TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siūlo atsisakyti dvigubo akcininkų pelno apmokestinimo

2008 11 06 0:00

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai siūlo naujai valdžiai peržiūrėti pelno mokestį, kad būtų išvengta dvigubo akcininkų pajamų apmokestinimo.

Kaip teigia LLRI asocijuota ekspertė Rūta Vainienė, pelno mokestį moka ne tie, kuriuos siekiama apmokestinti, o šio mokesčio taikymas tapo inertiškas ir neatitinka sunkaus laikmečio.

"Pelno mokesčio ydos yra sisteminės, jos neišsprendžiamos vien mokesčio bazės patobulinimais ar tarifo korekcijomis, o būtent tokie siūlymai yra nuolat svarstomi valdžios kabinetuose. Didžiausios ydos yra subjektyvi pelno mokesčio bazė, dėl to atsiranda galimybių ja manipuliuoti, taip pat didelė ir regresyvi pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tvarka - kuo mažesnė įmonė, tuo didesnės jai tenkančios pelno mokesčio administravimo sąnaudos", - teigia R.Vainienė.

Anot šios ekspertės, kuriama regimybė, kad pelno mokestį moka ne paprastas mokesčių mokėtojas, o turtingasis kapitalistas. Kad tai netiesa, supranta ir gyventojai.

LLRI ir tyrimų bendrovės RAIT šių metų rugsėjį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 57 proc. gyventojų mano, kad pelno mokestis yra įskaičiuotas į prekių ir paslaugų kainą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, akcininkų pajamos yra apmokestinamos du kartus: pirmąkart, kai finansinių metų gale įmonė sumoka pelno mokestį, antrąkart - paskirstant pelną ir išmokant dividendus.

LLRI siūlo reformuoti pelno mokestį pereinant prie vienkarčio pelno apmokestinimo išmokant dividendus.

Pelno mokestis nėra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis - šis mokestis sudaro tik apie 9 proc. nacionalinio biudžeto pajamų. LLRI apskaičiavo, kad dėl perėjimo prie tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo šių metų nacionalinis biudžetas būtų netekęs šiek tiek daugiau nei milijardo litų.

"Svarbiausia, kad tie pinigai, kurie nepateks į nacionalinį biudžetą, liktų įmonėms ir būtų perinvestuoti į jų veiklą. Remiantis atliktu įmonių savininkų ir vadovų nuomonės tyrimu, didžiausia dalis apklaustųjų dėl pelno mokesčio reformos atsilaisvinusias pelno mokesčio lėšas investuotų į technologijas ar kitą ilgalaikį turtą, keltų darbuotojų atlyginimus. Taigi būtų dedami pamatai mūsų ekonomikos plėtrai ateityje", - reziumuoja LLRI asocijuota ekspertė R.Vainienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"