TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos kainų smūgis - be išsigelbėjimo

2009 01 07 0:00
Daugiabučių namų gyventojai tampa įkaitais, nes negali nei derėtis dėl nepakeliamai brangios šilumos, nei jos atsisakyti.
Autorės nuotrauka

Centralizuotos šilumos tiekėjai vėl rengiasi didinti šilumos kainas vartotojams. Daugiabučių namų gyventojai tampa įkaitais, nes negali nei derėtis dėl nepakeliamai brangaus šildymo, nei jo atsisakyti. Katastrofa virsta net mėginimai ieškoti alternatyvaus šilumos tiekimo būdo: šiuo metu brangiausiai sostinėje už šilumą moka tų daugiabučių gyventojai, kurie naudojasi mažomis katilinėmis.

Sostinėje centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė "Vilniaus energija" prašo jau nuo vasario jos kainą vartotojams kelti 51,1 procento. Kitų šalies miestų šilumos tiekėjai taip pat sieks padidinti savo paslaugų tarifus dar šį šildymo sezoną.

Prašo didinti tarifus.

Praėjusią savaitę "Vilniaus energija" kreipėsi į sostinės savivaldybę ir Kainų komisiją, kad būtų vėl perskaičiuota šilumos energijos kaina Vilniuje. Bendrovės atstovai tvirtina, jog dabartinė kaina dėl pabrangusių gamtinių dujų yra gerokai mažesnė už gaminamos energijos savikainą. Esą įmonei trūksta lėšų net būtiniausioms sąnaudoms padengti, tad ji priversta skolintis.

Naujos šilumos kainos turėtų būti suderintos per mėnesį. Jos gali būti perskaičiuojamos kartą arba dukart per metus, jei kuras daugiau kaip 15 proc. pabrango arba atpigo.

"Vilniaus energijos" atstovų teigimu, nuo 2008 metų vasario gamtinių dujų kaina pakilo 56 procentais. O kadangi šilumos energijos kaina buvo laiku neperskaičiuota, bendrovė nuo 2008-ųjų vasario iki metų pabaigos esą patyrė 127 mln. litų nuostolių. Šiandien "Vilniaus energijos" vartotojai už šilumą moka po 22,56 ct už kWh be PVM, bet nuo vasario jiems gali tekti mokėti po 34,09 ct už kWh be PVM.

Ūkio ministras Dainius Kreivys jau pareiškė, kad kritiškai vertina "Vilniaus energijos" prašymą perskaičiuoti ir padidinti šilumos energijos kainą sostinėje. Premjeras Andrius Kubilius sako dar neturįs apie tai nuomonės ir žada aiškintis, ar pagrįsti šilumos tiekėjų skundai dėl nuostolių. O žmonės dar viliasi, kad kainos nebus leista kelti.

Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys vakar pareiškė, kad šilumos kaina Vilniuje šį šildymo sezoną neturėtų didėti, nes "Vilniaus energija" esą laiku nepateikė skaičiavimų naujai bazinei kainai, kuri baigia galioti vasarį. Šiuos skaičiavimus įmonė turėjo pateikti prieš 5 mėnesius. Pasak V.Poderio, komisija nespės nustatyti naujos bazinės kainos iki vasario, tad bus atidėtas ir naujos kainos vartotojams svarstymas.

Dabartinė "Vilniaus energijos" šilumos kaina vartotojams galioja nuo pernai rugpjūčio.

Faktai

Gresiantis šilumos kainų šuolis centralizuoto šildymo vartotojus veja į neviltį - senuose, neapšiltintuose daugiabučiuose gyvenantys ir dėl to daugiausia šilumos energijos suvartojantys žmonės mokės už ją brangiausiai.

Šiuo metu šilumos energijos kainos įvairiose Lietuvos vietovėse yra panašios. Centralizuotai šilumą gaunantys Telšių gyventojai moka už ją 28,37 ct/kWh, Šilalės - 21,06 ct/kWh, dalis prieniškių - 33,53 ct/kWh, Akmenės žmonės - 31,14 ct/kWh, druskininkiečiai - 27,98 ct/kWh, dalis marijampoliečių - 28,33 ct/kWh, joniškiečiai - 29,44 ct/kWh, Kelmės gyventojai - 22,5 ct/kWh. Švenčionyse šildymas kainuoja 24,21 ct už kWh, Vilniuje - 22,56 ct už kWh. Taigi sostinėje už 60 kvadratinių metrų senos statybos buto šildymą lapkričio mėnesį gyventojai mokėjo apie 250 litų. Jeigu vasarį kainos pakils, už tą patį būstą jau teks pakloti apie 400 litų per mėnesį.

