TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šių metų dirvą paruošė rublis ir nafta

2015 01 09 6:00
Paradoksalu, bet pigi nafta kenkia aplinkai, nes stabdo investicijas į alternatyvią energetiką. LŽ archyvo nuotrauka

Perpus kritęs Rusijos rublio kursas ir tiek pat atpigusi nafta bei jos produktai trumpuoju laikotarpiu gali būti naudingi Lietuvos ekonomikai, tačiau procesui užsitęsus, kaip prognozuoja ekonomistai, 2015 metais veikiausiai neišvengtume recesijos.

LŽ domėjosi, kokią artimiausią Lietuvos ekonomikos ir pramonės ateitį projektuoja ekonomistai ir verslininkai, turėdami galvoje rublio ir naftos padėtį.

Kontrabandos stabdys

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė LŽ patikino, kad mažos naftos ir jos produktų kainos ne tik džiugina vairuotojus, bet yra palankios ir degalinių verslui. „Lietuvoje vartotojai degalus dažniausiai pila ne litrais, o tiek, kiek turi pinigų. Vadinasi, už tą pačią sumą dabar gali įsipilti trečdaliu daugiau nei prieš pusmetį. Gali planuoti ir vyksta į tolimesnes keliones. Dėl to didėja degalinių apyvarta“, – aiškino asociacijos, vienijančios didžiųjų degalinių tinklų operatorius, vadovė. Ji taip pat pabrėžė, jog labai sumažėjo dyzelino, nelegaliai įvežamo į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad kas ketvirtas Lietuvoje parduotas litras dyzelino buvo kontrabandinis.

Vidas Šukys, mažesnių degalinių tinklų savininkus jungiančios Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius, teigė nematantis didelių prekybos pokyčių, nes degalams pingant marža lieka ta pati ir šiek tiek padidėjęs pardavimas niveliuoja didesnės apyvartos naudą. Mažos naftos produktų kainos, anot jo, degalinių savininkams yra naudingos pirmiausia tuo, kad mažiau reikia įšaldyti apyvartos lėšų, kurios dažniausiai skolintos.

Jis taip pat tvirtino pastebėjęs, kad degalams atpigus pasienio su Kaliningrado sritimi rajonuose esančiose degalinėse dyzelino pardavimas pašoko dvigubai, nes kontrabanda iš Kaliningrado srities gerokai sumažėjo. Tačiau pastaruoju metu V. Šukys įtariai stebėjo vis dažniau iš Kaliningrado srities įvažiuojančius senus, apgailėtinos techninės būklės vilkikus su rusiškais numeriais. Jis padarė prielaidą, kad šie galbūt čia pardavinėja rusišką dyzeliną, kurio litras kainuoja apie 2 litus, o Lietuvos didmeninėje rinkoje parduodamas maždaug už 3,5 lito. V. Šukys pripažino, kad tokia ir nelegali prekyba sumažėjo, kai pernai buvo įvesta sugriežtinta įvežamų degalų kontrolė.

Perorientuoja eksportą

Lietuvos pramonei aktuali problema - kritęs Rusijos rublio kursas. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktoriaus Aleksandro Izgorodino, tai kirs per Rusijos ekonomiką, nes jos įmonės turės brangiau skolintis. Vadinasi, atsiras daugiau nemokumo problemų, bankrotų, o tai paveiks ir atsiskaitymus su Lietuvos verslu. LPK atliktos įmonių vadovų apklausos duomenimis, 4 proc. Lietuvos eksportuojančių bendrovių tai jau pradėjo jausti, yra reali tikimybė, kad jų daugės.

Aleksandras Izgorodinas. /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kita problema – konkurencingumas. Kritus rublio vertei, mūsų verslui sunku parduoti savo produkciją Rusijoje. „Dabar Rusijos ekonomika dar važiuoja iš inercijos, bet per šių metų pirmąjį pusmetį neišvengiamai kils vartojimo problemų – žmonės jau po žiemos švenčių bus išleidę savo santaupas, ateityje taupys“, – ateitį piešė A. Izgorodinas.

Rusijos ekonomika yra didžiausia regione, todėl neišvengiamai darys įtaką ir kitoms NVS narėms. Baltarusija esą jau kenčia. Tai irgi nėra geras ženklas Lietuvai, nors mūsų eksportas į Baltarusiją krito 12,5 procento. Eksportas į Rusiją pernai 7 proc. augo, bet irgi iš inercijos, juolab kad daugiausia buvo reeksportuojamos investicinės prekės.

