TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šimtas euro dienų: nei ašarų, nei džiaugsmo

2015 04 11 6:00
Apie neišvengiamai augsiančias kainas įvedus eurą kalbėję pranašai smarkai prašovė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prekių kainos nepakilo, nekilnojamasis turtas (NT) nepabrango, o investicijų nei padaugėjo, nei sumažėjo. Tiesa, saugių investavimo galimybių mažiau, bet nukrito paskolų palūkanos. Šimtas Lietuvos dienų su nauja valiuta parodė viena: ir erzelis, ir euforija dėl euro buvo perdėti.

Baimės akys didelės, o iš esmės įvedus eurą Lietuvoje mažai kas pasikeitė. Daugelį per tris mėnesius įvykusių pokyčių lėmė ne tiek nauja valiuta, kiek pasaulio procesai. Per keletą mėnesių subliūško patys didžiausi mitai, pavyzdžiui, kad prekės ir paslaugos tik brangs, NT kainos tik kils. Su LŽ kalbantys analitikai aiškino to ir tikėjęsi.

Neįvertino demografijos

"Jokio kainų šuolio nėra ir, regis, artimiausiu metu nebus. Tačiau tai derėtų sieti ne vien su euru. "Garantuotas" kainų didėjimas įvedus eurą buvo didžiausias mitas. Kaip atskirą mitų kategoriją galima būtų išskirti nekilnojamojo turto sektorių, tai yra prieš įvedant eurą daug kas tikėjosi, kad vėliau nekilnojamojo turto kainos tik didės, dėl to investavo. Tačiau, kaip matome, įspūdingo kainų augimo nėra. Taigi galima būtų teigti, kad buvo susiformavę realios situacijos visiškai neatitinkantys lūkesčiai“, – apibendrino Artūras Milevskis, „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas.

Rimantas Rudzkis, Vilniaus universiteto profesorius, tvirtino, kad prieš įvedant eurą didelės baimės akys tebuvo gyventojų – analitikai euro laukė ramiai. „Dėl didėsiančių kainų jaudinosi atskiri žmonės. Tai derėtų sieti su psichologija – jie įsidėmi kainų kilimą, ne kritimą, nesigilina į priežastis ir sieja tai su vienu įvykiu. Tačiau ne tik tarp paprastų gyventojų gajūs mitai. Valdžios atstovai ir analitikai skelbė apie palankesnį investicinį klimatą, bet per kelis mėnesius mes to tikrai nepamatysime – tai pasireikš per kelerius metus", – svarstė R. Rudzkis.

Jis pridūrė, kad dalis analitikų klydo dėl lūkesčių, susijusių su NT kainų kilstelėjimu. „To neįvyko – daug stipresnis veiksnys nei euras yra gyventojų mažėjimas, todėl NT rinka, kuri jautri lūkesčiams, nepakilo“, – aiškino ekonomistas.

Kainų pernai nekėlė

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, be kita ko, teigė, kad gyventojų nuotaikos tik gerėja – jie vis labiau apsipranta su kainomis ir tai, dėl ko bijota, nepasitvirtina. „Pavyzdžiui, manėme, kad pritrūksime smulkiųjų eurų monetų, tačiau taip buvo tik pirmosiomis euro įvedimo dienomis“, – dėstė analitikė.

Kodėl kainos įvedus eurą nekilo? Kai kas samprotauja, esą jos buvo pakeltos dar pernai, pirmąjį pusmetį, iki verslo memorandumų su valdžia pasirašymo. G. Gečiauskienė mano, kad ir ši prielaida tėra dar vienas mitas – jos nepagrindžia infliacijos rodikliai. „O dėl NT mes ir pernai sakėme, kad rinka turėtų nurimti. Tie, kurie bijojo euro, sudėjo litus į NT. Tačiau jau pernai buvo aišku, kad NT rinkos turi laukti tam tikra pertrauka. Tai ir matome, neįvyko kokių nors pokyčių“, – priminė ji.

Laikini nepatogumai

Kaip nauja valiuta paveikė vidaus rinką? A. Milevskio vertinimu, euro įvedimas dideles įtakos neturėjo, tiesiog kilo tam tikrų nepatogumų pardavėjams ir pirkėjams. „Aš pats vis dar mintyse bandau versti visas sąskaitas į litus, kad susidaryčiau įspūdį apie pirkinių vertę. Tačiau tai normalu, turi praeiti daugiau nei keli mėnesiai, kad žmonės priprastų prie naujų kainų. O verčiant visada galimos paklaidos. Vienos apklausos metu respondentų teirautasi, kaip jie verčia kainas. Vieni sumą daugina iš 3, kiti iš 4, treti bando skaičiuoti tiksliai pagal keitimo kursą", – kalbėjo finansų analitikas.

Ekonomistas R. Rudzkis įsitikinęs, kad vidaus rinkos kainų mažėjimui euras esminio poveikio nedarė. "Matome kainų mažėjimą, kuris su valiutos įvedimo faktu nesusijęs, tai reikėtų sieti su procesais pasaulyje: kinta bazinės maisto kainos – pinga grūdai, pienas, kitos žaliavos“, – teigė mokslininkas.

Turintiesiems santaupų - nekas

Kol kas Lietuva reikšmingai nepajuto ir Europos centrinio banko pradėtos kiekybinio skatinimo programos. Per 20 mėnesių planuojama į finansų rinką įlieti veik trilijoną eurų. „Matome, kad išleisti nauji pinigai pateko į akcijų ir visas kitas analogiškas rinkas. Kol jie pasieks realųjį sektorių, įsuks procesą, dar teks palaukti. Žinant, koks yra pinigų kiekis, tai neišvengiamai nutiks, tikriausiai dar šiemet“, – prognozavo "Danske Bank" analitikė G. Gečiauskienė.

A. Milevskis sako, kad pradėtas kiekybinis skatinimas jau lėmė, jog visos Europos valstybinių obligacijų pajamingumas labai smarkiai smuko. Pavyzdžiui, Lietuva dešimčiai metų gali pasiskolinti pigiau nei už 1 procentą. „O gyventojai, imantys būsto paskolas, jau turėjo pajusti teigiamą įtaką (jiems sumažėjo mėnesinės įmokos), tačiau turintys santaupų gyventojai tokia situacija tikrai nesidžiaugia (nulinės palūkanos bankuose, ypač menkos obligacijų palūkanos ir pan.). Saugių investavimo alternatyvų - taip pat nedaug", – aiškino finansų analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"