TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

SIM kortelių registracija pajudėjo iš mirties taško

2015 10 26 6:00
VRM nurodo, kad asmenys, planuodami ir vykdydami nusikalstamas veikas, dažniausiai naudojasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną. Alinos Ožič nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė pataisas, kuriomis numatoma registruoti išankstinio apmokėjimo SIM korteles įsigyjančių asmenų duomenis. Nors skaičiuojama, kad tai ryšio operatoriams kainuos arti 1 mln. eurų, įstatymo pakeitimais tikimasi užkirsti kelią veikti telefoniniams sukčiams ir veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) penktadienį pateikė Teisingumo ministerijai svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo projektą, kuriuo siekiama judriojo ryšio operatoriams nustatyti pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles, o taip pat neatlygintinai teikti atsakingoms institucijoms duomenis apie savo klientų buvimo vietą, nereikalaujant šių sutikimo. Esą tokiu būdu bus sudarytos sąlygos veiksmingiau tirti ar užkardyti nusikalstamas veikas.

VRM nurodo, kad asmenys, planuodami ir vykdydami nusikalstamas veikas, dažniausiai naudojasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną. Tokia padėtis esą labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą.

VRM skaičiuoja, kad ūkio subjektams, teikiantiems viešųjų ryšių tinklų arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugas, administracinė našta dėl įstatymo pakeitimų sudarys 922 500 eurus. Tuo tarpu kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai skaičiuoja ir didesnes sąnaudas bei abejoja pataisų efektyvumu.

Įgyvendinant įstatymą papildomų biudžeto lėšų nereikės.

Nauji siūlymai

Įstatymo projektas numato galimybę kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms iš viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų realiu laiku be kliento sutikimo neatlygintinai gauti vietos nustatymo duomenis, įskaitant ir srauto duomenis, kai tai susiję su dingusių be žinios asmenų buvimo vietos nustatymu, o taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimu.

Kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms taip pat siūloma suteikti teisę iš minėtų paslaugų teikėjų neatlygintinai gauti telefono ryšio numerį pagal abonento vardą ir pavardę ar asmens kodą. Tokie duomenys turėtų būti pateikiami iš karto, kai tik pateikiama užklausa.

Pataisomi taip pat siūloma sudaryti ribotinų veiksmų sąrašą, kuriuo vadovaujantis Vyriausybės įgaliota institucija galėtų nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti paslaugų teikimą, kai tai susiję su registruoto elektroninių ryšių išankstinio apmokėjimo paslauga. Tokiu būdu kompetentingoms valstybės institucijoms būtų sudaryta galimybė efektyviau reaguoti į tam tikrų rūšių nusikalstamų veikų apraiškas. Tai ypač aktualu tiriant sukčiavimo telefonu atvejus. Be to, pataisomis siekiama įpareigoti minėtus paslaugų teikėjus ir patiems nutraukti paslaugų teikimą abonentams ar registruotiems elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, nustačius ribotinų veiksmų vykdymą.

Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis. O neregistruotą SIM kortelę, kitaip sakant, telefono numerį, galima nusipirkti bet kurios parduotuvės kasoje ir naudotis anonimiškai. Tokių neregistruotų numerių, neoficialiais skaičiavimais, šalyje parduoti keli milijonai.

Skaičiuoja permainų kainą

Mobiliojo ryšio operatoriai skaičiuoja, kokias išlaidas jie patirs dėl išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracijos. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad anksčiau VRM yra gavusi bendrą mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Teo LT“ kreipimąsi su papildomomis pastabomis apie projektą.

Bendrovės „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas teigė nemanąs, kad įstatymo sugriežtinimas padės sumažinti telefoninių sukčių nusikaltimų. Ryšio bendrovei valdžios sprendimas kainuos milijonus – iki 10 mln. eurų. Lėšų reikės ne tik kortelių registravimui, bet ir visuomenės informavimo kampanijai. „Tai kaip naujos valiutos įvedimas – žmonėms reikės paaiškinti, kodėl jie turi registruoti korteles“, – aiškino jis.

