TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos trasos - pinigų siurbliai

2010 05 26 0:00
Kiekvieną žiemą žaliuojančiose šildymo trasose vien pernai "ištirpo" 332 mln. litų, tuo metu gyventojų skola už paslaugas šilumos tiekėjams pernai padidėjo trečdaliu ir pasiekė 180 mln. litų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pernai centralizuotai tiekiamos šilumos trasose patirta nuostolių už 332 mln. litų. Skylei, per kurią byra vartotojų pinigai, užlopyti dabar taikomomis kainomis reikėtų 12 mlrd. litų. Tačiau prigriebus sukčius, išpūtusius šias sąnaudas, tai gyventojams galėtų kainuoti dešimt kartų mažiau.

Nacionalinės energetikos strategijos priemonių plane pažymėta, kad iki 2013 metų centralizuotos šilumos trasoms renovuoti ir naujoms tiesti prireiks apie 1,4 mlrd. litų investicijų. Numatyta, kad iki 2014 metų naujais reikia pakeisti apie 70 proc. visų esamų šilumos tinklų.

2009 metais bendras šilumos tinklų ilgis siekė 2535,1 kilometro. Pernai šilumos tiekimo įmonės įrengė 68 km naujų tinklų, 29,1 km senų tinklų pakeitė naujais. Pagal planą investicijos į šilumos ūkį turėjo siekti 157 mln. litų, faktiškai investuota 110 mln. litų. Visas šias investicijas šilumos tiekėjai įskaičiuoja į šilumos tarifą, lygiai taip pat, kaip ir šilumos trasose patirtus nuostolius, todėl šimtamilijoninės sumos gula ant paprastų vartotojų pečių.

Nuo centralizuoto šilumos vamzdžio priklausomų šalies gyventojų skola už paslaugas šilumos tiekėjams vien pernai padidėjo trečdaliu ir siekė 180 mln. litų.

Dvigubai daugiau žmonės sumokėjo už šilumą, kuri jų nešildė, o dingo trasose - pernai ji nemokamai galėjo šildyti visą Kauno miestą (šilumos trasose prarasta 1518,4 MWh šilumos, 15,7 proc. viso kiekio).

Visiems suprantama, kad šilumos trasų skyles, pro kurias teka šiluma ir dingta žmonių milijonai, reikia užkamšyti, tačiau pradėjus renovacijos darbų procesą aiškėja - pinigai byra ne pro šalį, o į šiuos darbus užsakiusių ir atliekančių tarpusavyje susijusių organizacijų kišenes.

Dešimtkart brangiau

Organizacija "Piliečių santalka" išnagrinėjo viešuosius pirkimus, kurie vykdomi renovuojant Lietuvos šilumos trasas. Pasak šios organizacijos finansų grupės vadovo Raimundo Pilkos, buvo apžvelgta 14 projektų, įgyvendinamų skirtinguose Lietuvos miestuose. "Bendras šių projektų šilumos trasų ilgis - 17,5 kilometro. Projektai gana paprasti. Jie apima senos šilumos trasos išardymą ir jos pakeitimą nauja bei su tuo susijusius darbus. Mūsų analizė atskleidė, kad vieno šilumos trasos metro vidutinė kaina yra maždaug 4775 litai. Įvertinus tokių darbų rinkos kainas, ši suma yra kone 10 kartų didesnė", - konstatuoja R.Pilka.

Jis skaičiuoja, jog šią kainą padauginus iš šiluminių trasų ilgio, paaiškėja, kad per visą trasų renovacijos procesą miestų gyventojams reikėtų investuoti apie 12 mlrd. litų. "Šilumos trasos vidutiniškai tarnauja apie 50 metų, tokia suma reikalinga investuoti į šilumos ūkį, kad jis būtų eksploatuojamas be didesnių sutrikimų. Įvertinus realią šilumos tinklų renovavimo savikainą, nesunku suskaičiuoti, kiek kiekvienas gyventojas už šiuos darbus permoka", - pažymi R.Pilka.

