TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siuvėjai pagavo bangą

2016 06 22 6:00
Mažose siuvyklose dar ilgai dominuos rankų darbas. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos siuvimo pramonė, pastaruosius kelerius metus laikyta neperspektyvia šalies ūkio šaka, atsitiesė, modernėja, didina apsukas ir didžiausiu dabartiniu iššūkiu laiko darbuotojų stoką.

„Per metus Lietuvoje pasiūtų drabužių eksportas padidėjo 7,5 procento, o vietos rinkoje lieka apie 80 proc. produkcijos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) direktorius Valdas Klimavičius. Jo teigimu, tekstilės pramonėje, kuriai priklauso ir siuvyklos, dirba per 26 tūkst. žmonių. Tai ketvirtadalis Lietuvos apdirbamosios pramonės.

„Asociacijos nariai fiksuoja, kad dabar palankus metas didinti apsukas. Siuvimo pramonėje tai vyksta daugiausia eksporto augimo sąskaita. Nerimo požymių nedaug“, – kalbėjo LATIA vadovas.

Tarp Europos lyderių

Vyriausybei nuo 2009 metų ėmus brėžti kryptį aukštųjų technologijų link, tokios tradicinės ūkio šakos kaip žemdirbystė, tekstilės pramonė buvo pradėtos laikyti neperspektyviomis, sukuriančiomis per mažą pridėtinę vertę. Jau treti metai tekstilininkai neigia tokias skeptikų prognozes ir augina gamybos bei eksporto rodiklius.

„Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių, neapleidusių aprangos ir siuvimo pramonės, ir jau laikoma viena iš šios šakos lyderių žemyne kartu su Italija, Portugalija ir Vokietija“, – pasakojo V. Klimavičius.

Jo teigimu, Lietuvos siuvimo pramonė yra lanksti ir giriama, kad gali vykdyti didelius užsakymus kokybiškai, nebrangiai ir greičiau, palyginti su kitais gamintojais. Geografinė padėtis patogi gatavą produkciją greitai atgabenti, o tai užsakovams irgi imponuoja.

LATIA vadovo teigimu, išsiveržti į lyderių grupę Lietuvai padėjo ir tai, kad daug Europos siuvimo fabrikų buvo iškelta į Tolimuosius Rytus.

Valdas Klimantavičius: „Kol kas lietuviškai aprangai įsiterpti Vakarų rinkoje nėra daug galimybių, nors aprangos kokybe neretai esame pranašesni.“ / Romo Jurgaičio nuotrauka

Siuva eksportui

Išskirtinis Lietuvos siuvimo pramonės bruožas yra tas, kad vidutiniškai 80 proc. pagaminamos aprangos eksportuojama, o kai kurios įmonės gamina vien eksportui. Užsakovai atgabena medžiagas ir išsiveža gaminius. Taigi Lietuvos siuvimo įmonės užsienyje mažai prekiauja ir rinkų beveik neieško, o tik parduoda siuvimo paslaugą. „Vietos rinka mūsų pramonei per maža, darbo neužtikrintų, o ir daugumai gyventojų mūsiškių gaminių kainos per aukštos“, – sakė V. Klimantavičius.

Jo teigimu, didelę užsakymų dalį pateikia pasaulinių prekių ženklų kompanijos, todėl nenuostabu, kad ir į mūsų prestižines drabužių parduotuves iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ar Danijos atvežama ir Lietuvoje pasiūtų gaminių, tačiau etiketėje to nenurodoma.

„Aprangos vertės kūrimo grandinėje lietuviams tenka gamybos grandis. Be abejo, reikėtų daugiau modeliuoti, nes galima užsidirbti ne tik siuvant, tačiau kol kas lietuviškai aprangai įsiterpti Vakarų rinkoje nėra daug galimybių, nors aprangos kokybe neretai esame pranašesni, – teigė LATIA direktorius. – Rinkas išsidaliję pasauliniai prekių ženklai.“

Tiesa, jo teigimu, pamažu pripažįstami tampa ir lietuviški prekių ženklai, pavyzdžiui, „Audėjas“. Vakarų rinkoje vertinami Panevėžio „Lino“, Kauno UAB „Klasikinė tekstilė“ lininiai gaminiai. „Lietuvoje geri lino fabrikai. Tai labai pelninga tekstilės šaka. Gaila, kad vargiai atgis lininkystė žemės ūkyje“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, su savais prekių ženklais skverbtis į Vakarų rinkas nėra vienų metų tikslas ir tam per silpni esame. „Patekti tarp garsiausių prekių ženklų, kurie savo istoriją skaičiuoja šimtmečiais arba turi galingą užnugarį, būtų per didelės ambicijos“, – aiškino jis.