Tiesa, Telšių rajono Varnių miestelio poros daugiabučių gyventojams šiluma jau dabar kainuoja 46,2 ct/kWh. Kaip rašo portalas Delfi.lt, už 45 kvadratinių metrų buto šildymą dar neprasidėjus šalčiams žmonės mokėjo 495 litus per mėnesį, už dvigubai didesnį - beveik 900 litų. Mat prieš kelerius metus Telšių savivaldybė kiekvienam šių namų pastatė po atskirą katilinę, kūrenamą suskystintomis dujomis, o jos pastaruoju metu ypač pabrango.

Šokas naujakuriams

Žmonės, gyvenantys energiją taupančiuose namuose ir turintys galimybę reguliuoti savo būsto radiatorių skleidžiamą šilumą, viliasi sutaupysią net neregėtai brangiai mokėdami už šildymą. Tik tuo šiemet ir guodžiasi Vilniaus įmonės "Balterma ir ko" klientai, prieš porą metų įsikūrę namuose, kuriems šiluma tiekiama ne centralizuotai, o iš nedidelių vietinių, ant daugiabučių stogų įrengtų gamtinių dujų katilinių. Tokia galimybė naujakuriams atrodė nerealiai viliojanti alternatyva brangstančiam šildymui.

Tačiau nuo sausio 1 dienos šių sostinės daugiabučių namų S.Nėries gatvėje gyventojai moka už šilumą brangiausiai Vilniuje. Dabar šilumos kaina jiems siekia 32,99 ct už kWh. Tiesa, sąskaitos už šilumą, sunaudotą gruodį, dar bus skaičiuojamos ankstesniu tarifu - po 15,17 ct už kWh. Nuo sausio įmonės "Balterma ir ko" vartotojams šildymas pabrango net 116 procentų.

Šios žinios apstulbintiems gyventojams pranešta, kad šilumos gamybos kaina yra 25,69 ct už kWh, o kompensacija už sąnaudas, patirtas dėl faktinių kuro kainų skirtumo (kuro pabrangimo) - 2,70 ct už kWh, be to, šilumos pardavimo kaina (sąskaitų išrašymo ir mokesčių administravimo sąnaudos) siekia 3,03 ct už kWh, arba 11,90 lito vartotojui per mėnesį.

Reguliuoti nemoka

Žmonės, į šio Fabijoniškių kvartalo namus vilioti neva pigiausia mieste šiluma, tokį kainų šoką morališkai jau išgyveno, dabar jie viliasi sutaupyti pinigų reguliuodami kiekviename bute šilumos energiją. Tačiau aiškėja, kad šilumos tiekimą prižiūrinti kompanija "Balterma" nepamokė gyventojų, kaip efektyviai naudotis autonomine šilumos reguliavimo sistema.

Pasak Fabijoniškių seniūnijos bendruomenės atstovės Anželikos Sadovskienės, žmonės paprašė šilumos tiekėjos paaiškinti, kodėl ši įmonė patyrė daug daugiau nuostolių dėl kuro pabrangimo nei kiti šalies šilumos tiekėjai, kodėl šilumos pardavimo kaina jiems yra kelis kartus didesnė nei kitų šilumą tiekiančių bendrovių, be to, kam naudojami iš gyventojų surinkti milžiniški pinigai. "Dabar laukiame atsakymo į šį ir į kitą labai svarbų klausimą - kaip eksploatuoti šildymo sistemas, nes žmonės nebuvo supažindinti su taisyklėmis", - kalbėjo moteris.

Gyventojų nuomone, šildymo sistemų eksploatavimas per metus, prabėgusius nuo įkurtuvių, parodė, kad egzistuoja daug būdų, kaip padidinti ar sumažinti suvartotos šilumos kiekį, ir tai suteikia galimybę piktnaudžiauti vartotojų nenaudai.

