TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siūlymai eksportuoti į Aziją - jau ne pokštas

2014 09 04 6:00
Jonas Milius: "Kai prieš trejetą metų siūliau važiuoti derėtis į Kiniją, Japoniją, kitas atokesnes valstybes, verslininkai tik šypsojosi." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šie metai žemės ūkiui ir maisto pramonės įmonėms nešykšti išbandymų - tai maras, tai embargas. Tačiau gana sparčiai eksportui veriasi ir naujos, itin palankios kryptys.

Vakar paskelbta, jog Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavyko gauti leidimą eksportuoti lietuvišką vištieną į Honkongą, iš dalies atveriantį kelią ir į neaprėpiamą Kinijos rinką. „Privalėjome įrodyti, kad tiek valstybinės kontrolės, tiek ir įmonių gamybos standartai atitinka visus jų reikalavimus ir maisto saugos standartus“, - sakė tarnybos vadovas Jonas Milius. Veterinarijos sertifikatai dėl lietuviškos mėsos, kiaušinių ir pieno produktų eksporto į Honkongą dar derinami.

Maisto produktų eksportuotojai pažymi, kad būtent tokie faktai yra svarbiausi ieškant naujų eksporto krypčių.

Kryptis rodo sertifikatai

– Su kokiomis valstybėmis pasirašyti arba ketinami pasirašyti mėsos, kiaušinių, pieno produktų eksporto iš Lietuvos sertifikatai šiemet?

– Apie tai konkrečiai kalbėti vengiame, kol visi dokumentai nepasirašyti. Apskritai dabar maisto prekes Lietuva gali eksportuoti į 145 pasaulio valstybes. Manau, derybas su šalmis pradėjome pavėluotai, nors dėl to iš dalies kaltas ir verslas. Kai prieš trejetą metų siūliau jiems važiuoti derėtis į Kiniją, Japoniją, kitas atokesnes valstybes, verslininkai tik šypsojosi. Tačiau tų šypsenų nepaisiau, nes mačiau, kur savo produkciją gabena senosios ES valstybės, ir Rusijos paskelbtas embargas rodo, jog teisi buvo VMVT.

Patekti su savo produkcija į stiprios ekonomikos valstybes labai sunku. Pavyzdžiui, derybos dėl leidimų eksportuoti lietuviškais maisto prekes su ispanais ir italais užtruko apie 7 metus. Su Honkongu dėl tokio sertifikato pavyko susitarti greitai, nes su atsakingais šios šalies atstovais turiu labai gerus asmeninius ryšius. Neprireikė net jų ekspertų, kurie tikrintų mūsų gamybos proceso saugumą ir kokybę – jiems užteko mūsų nusiųstos filmuotos medžiagos.

Paprastai derybos dėl sertifikatų eksporto prekėms trunka vidutiniškai trejus metus, tačiau būna ir gerokai ilgiau. Antai su JAV dėl galimybės eksportuoti mėsą deramės dar nuo 2005 metų. Tai iš tiesų sudėtingas procesas. Norint gauti sertifikatą reikia visomis reikalaujamomis kalbomis užpildyti klausimynus, pateikti savo priemonių prieš užkrečiamąsias ligas planus, nurodyti gamybos technologijas ir, žinoma, priimti čia kiekvienos valstybės inspektorius.

– Lietuvos galvijų augintojai priekaištauja, kad prieš keletą metų VMVT uždraudė į Turkiją eksportuoti lietuvišką jautieną dėl toje šalyje siautusios snukių ir nagų ligos...

– Galėtume vėl leisti eksportuoti ten gyvulius, bet dabar mūsų ūkininkams netinka tenykštės kainos, mokesčiai ir, matyt, kai kurie kiti dalykai. Eksportuoti jautieną į Turkiją niekada nebuvo draudžiama. Kalbama tik apie gyvus galvijus.

Maras ne iš Afrikos

– Lietuvoje aptiktas jau ne vienas afrikinio kiaulių maro židinys. Ar ilgai tai trukdys kiaulienos eksportui į kitas valstybes?

– Pagal ES prekybos taisykles, aptikus maro židinį, išvežti mėsą į trečiąsias šalis draudžiama mažiausiai trejus metus. Galima prekiauti tik ES viduje, tačiau iš zonų, kuriose nustatytas maro virusas, negalima išvežti niekur.

Apie tai prieš kelias dienas kalbėjomės su Estijos ir Latvijos veterinarijos tarnybų vadovais. Latvijoje padėtis daug niūresnė nei Lietuvoje. Ten maro židinių nustatyta pusėje savivaldybių. Baltijos valstybėms, tapusioms buferine zona Europos Sąjungoje, dabar reikia ypatingos ES paramos. Juk ir didžiausia Lietuvos sienos dalis yra palei Baltarusiją, kur, mūsų žiniomis, rasta maro židinių.

– Ar tvorų, atitveriančių Lietuvą nuo Baltarusijos, klausimas dar aktualus?

– Jau pavėluota. Kai ir patys jau turime virusą, apie tvoras nėra reikalo kalbėti. O kad ligą atnešė šernai iš Baltarusijos, nekyla abejonių. Medžiotojai teigia, kad dėl maro kalti ne šernai, o žmonės, krovinių vežėjai ar dar kas nors, bet tai tik medžiotojų versija. Dėl to, kad virusą išplatino šernai, visiškai tikri ir latviai, ir estai, ir lenkai. Žmonės virusą išnešioja tik turėdami kontaktą su šernais: juos nulupa, pareina namo, aplanko kaimynus, šie – į kompleksus. Tokia seka. Viruso kišenėje niekas nesinešioja ir vilkikais neveža.

Biudžete nenumatyta

– Pastaruoju metu kalbama apie Europos Komisijos kompensacijas gyvulių augintojams. Ar jų tikimasi nukentėjusiems nuo afrikinio maro, ar nuo Rusijos paskelbto embargo?

– Ir tiems, ir tiems. Iki šiol dar daug kas neaišku. Pavyzdžiui, dėl kompensacijų kreipėmės sausį, kai buvo aptikti pirmieji maro židiniai Dzūkijoje. Iš EK tik balandį sužinojome, kokia dalis gali būti dengiama, o mums labai svarbu tai žinoti iš anksto, kad galėtume rinktis kovos su galima epidemija priemones. Rusijos sankcijos, kaip ir kiaulių maras, valstybės biudžete irgi nebuvo planuotos. Lietuvoje pinigų galime tikėtis tik iš valstybės rezervinio fondo, ir tai nežinia kiek.

– Kokios kitos didžiausios aktualijos?

– Be abejo, pirmiausia maisto sauga, o šiomis dienomis – pirmiausia sveikas maistas mokyklose. Tiesiog privalu, kad viešuose konkursuose dėl mokinių maitinimo laimėtų ne pasiūliusieji mažiausią kainą, o geriausią kokybę. Jei ignoruosime vaikų mitybos kokybę, neišvengsime gerokai didesnių problemų nei maisto kaina.

– Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"