TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos ūkio pertvarka už 54 tūkst. litų

2013 12 30 6:00
Mažiau nei po mėnesio turėtų būti atsakyta į klausimą, koks bus Lietuvos šilumos ūkis po 2020 metų ir kaip veiks pertvarkomas iki to laiko. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Energetikos ministerija iki sausio 20 dienos turėtų pateikti Vyriausybei Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Ji bus parengta Šilumos ūkio plėtros plano, kurį ministerijos užsakymu rengia nepriklausoma verslo valdymo konsultacijų įmonė „Civitta“, pagrindu.

Didžiulės apimties darbą, kuriuo vadovaujantis per ateinančius septynerius metus bus pertvarkomas šalies šilumos ūkis, įmonė parengs maždaug per septynias savaites. Už tai Energetikos ministerija (EM) įmonei „Civitta“ sumokės 54 tūkst. litų. Kai Vyriausybė ją patvirtins, Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa taps privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei kitiems subjektams, o savivaldybių tarybos pagal ją privalės atnaujinti savo tvirtinamus šilumos ūkio specialiuosius planus.

UAB „Civitta“ programos rengėja buvo atrinkta viešame konkurse, sutartis su laimėtoja sudaryta 2013 metų lapkričio 13 dieną. Šilumos ūkio įstatymas numato, kad programa turi būti parengta ir jos projektas pateiktas Vyriausybei iki 2014 metų sausio 20 dienos. „Civittos“ partneris yra Adomas Ąžuolas Audickas, buvęs Ūkio banko laikinasis administratorius. Nuo 2012 metų vasario jis ėjo Ūkio ministerijos viceministro pareigas, iki tol buvo tuometinio ministro Rimanto Žyliaus patarėjas.

Užsakė atsakymus į begalę klausimų

„Civitta“ mažiau nei po mėnesio turi pateikti atsakymus į begalę sudėtingų klausimų, prognozes bei veiksmų planą, koks turėtų būti Lietuvos šilumos ūkis po 2020 metų ir pertvarkomas iki to laiko.

Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė LŽ teigė, kad pirmiausia „Civitta“ turės atlikti išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir jo pagrindu parengti minėtą programą. „Būtent pagal atliktos sąnaudų ir naudos analizės rezultatus turės būti numatomos priemonės, kad prognozuojamą šilumos poreikį pirmiausia užtikrintų superkama iš įmonių pigesnė vadinamoji atliekinė šiluma, ir šiluma, pagaminta iš komunalinių atliekų bei didelio naudingumo kogeneracijos būdu“, - tvirtino ji.

Pagal EM suformuluotus uždavinius „Civitta“ turės nustatyti šilumos vartojimo kiekvienam miestui prognozę iki 2020 metų ir vėliau, optimaliausią elektros gamybos kogeneracijos būdu apimtį, kuro technologijų hierarchiją ir balansą Lietuvos miestuose. Be to, įmonė turi pateikti kuro ir energijos kainų tendencijų energijos rinkose prognozę ir perspektyvinių kainų scenarijus, tinkamiausią reguliacinę aplinką ir programoje numatytų tikslų įgyvendinimo planą.

„Turės būti išnagrinėtos galimos šilumos ūkio reguliavimo ir šilumos kainų nustatymo alternatyvos bei pateikti pasiūlymai, kurie leistų sumažinti šilumos kainas vartotojams", - teigė D.Rimašauskaitė.

Be minėtų darbų, „Civitta“ turės susipažinti su Europoje taikomomis atsinaujinančių energijos išteklių rėmimo schemomis, įvertinti galimybę pritaikyti jas Lietuvoje bei pateikti siūlymus, kaip iš esmės pertvarkyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo sąlygas ir tvarką siekiant sumažinti elektros energijos kainas.

„Tyrimo metu visuose miestuose yra vertinamos ir palyginamos visos šilumos gamybos alternatyvos, taip pat vertinamas kogeneracijos potencialas“, - pažymėjo D.Rimašauskaitė.

R.Lapinskas: „Ar Šilumos ūkio plėtros plano rengėjai atsižvelgia į visas su komunalinėmis atliekomis susijusias problemas, ar tik atskirai sprendžia šilumos ūkio klausimus, kol kas atsakymo neturime.“/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pristatytas „žalias“ projektas

Gruodžio viduryje EM rinkos dalyviams pristatė Šilumos ūkio plėtros planą rengiančią bendrovę „Civitta“ bei jos pirminę studiją, kaip turėtų atrodyti Lietuvos šilumos ūkis iki 2020 metų. Šiame susitikime dalyvavę specialistai LŽ sakė neišgirdę atsakymų, kokia dalis šilumos ir elektros energijos Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje turėtų būti pagaminta iš atliekų ir kiek - kitu biokuru kūrenamose jėgainėse. Ar didžiuosiuose miestuose turėtų būti statomos tik kogeneracinės, tai yra šilumą ir elektros energiją gaminančios jėgainės, ar vien tik šilumos gamybos įrenginiai? Neaišku, ar užteks atliekų tuose trijuose miestuose: ar papildomą kiekį išrūšiuotų atliekų reikės atvežti iš kitų apskričių, ar iš užsienio šalių?

