TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siūlo pažaboti trumpalaikės nakvynės siūlytojus

2016 04 21 6:10
Viešbučiai netenka dalies turistų dėl trumpalaikę butų ar apartamentų nuomą pasirinkusių šalies svečių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje labai padaugėjo turistams trumpalaikei nakvynei nuomojamų butų ir apartamentų – skaičiuojama, kad jų skaičius pasiekė kritinę ribą – daugiau nei 2000 ir keliskart lenkia oficialiai registruotų viešbučių bei svečių namų skaičių. Ši veikla nereglamentuojama, tad turizmo ekspertai teigia, kad ji kenkia šalies įvaizdžiui, be to, iškraipo atvykstančių turistų statistiką.

Trumpalaikei nuomai skirtuose butuose ir apartamentuose įsikūrę turistai neįtraukiami į oficialią šalies turizmo statistiką, todėl ne tik ji, bet ir europinė statistika neatitinka realybės. Kaip teigė Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė, esą statistikoje nurodomi atvykstančių turistų srautai – per maži.

„Vien tinklalapyje „Airbnb“ suskaičiuojama apie 1000 butų, skirtų trumpalaikei nuomai. Įsivaizduokite, kiek ten apsistojusių žmonių yra nenuskaičiuota“, – sakė ji.

Be to, turistams nuomojami butai esą neretai veikia pusiau legaliai, nemoka nustatytų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) rinkliavų, vadinamojo pagalvės mokesčio, daugelis nemoka mokesčių valstybei ar įmokų „Sodrai“. Tokios nakvynės vietos esą neatitinka higienos ir priešgaisrinių reikalavimų, maža to, formuoja ne patį geriausią šalies įvaizdį, mat turistai susiduria su apgavystėmis ar kaimynų iškviesta policija dėl rengiamų, pavyzdžiui, triukšmingų bernvakarių.

Evaldos Šiškauskienės teigimu, Vyriausybei pateikti pasiūlymai, kaip reglamentuoti trumpalaikės nuomos veiklą, ja besiverčiantiems asmenims papildomai nekainuos.Alinos Ožič nuotrauka

Verstis gali bet kas

„Šiuo metu verslo liudijimą teikti nakvynės su pusryčiais paslaugą gali įsigyti bet kas, patalpoms bet kokiu adresu. Valstybinei mokesčių inspekcijai net nereikia pateikti nuosavybės teisę įrodančio dokumento naudotis nurodomomis patalpomis. Tokia tvarka galioja penkerius metus, ir ji neabejotinai prisidėjo prie didelio pusiau nelegalių nakvynės paslaugų paplitimo“, – įsitikinusi E. Šiškauskienė.

Linas Žabaliūnas, Lietuvos turizmo rūmų prezidentas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, pabrėžė, kad trumpalaikio apgyvendinimo problema liečia ne tik viešbučių ir apartamentų segmentą, bet ir visą apgyvendinimo sektorių – taip pat kempingų, kaimo turizmo sodybų, nakvynės ir pusryčių teikimo veiklą.

„Egzistuoja „pilkasis“ sektorius, kuris be jokio reglamentavimo teikia apgyvendinimo paslaugas, vadindamas jas trumpalaike patalpų nuoma. Realiai vartotojas perka apgyvendinimo paslaugas, o pardavėjas parduoda nuomos paslaugas, taigi yra neatitikimas tarp perkamų ir parduodamų paslaugų. Vartotojas didelio skirtumo nejaučia, kol atsitinka kas nors negero“, – aiškino jis.

Siūlo naujas prievoles

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija pateikė Vyriausybei pasiūlymus, kaip reglamentuoti šešėlinę butų ir apartamentų nuomos veiklą.

Ekspertų manymu, norintieji verstis bet kuria apgyvendinimo veikla, įskaitant ir trumpalaikės nakvynės ir pusryčių veiklą, turėtų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti pažymą iš Visuomenės sveikatos centro dėl patalpų būklės atitikties galiojančiai higienos normai. Ji šiuo metu privaloma tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Taip pat būtų reikalinga pažyma dėl priešgaisrinės signalizacijos bei tinkamo šildymo prietaisų įrengimo.

Trumpalaikės nuomos paslaugų teikėjams siūloma registruotis ir Valstybiniame turizmo departamente, kaip tai daro visos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Visos šios priemonės esą leistų tiksliau suskaičiuoti turistų srautus ir užtikrinti jų saugumą. „Mūsų tikslas nėra stabdyti smulkųjį ir vidutinį verslą – iškelti reikalavimai jiems nieko nekainuos“, – tikino E. Šiškauskienė.