Gera žinia, anot A. Izgorodino, yra ta, kad Lietuvos gamintojai susikoncentravo į kitų rinkų, kurios nėra tokios rizikingos kaip Rusija, paieškas. Pernai 20 proc. paaugo eksportas į Kiniją, 11 proc. – į Honkongą, 64 proc. – į Malaiziją. Sparčiai augo ir maisto produktų eksportas į arabų rinkas. Tiesa, šios rinkos nėra didelė eksporto dalis ir dar negalės kompensuoti eksporto į Rusiją praradimų, tačiau įmonės deda didžiules pastangas, kad rastų alternatyvų.

„Atsargiai vertinčiau įmonių konkurencingumo gerėjimą dėl naftos kainų kritimo, nes degalai pinga visiems, – sakė analitikas. - Bet gerai yra tai, kad mažiau lėšų išleisdamos degalams įmonės galės arba daugiau sutaupyti, arba investuoti į gamybos efektyvumo didinimą.“

Anot jo, naftos pigimas yra geresnė žinia vartotojams. Jei tendencijos laikysis, tai bus akivaizdus kainų spaudimas vartojimui. Kita vertus, abejotina, ar nafta pigi išliks visus metus.

2015-aisiais Lietuvos pramonei A. Izgorodinas prognozavo lėtesnį augimą nei pernai. BVP esą galėtų paaugti apie 2,6 procento. „Rusija gyvens sunkiai, o jos problemos persikels ir į kitas NVS valstybes. Eksportas į NVS sudaro trečdalį Lietuvos eksporto, taigi įtaką pajusime ir mes. Kita vertus, turėtų labai pasikeisti Lietuvos eksporto žemėlapis, ir tai vertintina pozityviai“, – konstatavo analitikas.

Neatmeta recesijos

Mažiau optimizmo 2015-iesiems įžvelgė ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis. Jis pripažino, kad naftos pigimas daro teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, bet šį poveikį iki šiol visada nusverdavo Rusijos rinkos praradimas. „Taip buvo ir 1998–1999 metais, kai nafta pigo, tačiau praradome du trečdalius Rusijos rinkos. Dabar Rusijos rinka mums mažiau svarbi nei prieš 15 metų, tačiau vis tiek labai reikšminga“, – sakė profesorius.

Rimantas Rudzkis. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Anot jo, abejotina, kad ilgai laikysis mažos naftos kainos. Mat dėl naftos kainos didelių nuostolių patiria ir visas JAV energetikos sektorius, kuris paėmęs šimtus milijardų dolerių paskolų investicijoms į gręžinius. Tačiau skalūnų dujų ir skalūnų naftos gavyba dėl technologijų turi būti greita, o tam dabartinės naftos kainos nepalankios. „Skalūnų naftos gavybos smukimas galėtų prasidėti jau maždaug 2015 metų vidury. Tada neliktų rinkoje naftos pertekliaus, kuris ir dabar nėra didelis – pasiūla tik 1–1,5 proc. viršija paklausą. Naftos kainos vėl pradėtų kilti“, – darė išvadą R. Rudzkis.

Jis, be kita ko, primena, kad pigi nafta naudinga ne visiems verslo sektoriams, pavyzdžiui, tai stabdo investicijas į alternatyvią energetiką.

Liūdnesnės perspektyvos, anot jo, laukia dėl recesijos Rusijoje. „Jei prarastume pusę Rusijos rinkos, 2015 metais Lietuvoje laukčiau ekonomikos sąstingio. Rusijoje yra pakilusi antivakarietiška banga, todėl didelę Vakarų eksporto į Rusiją dalį pakeis Rytų eksportas“, – aiškino analitikas.

Latvijos ekonomistai daug vilčių sieja su galimu Rusijos eksporto pigimu – neva stokodama pinigų Rusija stengsis mažinti savo prekių eksporto kainas. R. Rudzkio manymu, taip neatsitiks. „Dabar Rusijos eksporto apimtis yra rekordinė, o pajamos susitraukė. Tačiau daug labiau susitraukė išlaidos importui. Taigi svarbiausias Rusijos šūkis yra didinti savo gamybą“, – aiškino profesorius.

Jo nuomone, ne tiek nuo Rusijos, kiek nuo Vakarų pozicijos priklauso tai, kiek dabartinė situacija gali užsitęsti. Jeigu turėsime ekonomikos sąstingį, ar jis nevirs nuosmukiu, pirmiausia priklausys nuo Europos. Recesija Lietuvoje, nulinis BVP augimas, pasak profesoriaus, netruktų ilgiau kaip metus – tik tiek, kiek užtruks ieškotis alternatyvių eksporto rinkų. Kitų grėsmių, išskyrus geopolitines, jis teigė neįžvelgiąs. „Norom nenorom privalėsime investuoti, vyksta renovacijos procesas, stipriai laikosi mūsų pramonė, o Lietuvos eksportuotojai vis tiek persiorientuos į kitas rinkas“, - darė išvadą R. Rudzkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"