TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sirgti darbuotojams nebėra prabanga

2015 06 03 6:00
Anksčiau net darbdavių varomi darbuotojai nenorėdavo imti nedarbingumo pažymėjimo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo šių metų padidinus ligos pašalpas, laikinojo nedarbingumo atvejų padaugėjo daugiau nei trečdaliu. Darbdaviai pastebi, kad darbuotojai drąsiau leidžia sau sirgti, tačiau nemano, kad padidėjęs sergamumas byloja ir apie išaugusį darbuotojų piktnaudžiavimą.

LŽ primena, kad nuo šių metų ligos pašalpos, mokamos už 3-7 nedarbingumo dienas, padidintos nuo 40 proc. iki 80 proc. pašalpos gavėjo darbo užmokesčio. Tokiu sprendimu siekta suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu. Nauja tvarka iškart sulaukė kritikos, esą ji stokoja saugiklių – nuogąstauta, kad padidinus ligos pašalpas gali sukčiauti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.

Skaičiuota, kad pašalpoms didinti iki 80 proc. iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikės apie 33,4 mln. eurų (115,4 mln. litų).

Sirgdami mažiau skaičiuoja

Verslininkai išaugusį darbuotojų sergamumą vertino veikiau teigiamai, mat pripažino, kad anksčiau nemaža dalis negaluojančių asmenų taupydavo ir neimdavo nedarbingumo pažymėjimo, taip užkrėsdami ir kitus darbuotojus. „Anksčiau žmogus nenorėdavo prarasti darbo užmokesčio ir nedarbingumo pažymėjimą imdavo tik smarkiai susirgęs“, - pabrėžė bendrovės „Utenos mėsa“ Personalo skyriaus vadovė Rūta Šileikienė.

Ji LŽ patvirtino, kad darbuotojų sergamumas šiais metais padidėjo. Tiesa, ryškesni pokyčiai pastebimi tarp įmonės administracijos darbuotojų - šie serga drąsiau, o gamyboje didesnio sergamumo nematyti.

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, didesnes ligos pašalpas vertino vienareikšmiškai teigiamai. Šių metų tvarka, anot jo, naudinga ne tik darbuotojams, bet ir brandžiai mąstantiems darbdaviams. „Kaip praktikas galiu pasakyti, jog man tekdavo iš darbo varyti sirguliuojančius, šnypščiančius žmones namo, kad jie pagulėtų dvi tris dienas ir neužkrėstų pusės kolektyvo. Ir tie žmonės nenorėdavo eiti, nes sirgdami nukentėdavo finansiškai“, - sakė pašnekovas.

Jis sutiko, jog tarp darbdavių pasitaiko ir tokių, kurie skundžiasi, kad darbuotojams atsirado didesnių paskatų sirgti. Mat iš tiesų, išretėjus darbuotojų gretoms, kyla nepatogumų – reikia „užkamšyti skyles“. „Tačiau svarbu, į ką darbdavys orientuojasi: į darbuotojų lojalumą, ilgalaikius santykius ar trumpalaikį pelną“, - pažymėjo D. Arlauskas.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį laikinojo nedarbingumo atvejų užfiksuota 36,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai - iš viso 214,4 tūkstančio. Šiemet per tris mėnesius ligos pašalpoms išleista 50,5 mln. eurų, o tai yra 32,6 proc., arba 12,4 mln. eurų, daugiau nei prieš metus.

Tiesa, toks padidėjimas, kaip teigė Martynas Žilionis, „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene, buvo prognozuotas. Mat per krizę sumažinus ligos pašalpų dydį buvo matyti labai panašus nedarbingumo atvejų sumažėjimas.

Dažniau nepiktnaudžiauja

R. Šileikienė sakė negalinti teigti, kad įsigaliojus naujiems pašalpų dydžiams bendrovėje atsirado daugiau darbuotojų sukčiavimo atvejų. Tuo labiau kad juos nustatyti esą sudėtinga.

„Jei vienas kitas toks atvejis ir būna, juk nenustatysi jo. Kartais girdisi iš gamybos vadovų užuominų, kad štai biuletenių padaugės. Bet tai nėra patvirtinti faktai. Man atrodo, kad kas piktnaudžiavo anksčiau, tas piktnaudžiauja ir dabar“, - svarstė ji.

D. Arlauskas taip pat sakė nemanąs, kad padidėjus pašalpoms išaugo piktnaudžiavimo mastas. Jo manymu, išsiaiškinti, ar darbuotojas sukčiauja, nėra itin sunku. „Manau, kad darbdaviai, kurie su darbuotojais yra užmezgę ryšį, nesunkiai kontroliuoja šiuos procesus. Taip, vienas kitas piktnaudžiavimo atvejis būna, bet aš situacijos nedramatizuoju. Manau, kad bendra darbuotojų gerovė labai padidėjo“, - įsitikinęs D. Arlauskas.

Pusė nepasirodo komisijai

M. Žilionis patvirtino, kad „Sodra" įmonių nuogąstavimų dėl darbuotojų piktnaudžiavimo sulaukė, tačiau tai nėra naujiena ir išskirtinio masto jie šiemet neįgavo. Pavyzdžiui, panašių nuogąstavimų tiek iš darbdavių, tiek iš gyventojų „Sodra“ sulaukdavo prasidėjus sezoniniams žemės ūkio darbams, grybavimo ar uogavimo sezonui. Pašnekovas patikino, kad kiekvieną įtartiną atvejį „Sodra“ patikrina, ir jei nustatomi pažeidimai, laikinas nedarbingumas nutraukiamas bei išieškoma ligos pašalpos permoka. Jis negalėjo nurodyti, ar padidinus pašalpas piktnaudžiavimo atvejų užfiksuota daugiau, nes praėjo labai nedaug laiko, o praėjusių metų galutinė nedarbingumo kontrolės ataskaita tik baigiama rengti.

„Patikrinti kiekvieną laikino nedarbingumo atvejį (o jų per metus užfiksuojama apie 2,5 mln.) būtų sudėtinga. Tad daug kas priklauso nuo darbuotojų ir gydytojų sąmoningumo. Vis dėlto kiekvienais metais patikriname apie 40 tūkst. laikinojo nedarbingumo atvejų. Daugiau kaip 50 proc. šių atvejų laikinasis nedarbingumas nutraukiamas dar iki to laiko, kai sergantis asmuo turi pasirodyti gydytojų konsultacinėje komisijoje. Taigi tokios prevencijos priemonės yra gana efektyvios“, - sakė M. Žilionis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"