų už 1 tūkst. kub. metrų, arba apie 3-3,5 euro ct/kWh. Įvertinus, kad dalį dujų įmonė praranda gamindama energiją, pasiūlytoji 2,73 euro ct/kWh šilumos kaina gamintojui yra nuostolinga ir ekonomiškai nepagrįsta. Bet pasiūliusi tokią kainą KTE įgijo teisę kovą Kaunui pagaminti apie 55 proc. visos šilumos energijos. Todėl KTE pasiūlymas turėjo lemiamą įtaką šilumos kainai sumažėti Kauno mieste kovo mėnesį“, - teigė energetikos ekspertas.

Jis teigė nesuprantantis, kaip gamtinės dujos, kurias kūrendama šilumą gamina KTE, gali kainuoti pigiau negu biokuras. Ekspertas stebėjosi ir tuo, kad „Kauno energija“ iki šiol nepaskelbė sąrašo gamintojų, kurie kovą tieks šilumą kauniečiams, nors anksčiau jį skelbdavo iki galutinės kainos paviešinimo.

Energetikas įtarė, kad kainų sumažėjimą Kaune labiausiai lėmė ne ekonomikos dėsniai, bet politika, o tiksliau - savivaldos rinkimų išvakarės. „Žiniasklaidoje jau skelbiama, kad kitų miestų gyventojai gali labai pavydėti kauniečiams, nes tiems drastiškai mažėja šilumos kaina“, - pažymėjo jis.

Žiauri šilumininkų konkurencija

KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius LŽ teigė, kad bendrovė, nesumažinusi šilumos kainos, nebūtų laimėjusi aukciono tiekti šilumą kovo mėnesį, nes Kaune labai aštri konkurencinė kova tarp šilumos gamintojų. Tačiau jis neatskleidė, ar įmonės perkamos gamtinės dujos atpigo tiek, kiek ir aukcionui pasiūlyta šilumos kaina – daugiau kaip 30 procentų.

Bendrovė perka rusiškas gamtines dujas pagal dvišalę sutartį su „Gazprom“ ir privalomą kiekį suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurias iš Klaipėdos terminalo tiekia paskirtasis tiekėjas „Litgas“.

„Yra daug klausimų su „Litgas“, juos bandome kelti, tad šiuo metu negaliu komentuoti. Daug priklausys nuo politinių sprendimų ir Kainų komisijos. Kaip ir kiti šilumos gamintojai, esame įpareigoti naudoti „Litgas“ patiektas dujas, kurių realiai, kaip matote, naudoti negalime. Jeigu į kainodarą dėtume „Litgas“ dujų kainą, natūralu, kad šilumos kaina būtų labai didelė ir aukciono nelaimėtume“, - sakė jis.

KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius: "Nesumažinusi šilumos kainos, bendrovė nebūtų laimėjusi aukciono tiekti šilumą kovo mėnesį, nes Kaune labai aštri konkurencinė kova tarp šilumos gamintojų."

„Litgas“ duomenimis, reguliuojami šilumos gamintojai 2015 metais įpareigoti iš SGD terminalo įsigyti apie 65 proc. suvartojamų dujų, o KTE - 30 mln. kub. m dujų.

E. Paulavičius tvirtino, kad nors KTE yra įpareigota pirkti SGD terminalodujas, jų deginti neprivalo. Tačiau jis atsisakė patvirtinti, kad nupirktų SGD terminalo dujų KTE šiuo metu nenaudoja. „Tai komercinė paslaptis“, - teigė jis.

E. Paulavičius pabrėžė, kad dėl KTE pasiūlytos mažos šilumos kainos laimi kauniečiai. „Vasarą konkurencija bus žiauresnė ir kainos dar kris žemyn, nes gamintojų Kaune daug, o šilumos poreikis mažės. Kiekviena įmonė elgsis savaip: ieškos pigesnių žaliavų arba bandys taupyti iš vidinių rezervų. Tai kiekvienos įmonės vidinis reikalas“, - kalbėjo KTE vadovas. Jis pripažino, kad šilumos kaina Kaune mažės ir balandžio mėnesį.

E. Paulavičius atsisakė pasakyti, ar KTE išsiderėjo kainos nuolaidą iš „Gazprom“ pagal dvišalę sutartį perkamoms dujoms. „Viešai to pasakyti negaliu. Bet tikrai mūsų kaina yra mažesnė negu SGD terminalo dujų. Vieša paslaptis, kad SGD terminalo dujos šiuo metu yra apie 30 proc. brangesnės negu rinkoje siūlomos „Gazprom“ dujos. Ir tendencijos yra tokios, kad vamzdžiu atkeliaujančių dujų kaina artimiausiu metu nekils“, - teigė jis.

