TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos ūkio įstatymas įteisina nelygią konkurenciją

2013 12 06 6:00
A.Mockus: „Esu už konkurenciją, tačiau ji turi būti lygiomis teisėmis, be privilegijų.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kad galiojantis Šilumos ūkio įstatymas iškreipia rinką ir nepriklausomus šilumos gamintojus pastato į privilegijuotą padėtį šilumos tiekėjams priklausančių kogeneracinių jėgainių atžvilgiu, akivaizdžiai matyti Šiauliuose. Panaši padėtis klostosi ir Alytuje, o ateityje galėtų susidaryti Vilniuje.

Seimo narys socialdemokratas Arvydas Mockus rengiasi registruoti Šilumos ūkio įstatymo pataisą, kuria būtų kitaip sureguliuoti šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) santykiai.

Negali konkuruoti su privatininkais

Vienas iš Šilumos ūkio įstatymo pataisos iniciatorių Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas teigia, kad pernai paleistos modernios „Šiaulių energijai“ priklausančios 106 mln. litų kainavusios Šiaulių termofikacinės elektrinės (ŠTE) investicijų atsipirkimas gali pakibti ant plauko, kai Šiauliuose 2015 metais pradės veikti biokuru kūrenama bendrovės KLAS katilinė. Vilniuje įsikūrusi bendrovė žada čia statyti dviejų katilų 21,8 MW šiluminės galios biokuro katilinę, kurui naudosiančią ir durpes.

Pasak A.Visocko, dabartinė šilumos supirkimo tvarka, įteisinta Šilumos ūkio įstatyme, nustato, kad šilumos tiekėjas, šiuo atveju „Šiaulių energija“, privalo supirkti šilumą iš NŠG, jeigu šis pasiūlo net cento dešimtąja dalimi mažesnę kainą už tiekėjo šilumos kainą, kuri skelbiama viešai. Taigi ne sezono metu naujoji biokuru kūrenama ŠTE negalėtų gaminti šilumos ir elektros, o negautas pajamas už elektros gamybą turėtų dengti šilumos gamyba. Šiluma gyventojams brangtų, neliktų ir planuotų lėšų vamzdynams remontuoti.

Šiaulių politikas teigia, kad įstatyme įtvirtintas prieštaravimas tarp jame deklaruojamų tikslų - mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams ir nuostatos supirkti šilumą iš NŠG, pasiūliusio mažesnę kainą.

A.Visockas siūlo įtvirtinti nuostatą, kad pirmiausia turi būti naudojama arba tiekiama gyventojams į rinką ta šiluma, kuri gaminama kogeneraciniuose įrenginiuose, naudojančiuose biokurą. „Pagal dabartinę tvarką, „Šiaulių energija“, kad ir kaip gerai dirbtų, jokiu būdu negali konkuruoti su nepriklausomais gamintojais, nes savo balanse turi ir dujų katilus - kaip rezervinę galią, - kuriuos užkuria šalčiausiais žiemos mėnesiais. Todėl pagal šilumos gamybos kintamąją kainą negali lygintis su vien biokurą kūrenančiais gamintojais. Vadinasi, tiekėjas yra priverstas užleisti rinką. O pertvarkyti visą turimą šilumos gamybą į biokurą dėl dviejų mėnesių darbo neapsimoka, nes tokia investicija paprasčiausiai nepasiteisintų. Tokiu atveju tiekėjas tiesiog negali konkuruoti su nepriklausomu šilumos gamintoju vien dėl to, kad tiekėjas atsakingas už vamzdynus“, - daro išvadą A.Visockas.

Pasak jo, Šiauliuose yra 215 km 30 metų senumo nesutvarkyto šilumos vamzdyno. „Per 23 nepriklausomybės metus sutvarkėme tik 61 kilometrą. Liko triskart tiek, bet 60 metų jam tvarkyti jau nebeturime“, - sako politikas.

