TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skalūninių dujų ieškos naftos telkiniuose

Lietuvos Vyriausybei ruošiantis skelbti tarptautinį skalūninių dujų paieškos konkursą, mūsų šalyje veikiančios naftos gavybos įmonės, valdomos užsieniečių, nenori likti nuošalėje. Užbėgti už akių valstybei leis tai, kad licenciniuose plotuose nereikia atskiro leidimo papildomai veiklai.

Lietuvą iš užsienio pasiekiantys atgarsiai apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl komercinės skalūninių dujų gavybos, esą niokojančios gamtą, mūsų krašte rezonanso nesukėlė. Be to, tik vienas kitas lietuvis garsiai pasvarsto - kodėl žemės gelmėse galimai glūdinčių turtų pirmoji siekia ne jų savininkė - valstybė, o užsieniečių valdomos privačios įmonės.

Lenkų valdoma akcinė bendrovė "Lotos Geonafta" ir jos antrinės įmonės "Genčių nafta" (100 proc. akcijų), "Minijos nafta" (50 proc. akcijų) bei "Monifoldas" (50 proc. akcijų) naujos rūšies energetinių išteklių - skalūninių dujų - žvalgyba ir gavyba mūsų krašte gali užsiimti nelaukdamos Lietuvos Vyriausybės duoto starto.

"Geonafta" praėjusių metų pradžioje jau trečią kartą pakeitė akcininkų sudėtį ir nuo vasario mėnesio 100 proc. įmonės akcijų priklauso Lenkijos įmonių grupei "Lotos". Lapkričio 30 dieną  bendrovė įregistravo naują pavadinimą "Lotos Geonafta" ir pranešė planuojanti didinti naftos gavybą. Dėl tokių permainų LŽ teko ilgokai palūkėti atsakymų į pateiktus klausimus - apie tai, kad "bendrovė tiria ir toliau ketina tirti galimybes aptikti ir išgauti angliavandenilius iš mažai laidžių geologinių sluoksnių".

Lietuvoje - tik dujų telkinių prielaidos

Skalūninių dujų telkiniai Lietuvoje egzistuoja tik teoriškai. Sprendžiant iš viešų diskusijų, apie juos daugiau duomenų turi Amerikos kompanijos nei Lietuvos geologai. "Lotos Geonaftos" vykdančiojo direktoriaus Andriaus Bartkevičiaus teigimu, įmonei yra pateikti duomenys tik "apie užregistruotus angliavandenilių požymius".

Esą kalbėti reiktų ne apie naftą ir "skalūnines dujas", o apie įprastus naftos ar dujų telkinius, susijusius su konkrečiomis angliavandenilių gaudyklėmis ir angliavandenilius, išlikusius jų generacijos vietoje - organikos turtinguose ir mažai laidžiuose geologiniuose sluoksniuose. Pirmu atveju reikia surasti mažą (nuo vieno iki keleto kvadratinių kilometrų) struktūrinį objektą, kuriame migruodami susikaupė angliavandeniliai. Antruoju atveju tyrimo objektas - regioniškai (tūkstančiais kvadratinių  kilometrų) paplitę sluoksniai. Tyrimų metodai iš esmės yra tokie patys.

Lenkija pradėjo bandomuosius gręžinius

Skalūninių dujų paieškos Lietuvoje glaudžiai susijusios su analogiška veikla Lenkijoje. "Lotos" grupės įmonei "Lotos Petrobaltic" 2010 ir 2011 metais, A.Bartkevičiaus žiniomis, buvo išduotos septynios jūrinės licencijos netradicinių angliavandenilių žvalgybai Baltijos jūroje.

Šiuo metu Lenkijoje nėra vykdoma jokia komercinė skalūninių dujų gavyba. Kelios bendrovės, veikiančios Lenkijoje, ankstesniais metais pradėjo tik bandomuosius gręžinius.

"Lotos" netyrinėja hidraulinio skaldymo poveikio įtakos regiono seisminiam aktyvumui. Bendrovė naudoja tik tokias technologijas, kurios taikomos pasaulinėje praktikoje ir kurias atlieka tik sertifikuoti vykdytojai. Vadinamasis hidraulinis "skaldymas" ar "plėšymas" yra plačiai taikomas eksploatuojant standartinius angliavandenilių telkinius, taip pat ir Lietuvoje. Jokių neigiamų pasekmių užregistruota nėra. Vykdant gavybą iš skalūnų, hidraulinis "plėšymas" naudojamas gerokai plačiau", - aiškino A.Bartkevičius.

"Minijos nafta" žvalgysis giliau

Bendrovė "Minijos nafta", kurios 50 proc. akcijų priklauso Danijos kompanijoms, atviriau nei "Lotos Geonafta" dėstė planus skalūninių dujų žvalgybą pradėti jau šiemet ir į paieškas investuoti 10 mln. litų.

"Norint ieškoti skalūnų dujų, "Minijos naftai" nėra būtina dalyvauti Vyriausybės skelbiamame konkurse. Konkursas bus skelbiamas naujam licenciniam plotui užimti, o mes galime ieškoti visų angliavandenilių, tarp jų - ir skalūnų, pritarus Lietuvos geologijos tarnybai, ir savo licenciniame plote, kuriame šiuo metu išgauname naftą. Tokią teisę mums suteikia jau anksčiau išduotos licencijos. Žinoma, tai nereiškia, jog mes neplanuojame dalyvauti konkurse, tačiau atrodo, kad dabartinis konkurso taisyklių projektas parengtas taip, kad jame negalėtų dalyvauti nė viena Lietuvoje veikianti naftą išgaunanti bendrovė. Šios paieškos mums įprastos - ir nafta, ir skalūnų dujos yra angliavandeniliai, jų išgavimo metodas toks pats, tad teigti, kad imamės naujos rūšies energetinių išteklių paieškos, yra neteisinga. Tikslingiau būtų teigti, jog ketiname imtis papildomų energetinių išteklių, tokių kaip skalūnų dujos, gavybos", - dėstė "Minijos nafta" generalinis direktorius Tomas M.Haseltonas.