„Šiek tiek keista, kad planas, pagal kurį Lietuvos šilumos ūkis bus tvarkomas septynerius metus, rengiamas vos septynias savaites. Yra baimės, kad planas nebus tobulas“, - stebėjosi Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius. „Civitta“ pristatytos būsimo plano gairės, prie kurių konsultantai esą dirbo vos savaitę, ekspertui pasirodė labai „žalios“ ir keistokos. „Jį dar reikės labai daug tobulinti“, - tikino M.Nagevičius.

Ekspertui atrodo, kad plano autoriai vadovaujasi netiksliais duomenimis, juos esą reikėtų gerokai tikslinti. „Susidaro įspūdis, kad rengėjai operuoja netiksliais duomenimis. Gal tai tik pradžia, ir vėliau bus pataisyta“, - vylėsi ekspertas.

Tačiau M.Nagevičiui parengtas pirminis planas pasirodė kontroversiškas. „Atrodo, kad kogeneracinės jėgainės degins tik komunalines atliekas. Keista, kad atsitraukiama nuo pirminio plano ar bent jau to, kas buvo iki šiol šnekėta. Vilniuje rengiamas projektas dėl trečiosios termofikacinės elektrinės pertvarkymo į biokurą naudojančią jėgainę. Dabar prioritetas teikiamas atliekomis kūrenamai jėgainei, kurios santykinės investicijos yra didžiausios, o kintamosios sąnaudos neigiamos. Mes skaičiuojame, kad trečioji termofikacinė elektrinė po konversijos gamins šilumą ir elektrą tik šildymo sezono metu. Mūsų skaičiavimais, šis projektas atsiperka. O konsultantai jo dar net nevertina. Be to, jų skaičiuojamos investicijos yra dvigubai didesnės nei realios. Gal dar ir anksti juos prie sienos kalti, o gal jau reikia?“ - svarstė ekspertas.

M.Nagevičiui neaišku, ir kaip tarpusavyje derės Vyriausybės užsakymu Energetikos instituto rengiama Lietuvos energetikos strategija, kurioje atsispindės šilumos ūkis, ir „Civittos“ rengiamas Šilumos ūkio plėtros planas.

Prioritetas - komunalinėms atliekoms

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas teigė, jog minėtame susitikime buvo pateiktas modelis, kaip galėtų atrodyti centralizuotas šilumos ūkis po 2020 metų.

„Mes supratome, kad pagal „Civittos“ viziją yra du esminiai punktai. Miestai išskiriami į dvi grupes – mažuosius ir didžiuosius. Mažuosiuose siūloma toliau gaminti šilumą iš biokuro vandens šildymo katilais. Tai jau dabar sėkmingai daroma ir nedaug ką liko tuose mažuosiuose miestuose sutvarkyti. Didžiuosiuose miestuose siūloma plėtoti kogeneraciją, tai yra bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visų pirma deginant komunalines atliekas, o poreikio likutį padengti biokuru – tose pačiose kogeneracinėse jėgainėse ar kitose, jeigu reikės net įrengiant vandens šildymo katilus“, - pasakojo R.Lapinskas.

Kaip pasiskirstytų šilumos ir elektros gamyba iš atliekų ir kito biokuro, esą kol kas neaišku. Tačiau R.Lapinskui susidarė įspūdis, kad bazinį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje siūloma gaminti būtent deginant atliekas. Tai yra, kad šios jėgainės dirbtų ištisus metus – žiemą gamintų šilumą, o vasarą – šildytų vandenį ir gamintų elektrą.

„Rengiamame Šilumos ūkio plėtros plane komunalinėms atliekoms teikiama didelė reikšmė. Tačiau į klausimus, ar atliekų užteks, kiek jų reikės, konkretaus atsakymo kol kas nėra. Konsultantai pareiškė, kad turėtų keistis Lietuvos įstatymai, šiandien draudžiantys vežti komunalines atliekas iš vieno regiono į kitą. Jų nuomone, deginti skirtos atliekos į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą turėtų būti vežamos iš visos Lietuvos. Manome, kad visa atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje turėtų pasikeisti. Pirmiausia diegiamas pirminis rūšiavimas, paskui statomi biologinio mechaninio atliekų apdorojimo įrenginiai, o galiausiausiai – likęs kietasis kuras galėtų būti deginamas. Ar plano rengėjai atsižvelgia į visas su komunalinėmis atliekomis susijusias problemas, ar tik atskirai sprendžia šilumos ūkio klausimus, kol kas atsakymo neturime“, - dėstė R.Lapinskas.

LITBIOMA prezidentas atkreipė dėmesį, kad rengiant kogeneracijos planus didžiuosiuose miestuose reikėtų nagrinėti pažangias technologijas, paremtas geresnės kokybės biokuro kaip medienos ar šiaudų granulių naudojimu. „Manome, kad didžiojoje biokuro kogeneracijoje paprasčiausios rūšies biokurui – medienos skiedroms ar miško kirtimo skiedroms – vietos neturėtų būti“, - sakė R.Lapinskas. Jo nuomone, Energetikos ministerija turėtų aiškiai atsakyti į klausimą, ar didžiuosiuose miestuose bus plėtojama tik šilumos gamyba, ar šilumos ir elektros gamyba, kurią sėkmingai plėtoti leidžia naujausios technologijos.

Iki galutinės programos versijos parengimo EM ketina surengti kelis susitikimus su energetikos ekspertais ir aptarti tarpinius rezultatus. „Planuojame taip pat surengti viešą pristatymą ir tikimės, kad bus gauta racionalių pasiūlymų, į kuriuos bus atsižvelgiama“, - LŽ teigė D.Rimašauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"