TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skaitmena įsivyraus ir statybose

2014 10 11 6:00
Visi stambiausi ir įmantriausi pasaulio projektai yra sukuriami naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Jono Dvilinsko nuotraukos

Užliūliuoti pagyromis apie mūsų statybininkų profesionalumą ir darbštumą, tik pradedame suvokti, kiek Lietuvos statybos sektorius yra atsilikęs nuo civilizuotų šalių. Tik naujoves diegiančios mūsų bendrovės gauna pelningų užsakymų kitose valstybėse.

Lietuvoje gal tik atsakingiems valdininkams nežinoma, ką reiškia BIM. Tai jau daugiau nei dešimtmetį visame pasaulyje suvokiama santrumpa. BIM – tai skaitmeninėmis technologijomis pagrįstas statybos, baldų ir panašių objektų projektavimas erdviniu 3D formatu, atsižvelgiant ir į įvairias ergonomines savybes: patogumą, energetiką, darbų ir eksploatavimo saugą, medžių atitiktį paskirčiai ir panašias.

Jau vėluojame

„Gana stiprios vidaus rinkoje, bet apsnūdusios, neieškančios naujovių Lietuvos statybos ir projektavimo bendrovės kol kas neblogai gyvena, tačiau pažangiose šalyse joms gali būti patikėta tik tvoras statyti“, – be užuolankų kerta Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Anot jo, neatsitiktinai ir anksčiau planuotą įgyvendinti Visagino atominės elektrinės statybos projektą buvo ketinta patikėti 2000 darbininkų iš Japonijos.

„Esame jau pavėlavę. Buvo galima pradėti ir anksčiau. Pavyzdžiui, pernai kai kurios statybos bendrovės siūlėsi projektuoti ir visame pasaulyje jau įprastu erdviniu 3D formatu, tačiau viskas baigdavosi tuo, kad konkurentai apskųsdavo tokį pirkimo reikalavimą kaip perteklinį“, – LŽ kalbėjo UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis.

Šie du vyrai išmano, ką kalba, tačiau bent kol kas sunkiai mina takelius pas tuos, kurie priima valstybinės reikšmės politinius sprendimus. E. Beržanskio nuomone, Lietuvos valdininkams jau seniai atėjo metas suvokti, kad pasaulyje plačiai naudojama skaitmeninė statinių projektavimo ir investicinių projektų įgyvendinimo technologija yra naudinga ir gamybininkams, ir vartotojams, ir valstybei, nes užtikrina ir kokybės, ir laiko kontrolę bei smarkiai mažina darbo sąnaudas.

D. Gedvilas LŽ pateikė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdį, kai įmonių personalo skyriai dar nuo sovietinių laikų dėl ramybės yra įpratę užpildyti šį dokumentą pasibaigus mėnesiui. Į jį paprastai įrašomi tik savaitgaliai ir oficialiai pagrįstos darbuotojų ligos bei atostogų dienos. Naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, atliktų darbų, panaudotų medžiagų ir kokybės ataskaitas tenka pildyti kasdien, o ne formaliai popieriuje, prieš objektą priduodant inspektoriams, nes ataskaitų surašymo datą bet kada galima patikrinti kompiuteryje. Vadinasi, gerėja ir darbų kokybė, ir kontrolė.

BIM, anot jo, yra kompleksinis reikalavimas, apimantis ne tik statybos techninius dalykus, bet ir pastato energines savybes, darbų saugą, medžiagų ir funkcijų atitikimą. BIM beveik eliminuoja galimas klaidas, kurių pasitaiko dėl žmogaus veiksnio.

Pirmi regione

Konferencijoje Rygoje dalyvavo daugiausia jauni specialistai, norintys būti paklausūs darbo rinkoje po kelerių metų.

Kilometriniai aukščiais lenktyniaujantys dangoraižiai irgi gali iškilti tik dėl to, kad statomi vadovaujantis BIM metodologija. Lietuvos statybos bendrovės ir mokslininkai šioje srityje yra smarkiai pranokę kolegas iš kitų Baltijos valstybių, nors, kaip LŽ teigė E. Beržanskis, pavyzdžiui, Latvijoje 3D formatu parengtų epizodinių projektų yra daugiau.

Ketvirtadienį lietuvių Rygoje organizuota konferencija buvo tokia sėkminga, kad iki pat jos pabaigos bemaž visos sėdimos vietos buvo užimtos. Specialiai į šį renginį atvyko ir keliasdešimt studentų iš Lietuvos - domisi, kad neliktų be darbo po kelerių metų, kai BIM technologijos bus privalomos.

Lietuvoje rengti BIM projektą yra įsteigta VšĮ „Skaitmeninė statyba“, kuri problemą gvildena įvairiais aspektais. D. Gedvilas LŽ teigė, jog į grupes susibūrė netikėtai daug savanorių, tačiau Vilniaus ir Kauno technologinių universitetų studentams kol kas dėstomas tik BIM technologijų įvadas.

Proveržis prasideda

E. Beržanskio teigimu, kol problema nesusidomi valstybės institucijos ir universitetai, iniciatyvą rodo pažangios statybos bendrovės. Pavyzdžiui, bendrovėms „Markučiai“, „Betonika“, „Litana“ parduoti paslaugas Skandinavijos valstybėse esą pavyksta ne tiek dėl to, kad turi sėkmingų pardavėjų, kiek dėl to, kad yra suvokusios bent elementariausius BIM reikalavimus ir jau moka skaityti 3D formatu parengtus brėžinius.

Sukurti ir įdiegti visą BIM technologiją, duomenų bankus, parengti specialistų netgi tokioms valstybėms kaip Norvegija, Danija, Jungtinė Karalystė prireikė bent poros dešimtmečių ir milijardų eurų. Lietuvai šis laikotarpis gali būti trumpesnis, jei sugebės pasinaudoti kitų valstybių patirtimi ir nekartoti klaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"