TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilumos vartotojų laukia nauji kainų rekordai

2012 10 10 8:51
LŽ archyvo nuotrauka/LŠTA prezidentas V.Stasiūnas prognozuoja, kad dėl didžiosios dalies šalies šilumos gamintojų priklausomybės nuo gamtinių dujų kainos artėjantis šildymo sezonas vėl bus rekordiškai brangus.

Per artėjantį šildymo sezoną, kuris Vilniaus mokymo ir gydymo įstaigose prasidės jau šiandien, kitur - per savaitę, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos prognozuojamos rekordiškai didelės dėl milžiniškų dujų kainų.

Importuojamos gamtinės dujos šalies šilumos tiekimo įmonėms rugsėjo mėnesį kainavo 2,84 proc. mažiau nei rugpjūtį. Tai pranešė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems ir 1,5-2 proc. pigesnę šilumą, gamybai naudojant dujas.

Pasak LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno, prieš metus, 2011-ųjų rugsėjį, šilumos tiekėjai už dujas mokėjo 1873 Lt/tne (litų už 1 toną naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu. 2010 metų rugsėjį dujos kainavo 1389 Lt/tne, 2009-ųjų rugsėjį - 1060 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Šiais metais dujų kaina pašoko iki 1948 Lt/tne.

Nors per pastaruosius kelis mėnesius importuojamų dujų kaina šiek tiek mažėjo, artėjantis šildymo sezonas vis vien bus brangesnis negu praėjusiais metais, nes, anot LŠTA prezidento, Lietuva ir toliau neturi absoliučiai jokių svertų, kurie lemtų dujų kainos pokyčius.

Laukia brangus sezonas

Anot V.Stasiūno, krašto laukia dar vienas brangiausias istorijoje šildymo sezonas. "Panašūs šilumos kainų rekordai nesibaigs, kol valstybiniu lygiu nebus pradėtas skatinti 2,5 karto už importuojamas dujas pigesnio lietuviško biokuro vartojimas šilumos ūkyje. Laikas sekti modernių valstybių pavyzdžiu ir užsienio kurą keisti savu", - teigė V.Stasiūnas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis šilumos gamybos kuras yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Tai Prienai, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Šiauliai, Vilnius, Jonava, Klaipėda, Alytus.

"Pavyzdžiui, nerenovuotame pastate esančio 60 kvadratinių metrų ploto buto, kuris per mėnesį suvartoja vidutiniškai 1500 kilovatvalandžių energijos, šildymo išlaidoms praėjusiais metais reikėdavo skirti 450 litų. Šiais metais suvartotos energijos kiekį reiktų dauginti jau ne iš 30, bet iš 31. Tokio buto šildymo išlaidos šį sezoną sudarys 465 litus per mėnesį", - iliustravo V.Stasiūnas.

Biokuro pranašumai neišnaudojami

Tuo tarpu miestuose, kurie plačiai naudoja lietuvišką biokurą, V.Stasiūno duomenimis, gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės 21 ct/kWh. Tiek šiluma kainuos Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojams. Šiuose miestuose, palyginti su praėjusiais metais, šiluma vienu centu atpigs, nes mažėjo biokuro kaina.

LŠTA prezidento teigimu, šiuo metu iš biokuro Lietuvoje tepagaminama vos 22 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ūkis laikomas vienu moderniausių Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 procentų.

"Tuo tarpu Lietuvoje kiekvienais metais pražūva 1 mln. tonų naftos ekvivalento pigaus biokuro. Jei ir didžiuosiuose šalies miestuose šilumai gaminti būtų naudojamas biokuras, šilumos kaina vartotojams, pavyzdžiui, sostinėje, galėtų būti tokia pat, kaip ir Ignalinoje ar Varėnoje - 21 centas", - sakė V.Stasiūnas. Jis apgailestauja, jog Vilniaus mieste iki šiol neleista modernizuoti Gariūnų jėgainės taip, kad ji naudotų biokurą.

Kada pradės šildyti?

Paklaustas, kada šalies miestuose bus pradėtas šildymo sezonas, V.Stasiūnas priminė, jog viskas priklausys nuo oro temperatūros. Pagal prognozes jau šią savaitę oras turėtų gerokai atvėsti, o penktadienio naktį gali būti šalnų. "Todėl akivaizdu, kad šildymo sezonas turėtų prasidėti dar šią savaitę", - sakė LŠTA prezidentas.

Jis pridūrė, jog šiluma gyvenamiesiems pastatams tiekiama visą vasarą kartu su karštu vandeniu. Šilumą pastatuose tokiu oru kaip šiandien palaiko kašto vandens sistema. Naujos statybos pastatuose, pasak V.Stasiūno, šildymą galima bus įjungti kad ir po mėnesio, nes jiems užtenka karšto vandens šilumos. Sprendimus, nuo kada pradėti šildyti visus pastatus, turės priimti savivaldybės, tačiau kada atsukti sklendes į pastato vidaus sistemas - esąs pačių gyventojų ir pastatų valdytojų reikalas.

"Anksčiau šilumos tiekėjai kartu su namų vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojais pasirašydavo parengties šildymo sezonui aktą. Nuo tada ir prasidėdavo šildymo sezonas. Pagal naują tvarką, kuri prieš metus buvo įvesta priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas, šilumos tiekėjai iš šio proceso yra išbraukti, - tikino LŠTA prezidentas. - Dabar aktą dėl pastato sistemos pasirengimo šildymo sezonui turi pasirašyti savininkas su prižiūrėtoju. Jeigu namo šilumos punktai bei vidaus sistemos neparuošti sezonui, jeigu įjungus šildymą įvyks avarija, jie ir atsakys. Šilumos tiekėjai atsakingi tik už šilumos tiekimą iki pastato įvado."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"