TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šilutiškiai nori plaukti Pakalne

2011 06 17 0:00
Vasarą Pakalnėje laivyba būna itin intensyvi, tačiau kritus vandens lygiui nei pramoginiai laivai, nei jachtos į Kuršių marias šia upe išplaukti nebegali.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Pakalnės upe išplaukti iš Rusnės į Kuršių marias pramoginiams ir žvejybos įmonių laivams kasmet tampa vis sudėtingiau dėl užneštų upės žiočių. Laivai priversti plaukti aplinkiniu ir daug ilgesniu keliu Atmatos upe. Bet pagilinti per Rusnės salą tekančią Pakalnės upę trukdo aplinkosaugininkai.

Vasarą Pakalnėje laivyba būna itin intensyvi, kadangi ant šios upės kranto įsikūrusios įvairios poilsiavietės, be to, upe į marias plaukia žvejai. Laivelius turintys vietos gyventojai juokauja, kad, prireikus pasiekti parduotuvę, net svarsto, kur geriau plaukti - į Nidą ar Šilutę. Mat vandens keliu iki abiejų vietovių toks pats atstumas.

Tačiau karštomis vasaros dienomis gyvenimas upėje apmiršta. Mat kritus vandens lygiui nei pramoginiai laivai, nei jachtos į Kuršių marias Pakalne išplaukti nebegali. Upės žiotyse susidariusias seklumas gali įveikti tik pačios mažiausios grimzlės valtys. Tomis dienomis tenka rinktis aplinkinį kelią Atmatos upe.

Sumažėtų potvynio mastas

Šilutės rajono vadovų manymu, Pakalnės vagos bei žiočių išvalymas būtų naudingas ne tik laivybai, bet ir žuvų migracijai, taip pat gera potvynių prevencijos priemonė.

Sovietmečiu visos Rusnės salos upės būdavo gilinamos kasmet. Pasak verslininko Henriko Beresnevičiaus, tuometiniame Rusnės žuvininkystės ūkyje dirbusio žuvininkystės specialistu, kiekvienais metais būdavo pagilinama po vieną upę. "Vienais metais gilindavome Atmatą, kitais - Pakalnę, trečiais - Skirvytę ir taip visas iš eilės. Todėl laivai išplaukti į Kuršių marias galėdavo be jokios baimės. Žuvys į deltą neršti plaukdavo masiškai, o ir potvynių tokių dažnų nebūdavo, nes vanduo turėdavo kaip pratekėti", - prisiminė rusniškis.

Tačiau jau gerus du dešimtmečius nei pati Pakalnės vaga, nei jos žiotys nebevalomos. Šie darbai yra pačios Šilutės rajono savivaldybės rūpestis, nes ši upė jau seniai neteko vidaus vandens kelio statuso. Pasak Lietuvos vidaus vandenų kelių direkcijos Kelių skyriaus viršininko Aurelijaus Rimo, direkcijai ši upė jau seniai nerūpi. "Ši upė teka Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ir vandens kelio statuso jau seniai nebeturi. Mums dabar svarbiausia palaikyti laivybai tinkamą gylį Nemune ir Atmatoje. O jei Šilutės rajonas pasieks, kad Pakalnė būtų įtraukta į kelių sąrašą, tada bus kita kalba", - LŽ sakė A.Rimas.

Jis negalėjo pasakyti, kelintais metais ši upė neteko vidaus vandens kelio statuso, tačiau dar 1995 metų susisiekimo ministro įsakyme, patvirtinančiame vidaus kelius, Pakalnės pavadinimo nėra.

Vertingi bestuburiai

Galutinį sprendimą, ar Pakalnė bus vėl įtraukta į vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, turės priimti Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija. Pasak Šilutės rajono mero pavaduotojo Vaido Pavilonio, teks atlikti daugybę biurokratinių procedūrų.

"Reikės kreiptis į įvairias valstybės institucijas, gauti aplinkosaugininkų leidimą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Visiems tiems darbams atlikti reikės daugybės pinigų. Kiek, negaliu atsakyti, nes reikia nutarti, ką darysime - ar išvalysime tik upės žiotis, ar kartu ir visą vagą. O gal reikės pagilinti visą upę. Tie darbai nėra pigūs", - LŽ sakė V.Pavilonis.

Pagal 2006 metais atliktą galimybių studiją, norint pagilinti Nemuno ir Kuršių marių farvaterį nuo Kauno iki Klaipėdos, reikėtų 100 mln. litų.

V.Pavilonis teigė jau kreipęsis į Aplinkos ministeriją, tačiau šios institucijos gautas atsakymas jį suglumino. "Kaip čia švelniau pasakius. Man jų raštas buvo panašus į atsirašinėjimą. Esą prieš atliekant žiočių išvalymą reikėtų gerai pagalvoti, ar tai daryti tikslinga. Mat smėlyje neva veisiasi kažkokie vertingi bestuburiai. Tačiau kyla klausimas, kas vertingiau - žmonių gerovė, žuvų išteklių gausa ar bestuburiai?" - pabrėžė vicemeras.

Šiuo metu per Šilutės rajoną vingiuoja šeši vidaus vandenų keliai. Trys iš jų yra valstybinės reikšmės, likusieji - vietinės reikšmės vandens keliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"