E. Paulavičius tvirtino, kad konkurencingą šilumos kainą rinkai KTE gali pasiūlyti ir todėl, kad dirba kogeneraciniu režimu, tai yra vienu metu gamina šilumą ir elektrą. „Tai padeda šilumą gaminti 30 proc. efektyviau. Natūralu, kad įmonė gali pasiūlyti patrauklesnę kainą“, - aiškino jis.

E. Paulavičiaus nestebina, jog Kainų komisijos nustatyta reguliuojama šilumos gamybos kaina KTE yra 77 proc. didesnė, negu įmonė kovą parduos šilumą „Kauno energijai“. Tai esą įprastas dalykas. „Realiai de jure esame reguliuojami, o de facto – nereguliuojami. Niekada neturime kainos, kurią mums nustato Kainų komisija. Kaune yra tokia situacija, kad kainą realiai nustato kiekvieną mėnesį vykstantis aukcionas ir jo dalyvių – nepriklausomų šilumos gamintojų - konkurencija. Jeigu taikytume Kainų komisijos nustatytą šilumos gamybos kainą, aukciono nelaimėtume. Tai tiesiog yra riba, kurios kaina negali viršyti“, – aiškino E. Paulavičius.

Šilumą pigina biokuras

„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka LŽ pripažino, jog iš dalies šilumos kainos sumažėjimą kovo mėnesį lėmė KTE pasiūlyta maža kaina ir planuojamas patiekti gana didelis šilumos kiekis, tačiau pabrėžė, kad esminę įtaką kainai sumažėti turėjo „Kauno energijos“ įvykdytos investicijos į „Inkaro“, „Šilko“ ir Petrašiūnų elektrinės biokuro katilines ir dėl to 21,5 proc. (nuo 4,84 euro ct/kWh iki 3,80 euro ct/kWh) sumažėjusios lyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

„Jeigu ne tai, visi nepriklausomi šilumos gamintojai būtų turėję galimybę ir toliau siūlyti dideles šilumos kainas (kad tik jos būtų mažesnės už tas lyginamąsias sąnaudas), o mes būtume privalėję tomis kainomis supirkti. Taip nustato Kainų komisijos patvirtinta šilumos supirkimo tvarka“, - sakė jis.

„Kauno energija“ patvirtino, kad planuoja iš KTE supirkti apie 55 proc. Kauno integruotame tinkle suvartojamos šilumos. Planuojama, kad „Kauno energijos“ įrenginiai pagamins apie 27,2 proc., likusieji gamintojai - apie 17,4 proc. kauniečių suvartojamos šilumos.

Kaip minėta, KTE aukcione pasiūlė 2,73 euro ct/Wh kainą, tad, kaip LŽ aiškino Ū. Staselka, į supirkimo eilę pateko tik tiekėjai, kurie teikė mažesnės nei KTE kainos pasiūlymus, tai yra UAB „Ekopartneris“ (pasiūlė 2,47 euro ct/kWh) ir UAB „Aldec General“ (pasiūlė 2,72 euro ct/kWh kainą).

Tad kovo mėnesį į „Kauno energijos“ integruotą tinklą šilumą tieks šie 3 nepriklausomi šilumos gamintojai ir 3 „Kauno energijos“ šaltiniai – „Inkaro“, „Šilko“ katilinės, Petrašiūnių elektrinė. Aukcione kovo mėnesį šilumą Kaunui tiekti iš viso siūlė 13 įmonių.

„Kauno energijos“ vadovas R. Bakas tvirtino, kad būtent lyginamųjų sąnaudų sumažėjimas privertė nepriklausomus šilumos gamintojus sumažinti savo parduodamos šilumos kainą. Pasak jo, kovo mėnesį nedirbs net 4 privačios biokuro katilinės, kurios kovo mėnesį aukcionui pasiūlė dideles šilumos pardavimo kainas. Kauno biokuro gamintojams, pastaraisiais metais investavusiems į biokuro katilines, tai - ne paskutinės blogos naujienos. R. Bakas tikino, kad atsiradus naujoms kogeneracinėms elektrinėms, kurias planuoja statyti „Lietuvos energija“, dėl konkurencijos gamybos sektoriuje didėjimo šilumos kaina vartotojams neišvengiamai sumažės. „Ypač žiemos mėnesiais“, - teigė jis.

