TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilutės miškuose mažėja šernų

2014 02 28 6:00
Iki šių metų pradžios Šilutės miškų urėdijos miškuose, krūmuose ir laukuose buvo suskaičiuoti 1482 šernai. LŽ archyvo nuotrauka

Sausio pabaigoje Lietuvos miškuose aptikus afrikinio kiaulių maro užkratą, valstybinės tarnybos iš karto pradėjo įgyvendinti priemones viruso plitimui stabdyti. Kol kas, be dviejų teigiamų atvejų, nustatytų Pietryčių Lietuvoje, daugiau šios pavojingos ligos židinių nerasta.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad Lietuvoje dviem šernams nustatytas virusas yra identiškas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusui, cirkuliuojančiam Rusijoje ir Baltarusijoje. Skubiai imtasi priemonių. Medžiotojų būreliams nurodyta sumažinti laukinių šernų populiaciją iki 10 proc. esamos bandos. Šalyje išlieka rizika, kad virusas gali išplisti ne tik tarp šernų, bet ir patekti į kiaulių fermas.

Išmokos - vasarą

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vasario 7 dieną suderino su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengtą išmokų už sumedžiotus šernus skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Už kiekvieną sumedžiotą šerną medžiotojai gali gauti 150 arba 250 litų išmoką.

Išmokos už šernus, kurie sumedžioti nuo 2014 metų vasario 7 iki balandžio 1 dienos, bus mokamos ne anksčiau kaip nuo 2014 metų liepos 1 dienos, kai VMVT gaus išmokoms mokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas.

Didžiausia - 250 litų išmoka bus mokama tuo atveju, jeigu atlikus mėginių tyrimą bus nustatyta, kad sumedžiotas šernas sirgo afrikiniu kiaulių maru, arba medžiotojai atsisakys jo mėsą vartoti maistui. Jeigu atlikus šerno mėginių tyrimus nebus nustatytas afrikinis kiaulių maras ir šerno mėsa bus naudojama maistui, išmokos dydis sieks 150 litų. Norintieji gauti išmokas privalo tyrimams pristatyti tinkamai paimtus šernų kraujo ir organų mėginius.

Aplinkos ministerija parengė medžioklės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame numatoma galimybė medžiotojams atimti teisę naudotis medžioklės plotais, jeigu jie nevykdo gyvūnų gausos reguliavimo reikalavimų. Nors medžiotojai dėl tokio plano didelio entuziazmo nereiškia, pastarosiomis savaitėmis visoje šalyje sumedžiojama tris kartus daugiau šernų nei įprastai. Per savaitę jų nušaunama iki pusantro tūkstančio.

Pamaryje užvirė medžioklės

Pasak VMVT specialistų, liga plinta maždaug 300 kilometrų per metus greičiu, tad per tą laiką, o gal ir greičiau ji gali pasiekti ir Pamarį. Jei taip nutiktų, teks sunaikinti ne tik šernų populiaciją, bet ir visų ūkininkų kiaulių fermas. Vien tik Šilutės rajone šiuo metu auginama beveik 20 tūkst. kiaulių, jos auga maždaug 200 ūkininkų tvartuose ir fermose.

Šernų medžioklės užvirė visuose Šilutės miškų urėdijos valdomuose plotuose. Urėdijos miškai išsidėstę trijų savivaldybių – Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių – ir dviejų apskričių – Klaipėdos bei Tauragės – teritorijose. VĮ Šilutės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje bendras miškų plotas sudaro 53 786 hektarus.

Iki šių metų pradžios Šilutės miškų urėdijos miškuose, krūmuose ir laukuose buvo suskaičiuoti 1482 šernai. Pasak miškininkų, jų populiacija tikrai buvo per didelė ir jau kėlė daug rūpesčių ūkininkams dėl žalos, daromos pasėliams. Šilutės miškų urėdijos prižiūrimuose plotuose kol kas planas vykdomas neblogai. Paskelbus afrikinio kiaulių maro pavojų, urėdijos plotuose iki vasario 21 dienos jau sumedžioti 602 šernai. Pagėgių savivaldybėje – 170, Šilutės – 432 šernai.

Šernai taps gudresni

Medžiotojams iki šiol būdavo nesudėtinga aptikti šernus, kurie paprastai bėgioja susispietę į dideles grupes. Tačiau Šilutės urėdijos atstovas neabejoja, kad kuo toliau, tuo labiau medžioklės sąlygos prastės. Pirmiausia, gyvūnų bandos bus mažesnės, jie taps atsargesni ir slėpsis sunkiai žmogui prieinamose vietose. „Dienos dar trumpos, šernai šviesiu paros metu vaikšto mažai, todėl dabar juos medžioti sekasi gana sunkiai“, - sakė Šilutės miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistas Stepas Bairašauskas.

Anot jo, buvo toks atvejis, kai prieš kelias diena į urėdijos komercinius plotus išvažiavo aštuonių medžiotojų grupė ir nenušovė nė vieno šerno. Tamsoje pamatyti šį laukinį gyvūną, o juo labiau pataikyti į jį - labai sunku. Be to, apšaudyti šernai tampa gudrūs ir itin atsargūs, nes jaučia pavojų.

„Jie puikiai jaučia, kada baigiasi ir kada prasideda jų medžioklės sezonas. Ir kai tik jis pasibaigia, šernai jaučiasi nebaudžiami ir drąsūs. Anksčiau šernų medžioklės sezonas pasibaigdavo vasario mėnesį ir iki gegužės 1 dienos nebuvo galima jų medžioti. Nuo gegužės leidžiama medžioti antramečius ir trečiamečius paršus, išskyrus paršavedes. Dabar šernus leidžiama medžioti visus metus be jokių apribojimų, kad kuo greičiau sumažėtų jų populiacija“, - kalbėjo Šilutės urėdijos ryšių su visuomene specialistas.

Kad šernų Lietuvos miškuose sumažės, urėdijos atstovo nuomone, nei gamtai, nei žmonėms dėl to nebus blogiau. Šernas – toks pat gyvūnas kaip ir kiaulė. Jie labai greitai veisiasi ir jeigu atsiranda tinkamos sąlygos, banda labai greitai atsikuria. Mažesnė populiacija naudinga dar ir tuo požiūriu, kad šernai darys mažiau žalos ūkininkams. „Kai šių gyvūnų yra daug, jie gyvena tankiau, plečia savo gyvenamąsias ribas, įsibraudami į žmonių teritorijas. Sumažinus jų kiekį 90 proc., liks mažiau rizikos, kad šernai užkrės kitus, sumažės galimos žalos rizika“, - sakė S.Bairašauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"