Konkurencija nelygiomis sąlygomis

Seimo narys A.Mockus Šilumos ūkio įstatymo pataisą jau bandė užregistruoti prieš dvi savaites, tačiau vėliau ją atsiėmė ir tobulino. „Pirminė pataisa gal labiau tiko Šiaulių miestui ir tiems, kurie pasistatę kogeneracines elektrines. Bet jau pataisą pateikęs supratau, kad ji ignoruoja privačius tiekėjus miestuose, kur nėra pastatyta kogeneracinių elektrinių, kūrenamų biokuru. Turiu omeny Vilnių, Kauną“, - teigia Seimo narys. Naują pataisą A.Mockus ketina registruoti artimiausiu metu.

„Šiuo metu šilumos ūkyje yra šiek tiek nelygi konkurencija. Atėjus privačiam nepriklausomam šilumos gamintojui tiekėjas privalo iš jo nupirkti šilumos energiją, jeigu ji yra pigesnė, nei gamina pats tiekėjas. Susidaro galimybės taikyti kainų dempingą, nes tiekėjas savo kainas privalo skelbti viešai. Jeigu, pavyzdžiui, Šiauliuose kurį laiką būtų taikomas šilumos kainų dempingas, pažangi elektrinė galėtų ir „numirti“, o konkurentas tada savo pusės cento nuolaidą iš karto panaikintų, šilumos kaina gyventojams šokteltų į viršų. Esu už konkurenciją, tačiau ji turi būti lygiomis teisėmis, be privilegijų“, - tvirtina Seimo narys.

Trys milijonai pelno per nešildymo sezoną

„Šiaulių energijos“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis teigia, kad geriausias energijos gamybos būdas yra kogeneracija, o įmonei priklausančios naujos termofikacinės elektrinės (TE), kogeneraciniu režimu gaminančios šilumos ir elektros energiją, projektas prisideda prie pagrindinių nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir elektros energijos tiekimą vartotojams. „Biokuru kūrenama kogeneracinė jėgainė ne tik leido užtikrinti mažesnes šilumos kainas vartotojams, bet ir sumažino bendrovės priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų. Šilumos gamybos kaina naudojant vietinį biokurą yra gerokai mažesnė nei naudojant importuojamas gamtines dujas“, - sako Č.Kasputis.

Praėjusių metų vasarą paleista biokuru kūrenama kogeneracinė jėgainė ne tik leido užtikrinti mažesnes šilumos kainas vartotojams, bet ir sumažino „Šiaulių energijos“ priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų. / LŽ archyvo nuotrauka

Pasak „Šiaulių energijos“ vadovo, TE pagaminta elektros energija parduodama elektros energijos tiekėjui, bendrovė iš šios veiklos uždirba apie 7 mln. litų per metus. Šias lėšas planuojama panaudoti šilumos gamybos efektyvumui ir tiekimo patikimumui didinti, o tai leis mažinti šilumos kainas vartotojams. Be to, dalis TE pagaminamos elektros energijos yra panaudojama šilumai gaminti, dėl to taip pat mažėja šilumos kaina, nes pasigaminta elektros energija yra pigesnė už perkamą. TE dirbant ir gaminant elektrą bei šilumą per vieną nešildymo sezoną už parduotą elektros energiją gaunamas pelnas siekia apie 3 mln. litų.

„Dėl nelygiavertės konkurencijos, kurią įteisina šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys šilumos supirkimą iš NŠG, šie gamintojai galėtų nukonkuruoti šilumos tiekėją. O priimant sprendimą įgyvendinti TE projektą buvo vertinama, kad ji dirbs ištisus metus, išskyrus patikrai ir remontui reikalingą laiką“, - aiškina "Šiaulių energijos" generalinis direktorius.

Jei šilumos tiekėjo kogeneracinė jėgainė nedirbtų (nors šis projektas buvo numatytas Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos nacionalinėje energetikos strategijoje), t. y. nebūtų gaminama nei šiluma, nei elektra, nebūtų gaunama pelno iš elektros.