Kadangi trumpalaikė butų nuoma, anot asociacijos prezidentės, jau paplito ne tik kurortuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, asociacija taip pat mano, kad šių paslaugų teikėjai turėtų mokėti vadinamąjį pagalvės mokestį. „Tam yra labai geros priemonės, pavyzdžiui, per „Airbnb“ užsakius butą šis mokestis nukeliautų tiesiai į savivaldybės sąskaitą“, – aiškino ji.

Minėti reikalavimai, kaip pabrėžė E. Šiškauskienė, nebūtų taikomi ilgalaike butų nuoma besiverčiantiems asmenims.

Iškreipia kokybę ir statistiką

Nors Lietuvą, kaip rodo Turizmo departamento apklausa, didžioji dalis turistų (58 proc.) vertina kaip turizmui labai patrauklią šalį, nereglamentuota trumpalaikė nuoma kenkia turizmo sektoriaus įvaizdžiui.

„Apklausti turistai pasakė aiškiai – Lietuvoje aptarnavimo kokybė yra prastesnė nei bendras kitų šalių vidurkis. Tikiu, kad pusiau legaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojai reikšmingai prisideda prie šio prasto rodiklio. Maža to, nė viena institucija Lietuvoje tokių paslaugų teikėjų neregistruoja, tad nukentėję turistai net neturi į ką kreiptis, jei negauna žadėtos paslaugos, – lieka apgauti ar kitaip nukentėję“, – sakė E. Šiškauskienė.

Šiuo metu apgyvendinimo paslaugų teikėjus ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius asmenis Statistikos departamentas surašo skirtingais kodais ir taip esą iškraipo bendrą statistiką – jis negali pateikti informacijos apie butų ir apartamentų trumpalaikę nuomą. Asociacijos prezidentės teigimu, Statistikos departamente trumpalaikės nuomos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodas turi būti tik vienas, labai aiškiai aprašant, kas yra trumpalaikė nuoma. Tokiu atveju VMI išduotų verslo liudijimus pagal vieną ekonominės veiklos kodą, o Statistikos departamentas galėtų tiksliai fiksuoti, kiek ūkio subjektų užsiima šia veikla.

Asociacija skaičiuoja, kad praėjusiais metais vien legaliai veikiančiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,3 mln. turistų, neskaičiuojant nelegaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojų dalies.

Komentaras

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė:

– Gyventojai, norintys trumpam ar ilgam nuomoti nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, tai gali daryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui – pageidaujamam dienų skaičiui, bet ne mažiau nei 5 dienoms.

VMI duomenimis, minėtus verslo liudijimus vykdyti veiklą šiais metais yra įsigiję atitinkamai, pirmąjį – 4034 gyventojai (2015 m. – 5768; 2014 m. – 5042; 2013 m. – 4277), antrąjį – 261 gyventojas (pernai – 696, 2014 m. – 593; 2013 m. – 501), trečiąjį – 352 gyventojai (2015 m. – 849; 2014 m. – 780; 2013 m. – 719 gyventojų).

Pajamų mokestis sumokamas iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą ir nepriklauso nuo uždirbtų pajamų dydžio. Paslaugą galima teikti ir neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojas privalo deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla pagal teisės aktų nuostatas nebėra priskiriama individualiai veiklai. Todėl pakanka su nuomininku gyventoju sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Šiemet pajamas iš minėtos veiklos už 2015 m. jau deklaravo beveik 12 tūkst. gyventojų, už 2014 m. – 46,2 tūkst., 2013 m. – 42,6 tūkst., 2012 m. – 39 tūkstančiai.

Jei gyventojas nuomoja patalpas juridiniam asmeniui, nuo jo gautų pajamų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo mokanti įmonė.

Nekilnojamojo turto nuomos veiklą VMI vertina kaip rizikingą, todėl nuolat nagrinėja duomenis apie asmenų nuomos pajamas ir sumokėtus mokesčius. VMI atlieka asmenų, kurie savo vardu turi įregistravę daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, analizę, identifikuoja tuos, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, juos stebi ir kontroliuoja. Remiantis kitais informacijos šaltiniais, yra nustatomi galimai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaruojantys asmenys.

Nekilnojamojo turto nuomos sektoriuje 2015 m. atlikta 314 kontrolės veiksmų, kurių rezultatas – mokesčių mokėtojai patikslino deklaracijas 23,45 tūkst. eurų padidindami mokėtiną mokesčių sumą. Taip pat nustatyta 12 neregistruotą veiklą vykdžiusių asmenų bei 6 nelegaliai dirbę asmenys, vienas oficialiai neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo atvejis. Už nustatytus pažeidimus surašyti 159 Administracinės teisės pažeidimų protokolai (ATPP), skirta 6,84 tūkst. eurų administracinių baudų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"