TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Siuvėjos - iš Rytų, produkcija - į Vakarus

2010 12 10 0:00
Lengvoji pramonė pradėjo dairytis į Azijos darbo rinką.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje darbo neturi apie 300 tūkst. žmonių. Tuo metu vienos daugiausia eksportuojančių pramonės šakų - lengvosios pramonės ir tekstilės įmonės stokoja specialistų. Jų vadovai nuolat dairosi darbuotojų Rytuose.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos duomenimis, krašte yra bamaž tūkstantis lengvosios pramonės įmonių, įdarbinusių 30 tūkst. žmonių. Tik 10 proc. jų pagamintos produkcijos lieka Lietuvoje - kita jos dalis parduodama Vakarų šalyse. Nors užsakymų ir netrūksta, bet pradėję stokoti darbo jėgos šalies tekstilės ir lengvosios pramonės įmonių vadovai priversti užsienyje skelbti darbuotojų paiešką.

Antai Visagine veikianti Vokietijos kapitalo siuvimo bendrovė jau buvo įdarbinusi beveik 30 siuvėjų grupę iš Šri Lankos. Neseniai paskelbta, kad Lietuvos darbo biržos ji vėl prašo leisti įdarbinti 31 siuvėją iš Šri Lankos ir modeliuotoją iš Baltarusijos.

Siuvimo įmonės turi užsakymų, tačiau Lietuvoje neranda norinčiųjų dirbti. Mat vietiniai gyventojai nesutinka dirbti už minimalų atlygį, o darbdaviai mano, kad kaltas nelankstus darbo santykių reglamentavimas.

Per 11 šių metų mėnesių Lietuvos darbo biržose buvo užregistruotos 3964 laisvos darbo vietos siuvėjams, o norinčių dirbti specialistų atsirado tik 2230. Kai teritorinė darbo birža darbdaviui negali pasiūlyti reikalingų specialistų, ji turi išduoti leidimą įmonėje dirbti trečiųjų šalių piliečiams.

Nuo šių metų pradžios iki gruodžio 1 dienos Lietuvos darbo birža išdavė 1010 leidimų užsieniečius įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais, 139 - metalinių laivų korpusų surinkėjais, 92 - virėjais, 79 - suvirintojais, 52 - bankinės sistemos konsultantais, 226 - kitų profesijų darbuotojais.

Darbuotojų atveš iš Azijos

"Situacija, atrodytų, paradoksali: šalyje krizė, tūkstančiai žmonių neturi darbo, o šit lengvosios pramonės įmonėms darbuotojų šiuo metu kaip tik trūksta", - LŽ teigė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Gediminas Viškelis. Jo manymu, tokią situaciją greičiausiai bus padiktavusi atsigaunanti Kinijos ekonomika, nes jos lengvoji pramonė pradėjo vykdyti savos rinkos užsakymus ir vis mažiau gamina vakariečiams. Tad šie užsakymai atitenka Lietuvai. "Atsigręžiama į mus kaip į siuvėjų kraštą, pasitikima mūsų kokybe", - sakė G.Viškelis.

Jis ir džiaugėsi situacija, ir guodėsi. Pasak jo, šalies tekstilė, siuvimo pramonė šiuo metu yra "ant bangos", bet įmonių savininkams tenka spręsti, ar plėsti gamybą į kaimynes valstybes, ar pasikviesti specialistų iš tolimesnių kraštų. "Tad pradėta dairytis į Azijos darbo rinką", - pripažino G.Viškelis. Jis tvirtino, kad turėdami galimybę rinktis darbdaviai neabejotinai mieliau įdarbintų savo šalies žmones, bet rinktis nebėra iš ko - norinčiųjų ir gebančiųjų dirbti šiame sektoriuje mūsų šalies darbo rinkoje nėra.

Nepalankūs mitai

Anot A.Viškelio, Lietuvoje įsivyravo lengvajai pramonei nepalankus mitas, kad šios srities darbuotojai neva uždirba mažiausiai. "Disponuoju Statistikos departamento duomenimis, kurie skelbia, kad 2010-aisiais, vadinamaisiais kriziniais metais, nuo sausio iki liepos mėnesinis tekstilės pramonės darbuotojų uždarbis (be atskaitymo) buvo 1840 litų, odos dirbinių pramonės darbuotojų - 1478 litai, drabužių siuvimo įmonių darbuotojų - 1339 litai", - sakė G.Viškelis. Anot jo, 2009-aisiais lengvosios pramonės darbuotojai uždirbo dar daugiau. A.Viškelis tvirtina, kad lengvojoje pramonėje skirtumai tarp įmonių darbuotojų ir administracijos uždarbių nėra dideli - tuo esą garsėja kitos pramonės šakos.