„Todėl šilumos tiekėjas neturėtų galimybės pelno iš elektros dalimi mažinti šilumos kainos vartotojams. Be to, šilumos tiekėjas negamindamas elektros energijos vis tiek patirtų sąnaudas (nusidėvėjimo, palūkanų), kurios kompensuojamos tik pardavus pagamintą elektros energiją. Nedirbant termofikacinei elektrinei, šias sąnaudas tektų dengti normatyvinio šilumos pelno sąskaita, nors šis pelnas geriau galėtų būti panaudotas investicijoms, mažinančioms šilumos kainą“, - teigia Č.Kasputis.

Vyriausybės prioritetas - kogeneracija

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius LŽ tvirtina, kad dabartinės Vyriausybės prioritetas yra efektyvios kogeneracijos plėtra panaudojant biokurą ir atliekas, tačiau galiojanti šilumos supirkimo tvarka iš NŠG šilumai, pagamintai kogeneracinėse elektrinėse, prioriteto nenustato.

Šiuo metu rengiama nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, kurioje bus įvertinta situacija kiekvienoje savivaldybėje ir nustatomi konkretūs elektros ir šilumos gamybos plėtros sprendiniai bei galbūt siūlomi reguliacinės aplinkos pakeitimai, kad prognozuojamas šilumos poreikis pirmiausia būtų užtikrintas efektyviausiu būdu ir mažiausiomis sąnaudomis vartotojams. Šilumos ir elektros gamyba biokuro ir atliekų kogeneracinėse elektrinėse bus remiama ir plėtojama tik tose savivaldybėse, kuriose ji ekonomiškai naudinga ir pagrįsta.

„Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus numatyta skirti ES paramą kogeneracinėms elektrinėms įrengti. Tai leistų gaminti konkurencingą elektros energiją ją pardavinėjant rinkos kainomis (vartotojams nedidinant elektros energijos tarifo) ir tuo pačiu metu atpiginti šilumą“, - sako T.Garasimavičius.

Premjero patarėjas energetikai taip pat pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad biokuro kogeneracinės elektrinės būtų efektyviai panaudojamos ir galėtų dirbti nešildymo sezono metu. „Tai aktualu ir jau veikiančioms kogeneracinėms elektrinėms (Šiaulių miesto atveju), kurios gauna fiksuotą pagamintos elektros tarifą ir turi sugrąžinti investicijas, ir ypač naujai planuojamoms kogeneracinėms elektrinėms, kurios gaus paramą investicijoms, tačiau joms nebus skirtas elektros supirkimo tarifas ir elektros energija bus pardavinėjama rinkos kainomis“, - teigė T.Garasimavičius.

Jo teigimu, nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą numatoma parengti ir priimti kitų metų sausio mėnesį. Jeigu joje bus siūlymai keisti reguliacinę aplinką, Vyriausybė inicijuos reikalingų teisės aktų pakeitimus.

Į LŽ klausimą, kaip būtų galima apsaugoti šilumos tiekėjus, prižiūrinčius šilumos tinklus, bei padėti jiems susigrąžinti investicijas į biokuru kūrenamas kogeneracines elektrines ir kartu nepažeisti sąžiningos ir pagrįstos konkurencijos principų šilumos ūkyje, premjero patarėjas energetikai atsakė: „Šiuo metu biokuro kogeneracinės elektrinės gauna fiksuotą pagamintos elektros supirkimo tarifą, kuris sudaro sąlygas susigrąžinti investicijas, o gavus pelną jį investuoti į šilumos ūkio modernizavimą. Tai, žinoma, galioja, jeigu savivaldybės savo reikmėms iš valdomų šilumos tiekėjų nepasiima gauto pelno. Taip pat svarbu užtikrinti, kad kogeneracinės elektrinės būtų efektyviai panaudojamos ir galėtų dirbti nešildymo sezono metu.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"