TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Situacija trąšų kainų rinkoje

2016 03 17 6:00

Stambiausi Lietuvos trąšų rinkos žaidėjai teigia, jog trąšų kainos šį pavasarį Lietuvoje smuko iki 2009-ųjų lygio, kai pasaulį krėtė ekonominė ir finansų krizė. Skirtumas tas, kad prieš septynerius metus trąšos pigo tris kartus, o dabar – apie 10–20 procentų.

Šiemet pokyčius rinkoje lėmė atpigę grūdai, energijos kainų mažėjimas, vėluojantis pavasaris Europoje ir kiti veiksniai.

Atpigo 30 eurų už toną

„Šis sezonas labai netradicinis. Visada prasidedant sezonui trąšos brangdavo, o šiais metais priešingai – pigo. Tai lėmė vėluojantis pavasaris Europoje, energijos ir grūdų kainų mažėjimas“, – vardijo UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Jonas Kaminskas.

Nors tarp grūdų ir trąšų kainų nėra tiesioginio ryšio, pašnekovo nuomone, pingant grūdams psichologinis veiksnys skatina žemdirbius vartoti mažiau trąšų, kad išvengtų papildomų išlaidų. Kita vertus, grūdų kainų mažėjimas menkina žemdirbių pajamas. Kad būtų galima gauti daugiau pajamų, reikia parduoti daugiau grūdų. O didesnį derlių padeda užauginti tik trąšos. „Visa tai įvertinus derėtų ne mažinti azotinių trąšų naudojimą, bet išlaikyti specialistų rekomenduojamas normas ir tręšimo skaičių“, – dėstė J. Kaminskas.

„Agrochemos“ duomenimis, azotinių trąšų kainos 2015 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais buvo 280 eurų už toną be PVM. Tuo metu tona grūdų kainavo 170–180 eurų PVM. Per metus tiek trąšos, tiek grūdai atpigo 30 eurų už toną, arba atitinkamai 10 proc. ir 14 procentų.

„Šiuos pokyčius lėmė geras derlius – visuose regionuose užderėjo puikios kokybės grūdai, energijos kainų kritimas, valiutų kurso nestabilumas, taip pat trąšų gamybos didėjimas“, – sakė J. Kaminskas.

Europoje skystųjų trąšų kaina buvo panaši kaip Baltijos regione – viena tona kainavo 185–205 eurus, priklausomai nuo regiono, į kurį jas reikėjo pristatyti. Šį pavasarį, palyginti su pernykščiu, skystųjų trąšų kaina sumažėjo 30–40 eurų už toną.

J. Kaminsko teigimu, pastaraisiais metais skystųjų trąšų poreikis didėja, mat jos yra pigesnės už biriąsias. Be to, jų reikia apie 10 proc. mažiau negu biriųjų. Skystąsias trąšas augalai greičiau pasisavina, jos ypač efektyviai veikia, kai pavasaris būna sausas. Šių trąšų kaina ir pasiūla, anot pašnekovo, labai priklauso nuo galimybės jas sandėliuoti ir pristatyti žemdirbiams tada, kai kyla poreikis.

Lietuviško kapitalo koncernui „Achemos grupė“ priklausanti „Agrochema“ plečia skystųjų trąšų sandėliavimo tinklą Rytų Baltijos regione turimuose agrocentruose „Agromax“ ir žemdirbių ūkiuose.

Bendrovė ne tik parduoda AB „Achema“ trąšas KAS-32, bet ir pati gamina skystąsias kompleksines trąšas LYDERIS 24/26+S6, LYDERIS 25+S3, LYDERIS 4–10–12, taip pat pagal atliktus žemės tyrimus reikalingas trąšas atskiriems ūkiams.

Šiemet „Agrochema“ žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi 2016...“ pristatys naujovę – trąšas LYDERIS 24/26+S6, kuriose yra dvigubai daugiau sieros.

Neliko sezoniškumo

UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys skaičiavo, kad dabar trąšų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra vidutiniškai 10 proc žemesnės.