Kelias į bankrotą

Nepriklausomas energetikos ekspertas Martynas Nagevičius LŽ teigė, jog KTE savininkai dabar gali rinktis labai blogą arba labai labai blogą išeitį. „Jie renkasi labai blogą išeitį, tai yra dirba nuostolingai parduodami šilumą tokia kaina, kuri yra gerokai mažesnė nei šilumos gamybos savikaina. Labai labai bloga išeitis būtų iš viso nedirbti, šilumos neparduoti ir pirkti SGD terminalo dujas. Įmonė dirba nuostolingai, kad nepatektų į dar keblesnę padėtį“, - dėstė jis.

Pasak eksperto, tokia padėtis ilgai tęstis negali. „Nė viena įmonė taip dirbti ilgai nepajėgtų. Jeigu niekas nesikeis, įmonė anksčiau ar vėliau bankrutuos. Tokiu atveju tektų atsakyti į kelis klausimus. Pirma, ar „Kauno energija“ bus pajėgi aprūpinti Kauną šilumos energija šalčiausiu žiemos metu? Antra, jeigu KTE nedirbs, kam bus permestas įpareigojimas nupirkti privalomą SGD kiekį? Ko gero, abu klausimai išsprendžiami vienu būdu – kad KTE nuperka „Kauno energiją“ ir prisiima visus jos įsipareigojimus“, - svarstė ekspertas.

V. Nagevičiaus nuomone, tokiu atveju Kauno gyventojams šiluma vėl pabrangtų, nes dabar jiems tiekiama pigesnė šiluma tik dėl to, kad dalį šilumos sąskaitų kompensuoja nuostolingai dirbanti KTE. „Kaune padėtis pasidarytų kaip Vilniuje, kur šiluma brangsta dėl to, kad tenka naudoti brangias SGD terminalo dujas“, - nurodė ekspertas.

Kainų komisija: KTE gali pasitraukti iš rinkos

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos komentaras:

„Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše numatyta, kad nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, dalyvaudami šilumos supirkimo mėnesio aukcionuose gali taikyti mažesnę šilumos kainą nei nustatyta Kainų komisijos.

Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad šiluma iš NŠG negali būti superkama didesne kaina nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, tai yra brangiau nei pasigamina pats centrinis šilumos tiekėjas. Tokiu atveju šilumos gamybos rinkoje vienu metu taikomi du kainos ribojimo mechanizmai: pirmas – Kainų komisijos sureguliuota NŠG šilumos gamybos kaina, antras – parduodama šilumos kaina neturi būti didesnė nei nustatytos palyginamosios gamybos sąnaudos.

KTE atveju, Kainų komisijos nustatyta šilumos gamybos kaina yra praktiškai visada didesnė už rinkos kainą, todėl įmonė, norėdama išlikti rinkoje, priversta pardavinėti šilumą pigiau. Atitinkamai tai rodo, kad įmonė nesurenka būtinų pajamų, o tai leidžia daryti prielaidą apie galimą gamintojo pasitraukimą iš rinkos.

Šilumos kainos sumažinimas dalyvaujant šilumos supirkimo aukcionuose neturės įtakos ateityje nustatant nepriklausomam šilumos gamintojui šilumos kainą. Kovo mėn. KTE tiekiamos šilumos kaina bus įskaičiuota į gegužės mėn. „Kauno energija“ taikomą vartotojams šilumos kainą.

Atkreipiame dėmesį, kad NŠG gali sumažinti savo šilumos kainą tiek, kiek, NŠG manymu, reikalinga laimėti aukcioną. Priešingu atveju konkurencinis mechanizmas neveiktų ir nebūtų pasiektas konkurencijos tikslas – sumažinti šilumos kainą vartotojams.“

Šilumos supirkimo kainos Kauno mieste, euro ct/kWh

ElektrinėŠilumos kiekis, MWhKaina kovo mėn. (vasario mėn.)
AB „Kauno energija“ "Inkaro" katilinė13 3921,58 (2,00)
AB „Kauno energija“ "Šilko" katilinė66961,86 (2,000
AB „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinė16 3681,93 (1,95)
UAB „Ekopartneris“83822,47 (nedalyvavo)
UAB „Aldec General“14 8802,72 (3,92)
UAB Kauno termofikacijos elektrinė89 2802,73 (3,96)

Šaltinis: AB „Kauno energija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"