TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos ūkį perims valstybė

2014 02 05 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės, ir tikėtina, jog šios funkcijos bus patikėtos valstybės valdomai energetikos įmonių grupei "Lietuvos energija".

Premjeras pranešė, kad Vyriausybės paskirta įmonė formuos viso šilumos ūkio strategiją Lietuvoje. Pirmą kartą jis tai sakė pernai vasarį. A.Butkevičius pareiškė, jog šilumos kainos Lietuvoje bus griežčiau reguliuojamos. Anot jo, siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 proc., numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija", o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Lėšų projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.

"Šiandien sprendėme, kaip sumažinti šilumos kainas Vilniuje ir Kaune. Po diskusijų sutarėme, kad šilumos kaina būtų dar stipriau reguliuojama Lietuvoje", - interviu LRT radijui vakar sakė premjeras, kuris šį klausimą antradienį aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite. "Ruošiamės sukurti specialiosios paskirties akcinę bendrovę, kuri priklausytų "Lietuvos energijai" ir 51 proc. kapitalo turėtų būti valstybės rankose ir deleguota "Lietuvos energijai". Po to ji skelbtų konkursą, pritraukiant privatų kapitalą ar galėtų dalyvauti savivaldybės su 49 procentų akcijų dalimi, ir trečias finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos lėšos iš naujos finansinės perspektyvos. Būtų skiriama parama su tikslu, pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune šilumos kainą sumažinti nuo 25 iki 30 procentų", - kalbėjo A.Butkevičius. Jo teigimu, investicijos numatomos į kogeneracines jėgaines, kurios gamintų ir elektros energiją.

"Tikimės, kad artimiausiu metu bus vienas Vyriausybės nutarimas, kuris suteiks tam tikrą nacionalinį statusą dviejų įmonių kūrimui Vilniuje ir Kaune", - teigė Vyriausybės vadovas.

"Lietuvos energijos" vadovo Daliaus Misiūno teigimu, preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno - apie 500-600 mln. litų. Įgyvendinant investicijas, valstybė išlaikytų kontrolę, tačiau taip pat būtų siekiama pritraukti ir privačių investicijų.

Jau skelbta, kad "Lietuvos energija" planuoja įgyvendinti bendrą projektą su "Kauno energija" modernizuojant Petrašiūnų elektrinę. D.Misiūnas yra sakęs, jog Petrašiūnų elektrinėje galėtų būti įrengta 60 megavatų galios kogeneracinė elektrinė.

"Lietuvos energija" taip pat ketina investuoti į naują biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje. Numatoma kurti bendrą įmonę, kuriai Vilniaus šilumos tinklai perduotų jai priklausančią trečiąją Vilniaus termofikacijos elektrinę kaip turtinį įnašą, o "Lietuvos energija" įneštų tiek finansų, kiek reikia tam projektui įgyvendinti. Projektui planuojama gauti ir Europos Sąjungos lėšų. Šiuo metu didžiausią šilumos sektoriaus rinkos dalį Lietuvoje užima Prancūzijos koncernas "Dalkia" - jam priklauso ir "Vilniaus energija", kuriai šilumos tinklai išnuomoti iki 2017 metų vasario mėnesio. Kaune didžiausią šilumos gamybos jėgainę valdo verslininko Rimando Stonio įmonė. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir verslininko Virginijaus Striogos valdomos energetikos įmonių grupės "E energija" įmonės gamina ir tiekia šilumą Naujoje Akmenėje, Prienų ir Trakų rajonuose.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"