LŽ kalbintas įmonės "Balterma" Šilumos tiekimo skyriaus vadovas Vytautas Noreika pripažino, jog pabrangus šilumai gyventojų klausimai tapo aštresni. "Taip atsitiko, kad mes pirmieji paprašėme Kainų komisijos pakelti šilumos kainą. Tačiau šiuo metu jos dar didesnės prašo kiti šilumos tiekėjai. Tikimasi, jog gamtinės dujos pigs, todėl jei per pusmetį jų kaina nukris daugiau nei 15 proc., vartotojai gali tikėtis mažesnių tarifų. Juo labiau kad jau kuriamos metodikos šilumos kainą perskaičiuoti kas mėnesį. Tai leistų išvengti tokių skaudžių kainų šuolių vartotojams ir didelių nuostolių tiekėjams", - aiškino pašnekovas.

Kalčiausi seni pastatai ir trasos

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šilumos suvartojimą daugiabučiams ir kitiems namams šildyti lemia pastatų būklė. Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį santykinai skirstomi į 4 kategorijas. Naujos statybos namų, suvartojančių mažiausiai šilumos energijos, šalyje yra 4,6 procento. Skaičiuojama, kad šių namų vienam kvadratiniam metrui apšildyti užtenka 8 kWh. Antrai kategorijai priskiriami mažai arba vidutiniškai šilumos suvartojantys daugiabučiai (17,3 proc.) - jiems reikia 15 kWh. Trečios kategorijos (55,7 proc.) daugiabučių šilumos suvartojimas siekia 25 kWh vienam kvadratiniam metrui. Ketvirtai kategorijai priskiriami patys prasčiausi šalyje daugiabučiai (22,4 proc.) - net 35 kWh vienam kvadratiniam metrui.

Taigi jei bus patvirtinta nauja "Vilniaus energijos" prašoma šilumos kaina, gyvenimas tokiame prastame daugiabučiame name taps tikra prabanga. LŽ skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto šildymas kainuos daugiau kaip 750 litų per mėnesį.

Pasak LŠT asociacijos, 50,9 proc. šalies būstų šildomi centralizuotai, 24,6 proc. - iš vietinių katilinių, 24,5 proc. - kaip nors kitaip (krosnys, elektra ir kt.).

Vardija pranašumus

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ tikino, kad investicijos į vieną didelį katilą visuomet santykinai bus mažesnės negu į daug mažų, todėl esą centralizuotas šilumos tiekimas ilgainiui visada bus pigesnis nei vietinis. "Stambios centralizuoto šilumos tiekimo bendrovės gamtines dujas visada pirks 10-15 proc. pigiau nei smulkios katilinės, nes mažiau reikia vamzdynų tiekti dujas į didelę jėgainę negu į smulkią katilinę", - gynė centralizuoto šilumos tiekimo sistemos pranašumus asociacijos vadovas.

Pasak V.Stasiūno, katilinėms ir visiems įrenginiams prižiūrėti reikalingos lėšos, o apie jas autonominio šildymo šalininkai neva paprastai nutyli. "Šios sąnaudos santykinai didesnės mažose katilinėse negu vienoje didelėje. Autonominis šildymas - tai priklausomybė nuo monopolinio dujų tiekimo. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės pigiau degina mazutą, biokurą ir kitą kurą", - sakė jis. Be to, V.Stasiūnas užsiminė, kad didelės įmonės kaupia kuro rezervą, o vietinės gamtinių dujų katilinės jo neturi.

Vienintelis centralizuoto šilumos tiekimo sistemos minusas, kurį pripažino LŠTA vadovas, - šilumos perdavimo nuostoliai. Jo teigimu, Vilniaus miesto šilumos tiekimo trasose šios energijos prarandama apie 17 procentų. Už tai energijos gamintojams, eksploatuojantiems neatnaujinamas trasas, irgi sumoka vartotojai.

V.Stasiūnas suskubo priminti, kad daugelio daugiabučių namų būklė itin prasta, juose taip pat labai daug prarandama šilumos. "Bet vis tiek centralizuotas šildymas pigesnis už vietinį dujinį, nes kainą kompensuoja kiti pranašumai", - tikino LŠTA vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"