TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skalsi duona vandeniu žliugsi

2011 05 21 0:00
Duona, parduodama vartotojui, turi būti iškepusi, minkštimas akytas, ruginės - šiek tiek lipnus, kvietinės - purus.
LŽ archyvo nuotrauka

Pirkėjai įtaria, kad kepyklos, taupydamos brangią elektros energiją, parduoda pusžalę duoną - ji šlapia, sunki ir be plutos.

"Lietuvos žinių" skaitytojas Algimantas (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja nusipirkęs baltos sumuštiniams skirtos duonos ir pastebėjęs, kad jos kraštai neturi jokios plutos. "Pastebėjau, kad sumažėjo ir duonos kepalas - anksčiau negalėdavai sprindžiu apimti, o dabar žiūriu, kad man jis telpa į delną. Mėginau paskrudinti, bet pamačiau, kad kita duonos pusė jau net supelijusi. Nunešiau ją atgal į parduotuvę ir pareiškiau, kad pardavinėja vandenį, o ima pinigus kaip už iškeptą duoną - tai yra vagystė", - sako jis.

Pirkėjas pastebi, kad nepakankamai iškepta ne vieno gamintojo duona. Jo nuomone, išskyrus nedideles Utenos ir Radviliškio kepyklas, kurių forminė balta duona turi normalią plutą, dauguma kitų kepėjų baltą duoną iškepa taip, kad jos neįmanoma supjaustyti - ji tempiasi kaip guma, suspausta nepakyla. Be to, duona yra išblyškusi - esą akivaizdu, jog joje yra padidėjęs vandens kiekis. "Žmonės šito neįtaria. Apie juodą duoną nė nekalbu, nes juoda duona yra nebe juoda, o dažyta, į ją deda dažančiųjų medžiagų. Siaubingi dalykai, ką daro Lietuva su duona, kurios skalsumu garsėjo pasaulyje", - savo nuomonę dėsto nusivylęs pirkėjas.

Jis siūlo įteisinti reikalavimą, kuris įpareigotų gamintoją kartu su gaminio sudėtimi nurodyti ir jo drėgnumą. "Tuomet pagal šį parametrą aš galiu rinktis - ar imti sausesnę - labiau iškepusią duoną, ar mažiau iškepusią. Jeigu duonoje yra daugiau vandens, negu turėtų būti gerai iškeptoje, tokį gaminį reikėtų vadinti pusgaminiu. Kiekviena kepykla gali pasakyti, kad jų tokia technologija. Tačiau dabar ir varškė skiriasi drėgnumu - supakuota permatomuose maišeliuose ji būna šlapesnė, iš jos galima išspausti pusę stiklinės pasukų. Jeigu turiu pirkti varškę su išrūgomis, tai ir mokėti turiu kaip už išrūgas, o ne kaip už varškę. Iš tokių gudravimų susidaro milijonai litų. Tai yra tiesiogine prasme vagystė iš vartotojo. Kodėl vienas varškės pakelis yra standesnis, o kitas minkštesnis, ji net skysta, nors svoris ir riebumas tas pats?" - neranda dar vieno atsakymo pirkėjas.

"Lietuvos žinios" nusipirko ir baltos, ir juodos duonos, tačiau ant jos etiketės drėgnumo rodiklio tikrai nerado.

Drėgnumo normos nustatytos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė sako, kad vartotojai yra pastabūs ir reiklūs perkamos duonos kokybei. Dėl įtartinų, nekokybiškų duonos produktų į VMVT pernai kreipėsi 68 asmenys.

Pasitvirtino 19 skundų: 9 dėl duonos kokybės (pelėjimo atvejai), 4 - dėl tinkamumo vartoti terminų, kiti atvejai - dėl ženklinimo pažeidimų.

V.Jarošienė aiškina, kad kepyklos, kepančios ir parduodančios vartotojams duonos gaminius, privalo turėti įmonės vadovo patvirtintas receptūras, technologijos aprašymus arba vadovautis 2003 metų sausį patvirtintu Lietuvos standartu, nustatančiu duonos bendruosius reikalavimus. Jame nurodytos ir duonos drėgnuno normos: forminės duonos drėgnis - ne daugiau kaip 52 proc., padinės duonos - ne daugiau kaip 49 procentai.

"Vidutinis duonos drėgnumas siekia mažiausiai 40 proc., tačiau prekiaujama ir sausa traškančia duona, kurios drėgnumas mažesnis. Nustatyti parduotuvėje duonos drėgnumo neįmanoma, nes tai atlieka tik tokią teisę turinčios akredituotos laboratorijos. Už duonos kokybę, jos receptūros patvirtinimą atsako pats gamintojas", - aiškina V.Jarošienė.

Remiantis minėto standarto bendraisiais reikalavimais, duona, parduodama vartotojams, turi būti iškepusi, minkštimas akytas, be neišmaišymo žymių. Ruginės duonos minkštimas gali būti šiek tiek lipnus, kvietinės duonos - purus, lengvai paspaudus pirštais greitai išsilyginantis. Duonos minkštime gali būti matoma birių žaliavų: saulėgrąžų, grūdų, sėmenų, kmynų ir kt. Duonos minkštimas pjaunant gali šiek tiek trupėti. Skonis ir kvapas būdingi atitinkamai receptūrai. Duona turi būti be pašalinio skonio ir kvapo.

V.Jarošienė teigia, jog dabar duonos kepėjai taiko naujas gamybos technologijas, kurios pagreitina duonos iškepimo laiką. Neva taip gaminiai kepami stengiantis išlaikyti vertingas grūdų savybes ir vitaminus.

Griežti reikalavimai dėl sudėties

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl duonos kokybės skundų nėra gavusi, tačiau yra gauta vartotojų paklausimų, kodėl duonos gaminio etiketėje nurodoma ne vieno, o 0,5 kg svorio duonos kaina. Tarnyba vartotojams atsakė: "Jeigu prekės neįpakuotos arba jų neto kiekis nustatomas vartotojo akivaizdoje, reikia nurodyti standartinio vieneto, pvz., 1 kg, 1 litro ir t. t. kainą įskaitant visus mokesčius."

Pasak Vito Ūso, šios tarnybos atstovo, 2002 metų gruodžio 24 dieną patvirtintos Lietuvos higienos normos nustato, kad ženklinant produktą turi būti nurodyta - sudedamųjų dalių sąrašas, sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekis.

"Pažymėtina, kad keliami ypač griežti produktų sudėties reikalavimai", - tikina V.Ūsas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"