"Piliečių santalkos" siūlymu valstybės institucijos šiandien turėtų atsakyti, kokius konkrečius šilumos ūkio ir kitų energetikos sektorių infrastruktūros tinklų išlaikymo bei renovavimo darbus apmoka piliečiai savo lėšomis ir kiek jiems tai kainuoja. "Viską įmanoma suskaičiuoti, jei valdžia ir įmonės dirbtų atvirai bei skaidriai", - konstatuoja R.Pilka.

Atsakomybę numetė savivaldai

Šiuos aktyvių piliečių skaičiavimus ir pasiūlymus išklausęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas vakar pasakė, kad "įdomu išgirsti tokį kainų skirtumą", tačiau nuo atsakomybės nusišalino pažymėdamas, jog už šilumos ūkį atsakinga savivalda ir jis, kaip centrinės valdžios atstovas, negali kištis į savivaldybių veiklą.

"Valstybėje susiduriame su vertikaliai integruotomis monopolijomis. Be elektros energetikos sektoriuje buvusios monopolijos, kuri šiuo metu yra likvidavimo stadijos, be abejo, yra ir kitų. Kitas stambus darbas šioje srityje - vertikaliai integruotų monopolijų skaidymas dujų sektoriuje. Valstybės priedermė ne kautis su slibinais, o užtikrinti tikrųjų akcininkų, t. y. rinkėjų interesus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - tas kontrolierius, kuris turi užtikrinti tarifo pagrįstumą. O visą atsakomybę už skaidrumą turi prisiimti savivaldybės", - pamokė susirinkusiuosius ministras A.Sekmokas.

Pasak jo, šilumos trasų renovavimo sąmatas formuoja įmonės, siekiančios pelno ir turinčios monopolinę padėtį, todėl savivaldai kyla didelis uždavinys, kad šių įmonių veiklos kaina būtų pagrįsta.

Visiems žinomi metodai

Viešuosius pirkimus korupciniu požiūriu vertindamas organizacijos "Transparency international" Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas pažymėjo, kad korumpuotoje šalyje viešųjų pirkimų dalyviams nežinia kodėl leidžiama pasirinkti konfidencialumo sąlygą, kuri lemia korupcijos galimybes.

"Prieš porą metų atlikti viešųjų pirkimų tarnybos veiklos patikrinimai parodė, kad energetikos sektorius yra pats neskaidriausias. Verslininkai kalba, kad korupcija viešuosiuose pirkimuose yra labai dažnas reiškinys. Nereikia net STT duomenų. Viešumas, pagrįstumas ir piliečių įtraukimas - tezės, kurios lieka neišgirstos. Mūsų valdžia skiria labai mažai dėmesio viešųjų pirkimų, ypač supaprastintų, skaidrumui, už to slepiasi didelės pinigų sumos", - sako S.Muravjovas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis teigia, kad monopolijų reguliavimas Lietuvoje - nuolatinis katės ir pelės žaidimas. "Jų veiklą labai išradingai reguliuoja pati valstybė. Ilgainiui reguliuotojai pradeda tarnauti ne visuomenės, o monopolijų interesams. Dabartinė energetikos sektoriaus reguliavimo politika - daugybė paskatų ją apeiti taip, kaip norisi. Pirmiausia tai susiję su sąnaudų išpūtimu. Tai užslėptas pelnas, kurio nemato visuomenė. Kitas tradicinis būdas - pirkimai ne rinkos kainomis. Tokia praktika dažna tarp susijusių įmonių - mėginama paslėpti pelną išpučiant darbų kainas. Šis atvejis panaudotas ir rengiant šilumos trasų atnaujinimo projektus", - teigia ekonomistas. Pasak jo, tai tradiciniai, žinomi būdai, kuriais apeinamas valstybinis reguliavimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"