TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sirijos įvykiai kelia sumaištį rinkose

2013 08 28 16:46
Reuters/Scanpix nuotrauka

Paskutinėmis savaitėmis didelis dėmesys skiriamas besivystančioms šalims. Ne visi sujudimai yra pagrįsti, kaip ir pasklidę gandai, kad Aziją ištiks dar viena krizė, tačiau įvykiai Egipte, Irane bei Sirijoje rodo, kad investuotojai yra sunerimę ir traukiasi iš besivystančių šalių, rinkdamiesi alternatyvias investicijas į auksą, sidabrą ar saugiosiomis valiutomis denominuotus aktyvus.

Konfliktai Artimuosiuose Rytuose augina naftos kainas

Pastaruoju metu stebime augančias geopolitines rizikas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Dėl šios priežasties naftos kainos kilo ir pasiekė aukščiausią lygį per metus, pavyzdžiui, „Brent“ rūšies naftos kaina šiuo metu siekia 115 JAV dolerių už barelį. Dėl galimo JAV karinių pajėgų įsiveržimo į Siriją naftos kaina pakilo iki seniai matytų aukštumų. Į pakilimą įskaičiuota ir rizika, susijusi su Iranu dėl draugiškų Irano ir Sirijos ryšių.

Panašų sujudimą naftos rinkoje matėme 2012 m. sausį ir vasarį, kai JAV uždraudė komerciniams bankams sudarinėti sandorius su Irano centriniu banku dėl įtarimų, jog šalyje gali būti gaminamas branduolinis ginklas. Tuomet Europos Sąjunga uždraudė importuoti naftą iš Irano, kitos šalys sumažino „juodojo aukso“ supirkimo apimtis. Dėl šių priežasčių Iranas pagrasino uždaryti Hormuzo sąsiaurį, pagrindinį naftos gabenimo maršrutą, kuriuo keliauja daugiau nei 20 proc. pasaulyje išgaunamos naftos. Tuo metu naftos kainoje buvo įskaičiuota net 15 JAV dolerių rizikos premija.

Šiais metais tuo pačiu metu regione buvo prisiminti praėjusių metų įvykiai, kai Iranas pagrasino panaudoti jėgą prieš JAV karinį laivą, nenorėjusį palikti Persijos įlankos. Su neramumų Egipte įsiplieskimu naftos kaina ir vėl pradėjo augti dėl baimės, kad bus užkirstas susisiekimas Sueco kanalu.

Investuotojai renkasi saugesnes investicijas

Tam tikrą investuotojų nemalonę besivystančių šalių valiutos ir aktyvai užsitarnavo anaiptol ne tik dėl geopolitinės rizikos paaštrėjimo. Praėjusios savaitės JAV centrinio banko (FED) posėdžio išvados, gana pozityvūs ekonominiai JAV bei euro zonos indikatoriai jau kelias savaites buvo eskaluojami kaip rinkų pasitikėjimą keliantys veiksniai. Lyg ir buvo besiformuojanti nuostata, kad euro zonos recesijos žingsnis jau peržengtas, o ir JAV ekonomika vystosi gan sparčiai. Šį pozityvios informacijos foną pratęsė laukiamo ir neišvengiamo perteklinio likvidumo mažėjimo link, investuotojai jau dabar pradėjo gyventi nemokamų ir neribotų pinigų eros pabaigos nuotaikomis. Dėl šios priežasties kilo ilgalaikės pinigų rinkos palūkanos (IRS), aukščiausio reitingo vyriausybių obligacijų palūkanos (krito kainos), menko susidomėjimas rizikingais aktyvais. Šiandien sudėtinga pasverti, ar po dviejų savaičių tokių tendencijų tiesiog atėjo korekcijos diena, ar visgi nusvėrė geopolitinės situacijos paaštrėjimas, kuris šiuo metu yra rinkų dalyvių dėmesį prikausčiusi naujiena.

Ir toliau stebimas stiprus Šveicarijos franko ir Japonijos jenos brangimas – saugiosios valiutos kyla. Taip pat aukso kaina nuo birželio pabaigos pakilo apie 16 proc., o sidabro – 32 proc. Galimas karinis konfliktas reikštų pasaulio ekonomikos atsigavimo lėtėjimą ir sukeltų nerimo bangą finansų rinkose. Tai reikštų tolesnį saugių investicijų paklausos augimą. Dėl įvykių pastarosiomis savaitėmis iš naujo įvertinama Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono svarba pasauliui.

Dar viena Azijos krizė?

Po FED posėdyje eilinį kartą pasiųstos žinios pasaulio investuotojams apie ketinimus dar šiais metais mažinti ekonomikos skatinimo tempus, smarkiai krito besivystančių šalių valiutos, jų obligacijų kainos. Tai privertė prisiminti 1997–1998 metų Azijos krizę. Visgi šiandieninė ekonominė situacija smarkiai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš 15 metų.

Visų pirma, 1997-1998 metais Azijos šalių ekonomikos sparčiai augo, o šiuo metu besivystančių šalių augimas yra smarkiai sulėtėjęs. Daugelis Azijos valiutų buvo pririštos prie JAV dolerio ir, prasidėjus neramumams dėl galimo valiutos devalvavimo, staiga sumažėjo investicijos į regioną. Turint per mažus valiutos rezervus, atsirado problema padengti valstybių einamųjų sąskaitų deficitus.

Dabar Azijos valstybės kovoja su kitokiomis bėdomis – lėtas augimas ir sumažėjęs eksportas į Europą ir JAV. Tačiau išsivysčiusios šalys pagaliau mato šviesą tunelio gale: JAV nedarbo lygis mažiausias nuo 2007 m., tad tikėtina, kad netrukus atsigaus ir Azijos rinka. Dauguma prekių, pagamintų besivystančiose šalyse, yra suvartojamos Vakaruose, o tai reiškia, kad Azijos ekonomika yra tiesiogiai priklausoma nuo išsivysčiusių šalių vartojimo. Nors Kinijos pirmojo pusmečio augimo rezultatai nedžiugina, „Danske Bank“ analitikai jau pastebi pirmuosius atsigavimo ženklus: verslo pasitikėjimo indeksas tiek liepą, tiek ir rugpjūtį buvo virš 50, ir tai rodo, kad gamybos sektorius auga. Be to, tai puikus ženklas kitoms besivystančioms Azijos šalims, nes Kinija yra pagrindinis žaliavų supirkėjas regione.

Komentaro autorė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"