TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Situacija dėl skalūninių dujų: bumo nebus

2014 03 26 16:03
SXC.hu nuotrauka

Studijos apie skalūninių dujų gavybos Lietuvoje galimybes autoriai nekėlė ir negalėjo kelti klausimo, leisti politikams ką nors daryti ar ne, sakė metus vykdytos analizės vadovas. Vis tik didelio susižavėjimo dujų gavybos idėja studijoje nematyti.

Lietuvai tai yra tiesiog per brangi alternatyva, nors studijoje nenumatyta, kad dujų gavyba keltų išskirtinę grėsmę aplinkai ar žmogui lyginant su kitais energijos gamybos būdais.

Nieko neliepia ir nedraudžia

Trečiadienį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) pristatyta studija „Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“.

Darbas prasidėjo praėjusiais metais, kai į LMA prašydamas pagalbos kreipėsi Seimas. Mokslo akademija sudarė 10 narių komisiją, kuri parengė išvadas. Pristačius išvadas, jos paskelbtos internete.

„Reikia suprasti, kas gali ir turi šnekėti angliavandenilių klausimu Lietuvos vardu. Mums turi būti įdomus ir JAV požiūris į tai. Taip pat reikia kalbėti, kas svarbu Lietuvai energetinio saugumo klausimu. Darbo autoriai nekėlė ir negalėjo kelti klausimo, leisti ką nors daryti ar ne – šiame darbe tiesiog pateikėme objektyviai žinomus ir pačių turimus tyrimų, analizės duomenis. Studija gali pasinaudoti visi – nuo studentų, visuomenės atstovų, iki politikų, vyriausybininkų“, – kalbėjo darbo vadovas, LMA narys profesorius Algimantas Grigelis.

Pasak jo, energetinių išteklių problema yra labai aktuali, ji lėmė ir naujų technologijų atsiradimą, kurios Jungtinėse Valstijose vystomos ypač sparčiai. Tyrimai, anot A.Grigelio, apima dideles teritorijas. Jų panaudojimas ir įsisavinimas, turint omenyje, kad Lietuva yra tankiai apgyvendinta, kelia visuomenės susirūpinimą. „Tas nuostatas darbe ir bandyta nagrinėti. Bandėme darbą padaryti suprantamą“, – sakė prof. A.Grigelis.

„Žvalgė“ Lenkijos atvejį

LMA tikrasis narys prof. Algirdas Vaclovas Valiulis apžvelgė skalūninių angliavandenilių gavybos ir aplinkos temą. Lietuvai naujų išteklių problema yra aktuali, tačiau grėsmių studijos autoriai taip pat slėpti neketina.

„Buvo kalbėta, kad 2013 metais būta daug visokių diskusijų, kai pasigirdo, kad Lietuvoje yra labai daug skalūninių dujų. Kadangi buvo reakcijų priešprieša, Seimas paprašė sudaryti ekspertų grupę. Kai „Chevron“ pasitraukė, diskusija aprimo. Taigi, kur esame pasauliniame kontekste, dėl ko pykstamės?“, – kalbėjo A.V.Valiulis.

Prognozuojami šių dujų ištekliai Lietuvoje, pasak profesoriaus, pasauliniu mastu vertinami labai menkai, bet pagal gyventojų skaičių situacija nėra tokia bloga. Kinija turi milžiniškus išteklius ir anksčiau ar vėliau juos naudos. Lenkai, Ukraina daug vilčių deda į šias dujas. „Ar tikrai šios prognozės pasitvirtins, bus matyti, nėra padaryta tikrų brėžinių. Mūsų pajėgumas patiems atlikti darbus nėra geri, tai labai brangūs darbai – šimtai milijonų eurų“, – aiškino prof. A.V.Valiulis.

