TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos tiekėjai rizikuoja vartotojo kišene

2015 09 12 6:00
Vasarą biokuras pigiausias, o brangiausiai jis kainuoja tada, kai labiausiai reikia. LŽ archyvo nuotrauka

Reguliuojami šilumos tiekėjai, delsdami sudaryti ilgalaikes biokuro tiekimo sutartis, rizikuoja ne tik savo, bet ir vartotojų pinigais, o blogiausiu atveju gali kurį laiką likti be kuro.

Biokuro birža „Baltpool” pranešė, kad po šią savaitę įvykusios prekybos biokuru sesijos paaiškėjo, jog Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės per biržą yra įsigijusios tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro. Tokia prielaida daroma tikintis, kad artėjantį šildymo sezoną biokuro bus sunaudota ne daugiau kaip praėjusį, kai spalį–balandį prireikė 238 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne). Kol pagal ilgalaikius sandorius biržoje yra įsigyta 65 tūkst. tne.

Rugpjūtį tik 5 įmonės ilgalaikiais (ne trumpesniais kaip 3 mėnesių) sandoriais šildymo sezonui buvo apsirūpinusios 50–100 proc. teoriškai reikalingo kuro. Dar 9 biržoje registruotos įmonės buvo apsirūpinusios mažiau nei puse reikalingo kuro kiekio. 14 įmonių būsimam sezonui iki rugpjūčio kuro dar nebuvo pirkusios.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ketvirtadienį vienuolika šilumos tiekėjų dėl to įspėjo, o vienai jų - Tauragės šilumos tiekimo įmonei skyrė minimalią 289 eurų baudą.

Iš mirties taško

Šiemet reguliuojami šilumos tiekėjai privalo biržoje arba ne brangiau nei vidutine biržos kaina pirkti 50 proc. biokuro, o kitais metais jau visas naudojamas biokuras turės būti įsigytas tik biržoje.

Pirmąją rugsėjo prekybos sesiją biržoje jau buvo sudaryti 9 ilgalaikiai sandoriai. Penktadienį buvo dar 3 tokie pasiūlymai. Biržos atstovai LŽ teigė, kad vasarą būna labai gerai, jei per savaitę pavyksta sudaryti bent vieną ne mažesnės kaip 3 mėnesių trukmės sandorį.

„Sunku pasakyti, kodėl šilumos tiekėjai taip neskuba pasinaudoti tikrai žemomis biokuro kainomis. Gali būti, jog tikisi, kad išliks pastaruoju metu ryški tendencija, kai trumpalaikėmis sutartimis biokuras perkamas pigiau nei ilgesniems laikotarpiams sudaromomis sutartimis. Tačiau, staiga pasikeitus oro sąlygoms, gali susidaryti biokuro deficitas, ir kainos smarkiai išaugs“, – komentavo biržos vadovė Laura Žalaitė.

Šių metų liepą ir rugpjūtį šilumos tiekėjams pristatyto biržoje pirkto biokuro vidutinė kaina buvo 113 eurų už tne, o 2014 metų rugpjūtį ji siekė net 155 eurų už tne.

Laikinas taupumas

„Baltpool“ biržos Biokuro verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis LŽ teigė, jog rugsėjo pradžioje, kaip ir vasarą, biržoje yra populiariausi trumpalaikiai savaitės trukmės sandoriai. Mat tokiu būdu biokuras įsigyjamas 15–20 proc. pigiau nei perkant sudarius 3–6 mėnesių ateities sandorius.

Vasarą biokuras ganėtinai pigus, bet jis naudojamas daugiausia tik karštam vandeniui ruošti. Pašnekovas neabejoja, kad jau po mėnesio, prasidėjus šildymo sezonui, viskas ims virsti aukštyn kojomis. „Smarkiai atvėsus, kuro paklausa padidėja, todėl gerokai pakyla ir trumpalaikių sandorių kaina. Biokuro kainą diktuoja pirmiausia oro sąlygos“, – teigė jis.

Pasak V. Jonučio, delsiantieji sudaryti ilgalaikius sandorius gali sulaukti kone neįveikiamų bėdų orams pabjurus, prapliupus lietui. Miško kirtėjai esant tokiems orams negali ne tik kirsti, bet ir ištraukti medienos iš miško, tad ir biokuro negamina, jo nepateikia trumpalaikiams biržos sandoriams.

„Tikėtina, kad kuro tiekėjai, pasirašę ilgalaikius kontraktus, rezerve pasilieka bent 60 proc. turimo patiekti kuro“, – svarstė V. Jonutis.

Kuro pardavėjai, teikiantys pasiūlymus ilgalaikiams sandorius, privalo „Baltpool“ reikalavimą ne mažiau kaip 5 proc. pagal sandorį reikalingo patiekti kuro laikyti rezerve, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių, ribojančių galimybes gaminti. „Tokio rezervo užtenka maždaug šildymo sezono savaitei“, – sakė V. Jonutis.

Pasiims iš vartotojo

Kol kas kainos lieka tokios pat kaip vasarą, bet taip bus neilgai – iki šildymo sezono, tikėtina, vos mėnuo. Neskubantieji rizikuoja ne tiek savo, kiek šilumos vartotojo kišene. Kaip LŽ teigė VKEKK atstovė Loreta Kimutytė, kuro kaina priklausomai nuo šilumos tiekėjo turimos įrangos šilumos tarifo struktūroje sudaro 50–60 procentų. Taigi jei šilumos tiekėjas bus priverstas biokurą pirkti 20 proc. brangiau, nei galėtų tuo pasirūpinęs iš anksto, šilumos vartotojai už centralizuotai tiekiamą šilumą turėtų mokėti pagal 10–15 proc. didesnį tarifą.

Kaip žinoma, smarkiai atvėsus orams, staiga pakyla ne tik biokuro kaina, bet ir šilumos suvartojama gerokai daugiau, todėl ir sąskaitos už šildymą padidėja daugiau nei 10–15 procentų. VKEKK šilumos tarifus perskaičiuoja kas mėnesį.

Vidutinės šildymo kuro kainos 2014–2015 metais, eurai už šilumos megavatvalandę

MėnuoGamtinės dujosBiokuras
Liepa32,8718,66
Rugpjūtis26,9419,88
Rugsėjis27,9119,18
Spalis27,8219,84
Lapkritis27,0818,65
Gruodis26,1418,63
Sausis28,4918,47
Vasaris26,8617,18
Kovas27,2416,82
Balandis25,4114,82
Gegužė26,3510,94
Birželis26,6915,41
Liepa26,5916,69

Pastaba. 2014 m. gamtinių dujų kaina apskaičiuota eurą už megavatvalandę prilyginus 11,6 euro už tne.

Šaltinis: VKEKK, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"