TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siuvėjai dalijasi išsinuomotu stogu

2012 03 22 6:00

Smulkių siuvyklų tinklą nurezgę verslininkai jau porą metų jų nebeplečia. Geidžiamiausia darbo vieta siuvėjui yra didieji prekybos centrai, kuriuose lankosi daugiausia žmonių, bet patalpų nuomos kaina ten tokia, kad vos leidžia sudurti galą su galu.

Brangi patalpų nuoma populiariuose didžiuosiuose prekybos centruose smulkių siuvyklų, siūlančių drabužių remonto ar individualaus siuvimo paslaugas, šeimininkus verčia suktis - ieškoti partnerių, kurie prisidėtų prie nuomos išlaidų, siųstų jiems klientų ir siūlytų visas su drabužių atnaujinimu, taisymu bei priežiūra susijusias paslaugas.

Siekdami gauti apčiuopiamą uždarbį šios srities verslininkai dalijasi nuomojamų patalpų stogu ir su drabužių valytojais bei siuvinėtojais. Kartu su partneriais siūlydami įvairesnių paslaugų jie tikisi "prisirišti" daugiau klientų - jeigu žmogus ko nors užeis, gal susidomės ir kitomis paslaugomis.

Ir taisyti, ir valyti

UAB "Linos artelė", turinčios 14 mažų siuvyklų tinklą Lietuvoje, direktorė Lina Liutkevičienė LŽ sakė, kad 2011 metai bendrovei buvo finansiškai geresni negu 2010-ieji arba 2009-ieji. "Nors didžiąją dalį pajamų gauname iš prekybos centruose besilankančių klientų, kurie atneša remontuoti ką tik įsigytus ar jau dėvėtus drabužius, nuolat ieškome visokių būdų, kaip uždirbti papildomų pinigų. Susiradome keletą partnerių - įmonių - ir siuvame jų reklamai drabužių pavyzdžius; bendradarbiaudami su drabužių valymo įmonėmis savo patalpose priimame jų klientų atneštus drabužius išvalyti", - pasakojo bendrovės direktorė.

"Linos artelės" strategija - išsinuomoti vietą didesniuose prekybos centruose. "Kuo stambesnis prekybos centras, tuo labiau apsimoka ten dirbti. Renkamės prekybos centrus dėl to, kad juose žmonių srautas didesnis. Bendradarbiaujame su ten dirbančiomis drabužių parduotuvėmis, šios atsiunčia pas mus savo pirkėjų, ką tik įsigijusių prekių, kurias reikia šiek tiek pataisyti "pagal figūrą". Mūsų klientai yra žmonės, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas", - dėstė ji.

Partnerystė su drabužių valymo įmonėmis taip pat padeda pritraukti į siuvyklas klientų. "Vieną dieną žmogus atveža drabužius valyti, o kitą dieną - jau taisyti. Ieškome visokių būdų užsidirbti, nes norime dirbti, būti stiprūs, nepasiduoti krizėms ir nuleisti rankų", - pabrėžė L.Liutkevičienė.

Kiek reikia mokėti už patalpų nuomą, bendrovės direktorė neatskleidė, nes to neleidžia daryti nuomos sutartyse įrašytos konfidencialumo sąlygos, bet atsiduso, kad smulkiam, ne itin pelningam verslui tokios kainos - labai didelės, todėl ir tenka ieškome partnerių bei naujų užsakovų. "Tačiau jei įsikurtume visai nežinomose vietose, neaišku, ar išvis klientų ateitų", - svarstė ji.

L.Liutkevičienė teigė, jog šiemet bendrovė toliau sėkmingai bendradarbiauja su įmonėmis, kurių nedidelių užsakymų nepriima drabužius tūkstančiais vienetų siuvančios gamyklos. "Linos artelei" prasčiausiai esą sekasi Klaipėdoje ir Šiauliuose, geriau - Kaune, o geriausiai - Vilniuje. 