Keičiasi iššūkiai

Dar prieš dešimtmetį Lietuvos aprangos gamintojai piktinosi pigios kiniškos produkcijos antplūdžiu, tačiau ES apribojo tokios produkcijos importą, nors akių nuo jo nuleidžia. Dabar ne tik ES, bet ir kitame pasaulyje diskutuojama, ar derėtų Kinijai suteikti rinkos ekonomikos statusą. To Europa vengia, nes jei toks statusas būtų suteiktas, Europa neišvengtų dar didesnės Kinijos prekių invazijos, o tai būtų neišvengiama, nes šios šalies gamintojai yra subsidijuojami.

Nusivylę darbo užmokesčio Kinijoje augimu, savininkai gamybą po truputį grąžina arba perkelia arčiau namų, pavyzdžiui, į Ukrainą, kur darbo jėga dar ganėtinai pigi.

Algų spaudimo kai kurie užsienio investuotojai jau neatlaiko ir Lietuvoje. Antai praėjusių metų pabaigoje bankrutavo Danijos kapitalo bendrovė „La-Nika Baltic Ltd.“, porą metų dirbusi nuostolingai. Ji siuvo ir daugiausia į Skandinaviją vežė trikotažo drabužius, o metų apyvarta siekė daugiau kaip 19 mln. eurų. Darbo neteko 300 žmonių, o geriausiais laikais šioje bendrovėje dirbo 450 siuvėjų.

Tekstilės šakoje dirba per 26 tūkst. žmonių. Tai ketvirtadalis Lietuvos apdirbamosios pramonės, kuri pelnytai laikoma didžiausiu darbdaviu. Anot V. Klimantavičiaus, nors siuvimo pramonė sparčiai auga, bene didžiausias iššūkis dabar yra darbuotojų stoka. Trūksta patyrusių siuvėjų, bet dar labiau – inžinierių. Jaunimas vengia rinktis tekstilės inžinieriaus specialybę.

Kitas iššūkis – gamybos modernizavimas. Lietuvos tekstilės įmonės neatsilieka nuo gamybos robotizavimo ir automatizavimo. V. Klimavičiaus tvirtinimu, daugiau kaip pusė šakos įmonių yra inovatyvios, neapsiriboja vien senos gamybos įrangos atnaujinimu ir pakeitimu į lygiavertę.

Skaičiai

*Šiemet per 5 mėnesius Lietuvoje tekstilės produkcijos pagaminta 9,5 proc. daugiau, negu per atitinkamą 2015 metų laikotarpį, parduota vien vidaus rinkoje – 23,4 proc. daugiau. Tai dabar sparčiausiai gamybą didinanti pramonės šaka Lietuvoje.

*2012 metais Lietuvoje buvo 493 drabužių siuvimo įmonės, 2014-aisiais – apie 600. „Visa Lietuva“ duomenų bazėje nurodoma beveik 700 aprangos gamintojų kontaktų.

*2014 metais Lietuvos tekstilės pramonės įmonės sukūrė apie 97 mln. eurų pridėtinės vertės ir gavo apie 11 mln. eurų pelno. Vyravo smulkiosios įmonės (iki 9 darbuotojų), jos sudarė 57 proc. visų siuvimo įmonių.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, „Visa Lietuva“, „Versli Lietuva“

Lietuvoje siuvamų drabužių asortimentas

Drabužiai2015 m.2016 m. 4 mėn.2015 m. 4 mėn.Pokytis, proc.
Apsiaustai, striukės, tūkst.379816820
Kostiumai ir ansambliai, tūkst.2298490–6,5
Švarkai ir švarkeliai, tūkst.9643433352,5
Kelnės, kombinezonai, bridžkelnės ir trumpės, tūkst.2417759802–5,5
Vyriški ir berniukų marškiniai, tūkst.851261298–12,5
Suknelės, tūkst.1558614667–7,9
Sijonai ir sijonkelnės, tūkst.471131163–19,5
Moteriškos ir mergaičių palaidinukės, tūkst.1404524580–9,6
Liemenėlės, korsetai ir panašūs gaminiai, tūkst.490165180–8
Trikotažo gaminiai, mln.1865,62
Apsiaustai iš natūralaus kailio, tūkst.20,30,5–45
Pėdkelnės ir triko, mln.62,71,579
Kojinės, puskojinės ir panašūs gaminiai, mln. porų3410,5106,5

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"