"Apie lengvosios pramonės darbuotojus paplitęs ir dar vienas mitas - esą čia dirbama vergiškomis sąlygomis, bet taip tikrai nėra", - įsitikinės asociacijos direktorius. Anot jo, ypač siuvimo pramonėje atlyginimas priklauso nuo išdirbio, tad žmonės ir stengiasi pasiūti produkcijos tiek, kad kuo daugiau uždirbtų.

Krūvius diktuoja darbštuoliai

Lietuvos lengvosios pramonės profsąjungos pirmininkas Algimantas Bujanauskas nesutinka šios šakos darbuotojų vadinti vergais. "Kiekvienas iš mūsų turime teisę rinktis - dirbti nors ir už nedidelį atlyginimą ar būti varganą pašalpą gaunančiais valstybės išlaikytiniais", - sakė jis. Profesinės sąjungos vadovas neslepia, kad šios pramonės šakos darbuotojai bene dažniausiai skundžiasi sunkiu ir įtemptu darbu. Jis pabrėžia, kad lengvosios pramonės darbuotojams išdirbio normos nėra "nuleistos iš dangaus", o patvirtintos remiantis pačių darbuotojų galimybėmis ir jų darbo rezultatais. "Aš pats ne vienus metus dirbau lengvojoje pramonėje ir žinau, kad išdirbio normos nustatomos remiantis kurio nors vieno ar kelių našiausiai dirbančių žmonių rezultatu. Vadovaujamasi principu: jei vienas žmogus gali tiek padaryti, vadinasi, tai turi būti įmanoma ir kitiems", - sakė profsąjungos pirmininkas. Jis teigė girdėjęs daugybę lenvojoje pramonėje dirbančių žmonių skundų apie neįmanomas įvykdyti užduotis, bet ėmus aiškintis pasirodydavo, kad gerai dirbančiam žmogui jos įvykdomos. "Lengvojoje pramonėje dirba vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės, turintys daugiau kantrybės, patirties, kruopštumo ir daugiau atkaklumo už jaunuosius", - sakė jis. A.Bujanauskas apgailestavo, kad ne visose lengvosios pramonės įmonėse yra profesinės sąjungos, o veikiančios jų grupės ne visos yra pakankamai aktyvios - trūksta lyderių. Jis pabrėžė, kad profesinė sąjunga ypač reikalinga sudarant kolektyvines darbo sutartis, kurios apibrėžia darbo sąlygas ir jo apmokėjimą. Be to, neteisėtai atleidus žmogų iš darbo teisme jį visada būna pasirengusi ginti profsąjunga, kuriai jis priklauso. "Profsąjungos iškovotomis nuolaidomis naudojasi ir profsąjungoms nepriklausantys žmonės", - sakė jis.

Užsieniečiai mato perspektyvą

A.Viškelio žiniomis, mūsų šalyje veikiančių užsieniečių valdomų lengvosios pramonės įmonių yra apie 10 procentų. Bene daugiausia į mūsų šalies lengvąją pramonę yra investavę skandinavai, po jų eina vokiečiai ir prancūzai. Jų sukurtos įmonės pagal dydį priskiriamos vidutinei kategorijai. Dažniausiai jas administruoja lietuviai, o užsieniečiai rūpinasi prekių pardavimu užsienio šalyse.

Asociacijos direktorius sakė, kad šiais metais vietinės investicijos į drabužių siuvimo sektorių ypač padidėjo ir sudaro 121 proc., palyginti su praėjusiais metais. Į odos sektorių investuota 4 kartus daugiau. "Darau išvadą, kad lengvosios pramonės įmonės turi perspektyvą augti ir plėstis. O šia šaka turėtų susidomėti kuo daugiau jaunimo ir pasirengti dirbti ateitį turinčiame versle", - sakė A.Viškelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"