"Tos siuvėjos, kurios provincijoje dirba namie ir siuva kaimynams, nėra mums konkurentės, ypač miestuose, nes jos neturi geros įrangos ir negali suteikti kokybiškų paslaugų. Šios siuvėjos dažniausiai siuva savo pažįstamiems ir artimiesiems, kitaip sakant, jų klientų būrys apsiriboja tik pažintimis", - apie smulkiausias siuvyklų konkurentes, dažnai dirbančias nelegaliai, kalbėjo verslininkė.

Siuvinėja "po sparnu"

Kaip LŽ pasakojo UAB "Sauliaus ir Vido ateljė", turinčios 7 siuvyklas, direktorius Saulius Supranavičius, per pastaruosius porą metų jie uždarė dvi siuvyklas Vilniuje, bet ne dėl to, kad trūko klientų, o todėl, kad, anot vadovo, nepavyko suburti atsakingų ir paslaugių darbuotojų kolektyvų. "Profesionalūs, atsakingi siuvėjai randa darbo užsienyje. Pats pažįstu 7 geras siuvėjas, kurios įsidarbinusios drabužius parduodančioje ir juos taisančioje įmonėje Londone", - atviravo S.Supranavičius.

Nors Šiaulių ir Klaipėdos "Akropoliuose" jo siuvyklos nėra pelningos, ten ateljė neuždaromos - verslininkai nenori "geros vietos užleisti konkurentams". Įmonės vadovas užsiminė, kad jie daugiausia uždirba Kauno "Akropolyje", mat ten veikiančios siuvyklos ir išlaidos mažesnės - menkas patalpų plotas, tad atitinkamai ir nuoma pigesnė, o Vilniuje verslas nesąs toks pelningas. "Tačiau džiaugiamės, kad pakliuvome į "Akropolio" tinklą", - neslėpė jis. 

"Sauliaus ir Vido ateljė", kaip ir konkurentai, jau rado įvairių partnerių subnuomininkų, kurie dalijasi patalpų nuomos naštą glausdamiesi prie vienos iš jų siuvyklų Vilniuje - pavyzdžiui, siūlo originalių sveikinimų ar kitokių užrašų siuvinėjimą ant rankšluosčių, patalynės, drabužių ir kitų dovanų. S.Supranavičius sakė, kad ieško ir kitų įmonių, potencialių partnerių, kurių veikla būtų susijusi su drabužių atnaujinimu ir kitokia jų priežiūra. "Po savo sparnu galėtume priimti drabužių valymo, mezgimo ar dažymo verslo atstovus. Jie teiktų profesionalias paslaugas mūsų bendriems klientams. Mums atpigtų pragyvenimo išlaidos, gautume bendrų papildomų užsakymų", - ateities planus piešė siuvėjo specialybę turintis verslo vadovas.

S.Supranavičiaus žodžius, kad žmonėms reikia ne tik siuvėjo, bet ir papildomų paslaugų, patvirtino mūsų pokalbį pertraukęs telefono skambutis. Jam skambinusi klientė guodėsi, jog "pilkos kelnės po plovimo pajuodavo", ir teiravosi, ar ateljė negalėtų perdažyti sugadinto kostiumėlio. "Atneškite kostiumėlį mums, rasime geriausią variantą, kaip jį nudažyti, - neatstūmė klientės verslininkas ir nusijuokė: - Visą Vilnių iškratysiu, bet tuoj pat rasiu, kas gali teikti drabužių dažymo paslaugas mano klientams."

S.Supranavičius atkreipė dėmesį, kad vis dar galioja stereotipas, neva dideliuose prekybos centruose veikiančios siuvyklos ir kiti paslaugų teikėjai yra brangininkai. "Raginčiau žmones nebijoti užsukti, bent pasikonsultuoti, jeigu reikia pataisyti naują drabužį ar suremontuoti nešiotą. Mūsų kainos tikrai nesikandžioja. Beje, pavasarį prasideda "džinsų lenkimo sezonas", ypač reikalingas paauglių tėvams. Tokia paslauga pas mus kainuoja vidutiniškai apie 20 litų. Argi tai daug? Kita vertus, mes nesiorientuojame į pačius skurdžiausius klientus - negalime kelnių susiūti už 5 ar 10 litų",  - neslėpė verslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"