A. Baranausko teigimu, „Tele2“ turi apie 1 mln. aktyvių klientų, kurie naudojasi neregistruotomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis.

„BITĖ Lietuva“ vertina, kad priklausomai nuo registruojamų kortelių skaičiaus ir būtinų registruoti duomenų apimties įstatymo pakeitimai jai kainuotų nuo 300 iki 600 tūkst. eurų. „Tinkamai parinkus įstatymo įgyvendinimo laikotarpį iš esmės tokias Įstatymo pataisas galėtume įgyvendinti“, – anksčiau sakė bendrovės korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė. Ji pridūrė, kad SIM kortelės registravimas užtruktų 10–15 minučių.

Ž. Jakevičienės teigimu, šiuo metu neregistruotų išankstinio mokėjimo kortelių turėtojai klientai sudaro 40–45 proc. visų operatoriaus privačių klientų. o pajamos iš jų – apie trečdalį visų pajamų.

Bendrovė „Omnitel“ pažymėjo, kad neregistruotos išankstinio mokėjimo SIM kortelės Lietuvoje naudojamos itin plačiai, jų skaičius didelis – apie 1 mln. 800 tūkst., todėl privalomas jų registravimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas. Išankstiniais skaičiavimais, „Omnitel“ tai kainuotų daugiau kaip milijoną eurų, tuo tarpu nauda – abejotina.

Tarptautinės mobiliųjų operatorių asociacijos GSMA 2013 metų lapkritį atliktas tyrimas apie privalomą judriojo ryšio išankstinio mokėjimo naudotojų registravimą atskleidžia, kad iki šiol nėra jokių įrodymų, jog privaloma SIM kortelės registracija prisidėtų prie nusikalstamumo mažinimo. „Privalomas SIM registravimas nėra numatytas daugelyje kitų valstybių – tai reiškia, jog bet kuris piktiems tikslams išankstinio mokėjimo kortelę panaudoti ketinantis asmuo ją lengvai įsigis kitoje šalyje. Be to, įmanoma korteles įsigyti ir registruoti per statytinį asmenį, pavyzdžiui, neturintį gyvenamosios vietos ir pan., ir taip jas naudoti nusikalstamai veikai“, – aiškino bendrovės atstovas spaudai Mindaugas Snicorius.

Tuo tarpu bendrovė „Teo“ yra nurodžiusi, kad pirminę Elektroninių ryšių įstatymo pataisų rengėjų iniciatyvą kovoti su telefoniniu sukčiavimu palaiko, tačiau dabartinės projekto nuostatos esą išplėstos ir apima nepagrįstai didelį veikų ratą bei numato visų elektroninių ryšių – telefonijos ir interneto – blokavimą už bet kurį baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą.

„Mūsų nuomone, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir saviraiškos laisvės apribojimų, elektroninių ryšių paslaugų ribojimai galėtų būti taikomi tik dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o į ribotinų veiksmų sąrašą patektų tik veiksmai, susiję su judriojo telefono ryšio išankstinio mokėjimo balso telefonijos paslaugomis“, – sakė Audrius Stasiulaitis, „Teo“ atstovas spaudai.

Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija privaloma kai kuriose užsienio šalyse: Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.

Įstatymo projektas vėlavo

LŽ primena, kad prekybos išankstinėmis mokėjimo SIM kortelėmis apribojimus buvo planuota įtvirtinti nuo liepos 1 dienos. Tačiau Elektroninių ryšių įstatymo pataisų projektas įstrigo jį rengiančioje ministerijoje.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Tomas Beržinskas „Lietuvos žinias“ anksčiau informavo, kad šio įstatymo pataisų projekto derinimas užtruko gavus Ūkio ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir kitų institucijų pastabas.

VRM nurodo, kad rengdama įstatymo projektą konsultavosi su Policijos departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentu, Generaline prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu, Muitinės departamentu, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir Ūkio ministerija. Taip pat buvo konsultuotasi su UAB „Tele2“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė Lietuva“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"