Įmonės vadovas įvardijo kelias šio reiškinio priežastis: „Atpigo energijos ištekliai – dujos ir nafta. O gaminant trąšas energija vaidina nemenką vaidmenį. Visi jaučiame, kad palūkanų normos bankuose gerokai sumažėjo. Tuo metu trąšos – gana brangi prekė, tad skolinimo kaštai jai irgi daro tam tikrą įtaką. Be to, tai didelių gabaritų prekė, vežti ją brangu, todėl pigesni degalai mažina ir trąšų kainą.“

E. Šakys sakė, kad Vakarų žemdirbiai turi sukaupę nemažas grūdų atsargas, kol kas nėra gavę už juos pajamų ir išlaidas trąšoms šiek tiek taupo. „Vakarai dar tik pradės pirkti trąšas, tad gali atsirasti tam tikras vakuumas tarp poreikio ir pasiūlos. Mes nesame pasirengę ilgai laikyti didelio kiekio trąšų. Jeigu jų poreikis staiga išaugtų, nespėtume daug jų nusipirkti. Turime ribotą skaičių sandėlių, laikome tik „sveiką“ kiekį atsargų“, – kalbėjo „Agrokoncerno“ direktorius.

Verslininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančios „Agrokoncerno“ įmonių grupės bendrovė „Agrokoncernas“ importuoja trąšas iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Kinijos, Indijos, Anglijos ir kitų šalių, taip pat perka Lietuvos trąšų gamyklose.

Trąšų poreikis Lietuvoje, pasak pašnekovo, po truputį auga. „Turime suprasti, kad derlius kiekvienais metais didėja. Jeigu daugiau išauginame, turbūt kai ko mokėmės? Niekas iš nieko neatsiranda. Kad gautum derlių, reikia įdėti į žemę maisto medžiagų. Nemaitinami javai negali duoti grūdų. Siekdami gausesnio derliaus ūkininkai daugiau tręšia. Mokslas yra nustatęs, kiek kiekvienai tonai derliaus, priklausomai nuo augalų rūšies, būtina maisto medžiagų. Todėl nesudėtina apskaičiuoti, kiek reikia trąšų“, – aiškino E. Šakys.

Pasak jo, Lietuvoje per pastaruosius 10 metų derlius padidėjo apie 40 procentų. Tai reiškia, kad žemdirbiai išmoko dirbti ūkiškiau, pritaikė mokslo žinias.

E. Šakys pripažino, kad jau kokie penkeri metai, kai Lietuvoje beveik išnykęs toks reiškinys kaip sezoninis trąšų pardavimas, kai jos perkamos per žemdirbystės ciklą. „Nėra jokio sezoniškumo, prekybininkai intensyviai dirba ištisus metus. Galbūt vangiausiai prekiaujama tik tada, kai žemdirbiai (kaip ir visi žmonės) švenčia ar atostogauja. Dažniausiai tai būna lapkričio mėnuo ar laikotarpis iškart po Naujųjų metų“, – tvirtino pašnekovas.

Anot jo, prekyba visus metus vyksta dar ir dėl to, kad „ne sezono laikotarpiu“ trąšos šiek tiek atpinga. Ūkininkai turi sandėlius, tad bet kada gali jų atsivežti. O įmonė savo ruožtu sandėlyje stengiasi prekių nelaikyti, sudariusi sandorį išgabena trąšas per porą savaičių.

Patenka nekokybiškų trąšų

Jonavos azoto trąšų gamintojos AB „Achema“ Rinkodaros skyriaus vadovas Tadas Staneika teigia, kad Lietuva Europos Sąjungoje yra bene vienintelė šalis, neturinti realios trąšų kokybės kontrolės. „Kontrolę oficialiai vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tačiau savo funkcijoms atlikti neturi pakankamai išteklių, todėl kontrolė paprastai apsiriboja etikečių patikrinimu prekybos vietose. Realių kokybės tyrimų neatliekama. Todėl ne kartą teko girdėti gandus, kad Lietuvoje išparduodamos nekokybiškos, deklaruotų parametrų neatitinkančios trąšos, kurių neįsileido kitos valstybės“, – dėstė jis.

Vietos trąšų gamintojams, pasak T. Staineikos, nemažą įtaką daro ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) politika. „Praėjusių metų emisijoms dengti turėjome įsigyti apyvartinių taršos leidimų (ATL) už 6 mln. eurų, atitinkamai tokia pat suma didėjo mūsų savikaina. Didžiausia problema, kad trečiųjų šalių (Rusijos, Baltarusijos ir kt.) gamintojai, net ir vienai tonai trąšų išmesdami gerokai daugiau anglies dioksido negu mes, jokių sąnaudų nepatiria. Tokiu būdu ES ATL prekybos politika remia importą iš trečiųjų šalių“, – tvirtino T. Staneika.

„Achema“ eksportuoja 81–82 proc. produkcijos, likusios trąšos parduodamos vietos rinkoje. Įmonė šiemet tikisi padidinti vietos rinkoje realizuojamos produkcijos dalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"