Lietuva importuoja 100 proc. gamtinių dujų – kaip ir nemažai kitų šalių. Šioms šalims, žinoma, labai aktualu dujas pirkti ne iš vieno šaltinio. Lietuvoje yra vietų, kurios būtų atokiau nuo tankiai apgyvendintų vietovių, kur galima būtų vykdyti dujų gavybą, tačiau jos yra mažo ploto, teigiama apžvalgoje.

Tuo tarpu Lenkija jau yra išdavusi 11 licencijų, leidžiančių skalūninių dujų gavybą. „Į Lenkiją rengtoje išvykoje domėjomės, kaip vyksta darbai, kokia tų darbų kultūra. Tose vietovėse, kaip ir Lietuvoje, žmonės iš pradžių nesutiko, kad būtų daromos gręžvietės. Tuomet jos darytos valstybinėje žemėje, uždaroje vietovėje, nelabai matomoje vietoje, apsuptoje miškų. Aikštelė betonuota, nes dalyvauja labai daug sunkaus transporto, veža vamzdžius, cementą, vandenį“, – pasakojo prof. A.V.Valiulis. Aikštelėje vanduo iš teritorijos negali ištekėti, jis yra pumpuojamas į baseinus. Grįžtantis iš gręžinio vanduo surenkamas, dalis išvalyto grįžta į gręžinį, dalis iš baseinų vežamas valymui. Elektros energiją, kad nebūtų taip brangu, gamina atvežtuose dyzeliniuose generatoriuose. Pastatytos kuro saugyklos. Darbus seka laboratorija.

Įvertinus JAV surinktus duomenis, nustatytas didesnis poveikis aplinkai, triukšmas, transporto judėjimas, dulkės būdingi gręžimo periodui, kuris trunka iki 100 dienų. Vėliau jų nebelieka, rašoma profesoriaus apžvalgoje. Užbaigus gręžimo darbus aikštelė lieka dviejų automobilių garažų dydžio.

Nustatyta nemažai potencialių grėsmių: reikalingi didesni vandens kiekiai nei tradicinei dujų gavybai, į jį pridedama chemikalų, gavybos procese būna mažesnė dujų išeiga, didesnė taršos grėsmė eksploatacijos metu ir jam pasibaigus, transporto judėjimas atliekoms bei medžiagoms pervežti ir kiti. Nemenkas rūpestis – kaip ir iš kur gabenti vandenį į gręžvietes.

Europoje bumo nenumato

Situacijos apžvalgoje pastebėta, kad Didžioji Britanija, Danija taip pat jau išduoda licencijas šių dujų gavybai. Vokietija išdavusi 12 koncesijų, bet buvo jas sustabdžiusi. Rumunai sustabdė šią veiklą, Ispanijoje ji kol kas taip pat atšaukta. Prancūzai yra kategoriškai uždraudę naudoti šią technologiją, bet jiems dujų gamyba ir nelabai aktuali, pasakojo prof. A.V.Valiulis.

„Bumas, kuris kilo JAV, Europoje tikriausiai nekils. Dujų klodai čia plyti gerokai didesniame gylyje, gavybos kaina Britanijoje yra apie du kartus didesnė nei JAV, žvalgyba nutraukiama dėl nestabilios politinės padėties“, – apibendrino profesorius. Skalūnų gavybą daugelyje Europos šalių, pasak profesoriaus, stabdo ekonominiai veiksniai, o varomąja jėga išlieka politiniai tikslai ir energetinio saugumo siekis.

Tiesa, savo pranešimą pristačiusi habilituota daktarė Onytė Zdanavičiūtė ragino nebijoti įsileisti „Chevron“ ar kitų kompanijų, kurios padėtų išspręsti energetikos ir energetinio saugumo problemas.

LMA narys profesorius Vytautas Juodkazis taip pat teigė, kad skalūninių angliavandenilių gavybos poveikis aplinkai apipintas mitų, o dažnai apie šį poveikį kalba tie, kurie to neišmano – ypač televizijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"