Pasak jo, ir naftos, ir dujų sankaupų yra aptinkama ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje, tačiau ne visur šiuos gamtinius išteklius pavyksta išgauti. Dėl šios priežasties panaudoti visų žemėje glūdinčių gamtinių išteklių kol kas neįmanoma. Žemės plutoje aptinkami dideli kiekiai įvairių skirtingų rūšių dujų, bet manoma, kad perspektyviausios yra skalūnų dujos iš silūro ir ordoviko sluoksnių. Šių sluoksnių daugiausia - Žemaitijos regione, todėl būtent čia ir prasidės skalūnų dujų paieškos.

Paieškos gręžiniai skiriasi nuo kitų, mat ieškant dujų būtina atlikti gerokai detalesnį geofizinį gręžinių tyrimą - karotažą.

"Minijos nafta" šiais metais ketina Lietuvoje pirmoji įgyvendinti visiškai naują projektą - CO2 geologinį saugojimą. Pasak T.M.Haseltono, šių teršalų Lietuvoje kasmet daugėja, tad vis daugiau bendrovių ieško būdų, kaip efektyviai mažinti jų gausėjimą. CO2 geologinis saugojimas - tai viena efektyviausių priemonių ne tik oro užterštumui mažinti, bet ir klimato kaitai stabdyti. Šį būdą užterštumui mažinti jau pradeda naudoti ne viena Europos Sąjungos (ES) šalis. Amerikoje tokia technologija taikoma jau daugybę metų.

"Tikimės, kad tai padės ne tik išsaugoti švaresnį orą, bet ir į paviršių iškelti giliai glūdinčią naftą. Kol kas deramės su gamyklomis, kurios anglies dvideginio į atmosferą išmeta daugiausia, bei ieškome partnerių. Domimės, renkame informaciją. O kada ketiname įgyvendinti pirmąjį projektą, dar nesame apsisprendę", - kalbėjo "Minijos naftos" vadovas.

Žemės drebėjimų baimintis nėra pagrindo

"Lotos Geonaftos" vykdantysis direktorius A.Bartkevičius tikino, kad bet kokie geologiniai tyrimai neturės "jokios ryškesnės įtakos gyventojų ūkinei veiklai", o pasvarstymai apie komercinę skalūninių dujų gavybą esą pernelyg skuboti. "Apie pramoninę gavybą kalbėti dar per anksti. Jeigu tokia veikla būtų planuojama, būtų vertinami visi galimos įtakos aspektai, pirmiausia, vieta ir mastai", - nurodė A.Bartkevičius.

Jam antrino ir "Minijos naftos" vadovas: "Gyventojams šie darbai neturės jokios įtakos, nes jie niekuo nesiskiria nuo kitų geologinių darbų, kuriuos "Minijos nafta" jau yra atlikusi anksčiau bei atlieka dabar. Galime įžvelgti tik naudą, nes prasidėjus skalūnų dujų išgavimui Lietuva galėtų tapti mažiau priklausoma nuo kitų užsienio valstybių dujų tiekėjų. Taip pat tai sukurtų šimtus, o gal ir tūkstančius naujų darbo vietų."

T.M.Haseltonas mano, kad kitose šalyse kilę ginčai dėl skalūninių dujų gavybos yra labiau spekuliacijos nei moksliškai pagrįsti. "Ne visi žino, kad hidraulinis uolų skaldymas yra atliekamas ne tik išgaunant dujas, bet ir naftą. Tokių skaldymų esame atlikę jau per 20 - tiek pat, kiek savo licenciniame plote įgręžėme naujų gręžinių. Todėl ši veikla mums bus visiškai įprasta. "Minijos naftai" vykdant šiuos darbus nė sykio neįvyko jokia nelaimė, nebuvo ir žemės drebėjimų. Be to, būtina pažymėti, kad žvalgantis skalūnų dujų bus atliktas kur kas silpnesnis uolienų plėšimas, nei tais atvejais, kai gręžėme naftos paieškinius gręžinius. Todėl baimintis neigiamo poveikio, o juolab žemės drebėjimų, jokio pagrįsto pagrindo nėra", - tikino naftininkas.

Gavyba tik sausumoje

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, naftos gavybos bendrovės 2011 metais išgavo 114,4 tūkst. tonų naftos - 0,6 proc. mažiau nei 2010 metais, kai buvo išsiurbta 115,1 tūkst. tonų naftos.

Daugiausia jos išgavo "Lotos Geonafta" - 44,6 tūkst. tonų, 16,6 proc. mažiau negu užpernai, ir "Minijos nafta" - 32,7 tūkst. tonų - 3,5 proc. mažiau. Bendrovės "Manifoldas" gavyba padidėjo 48,3 proc. - iki 30,1 tūkst. tonų, o "Genčių naftos" sumažėjo 5,4 proc. - iki 7 tūkst. tonų. Lietuvoje naftos žvalgybos ir gavybos licenciją dar turi įmonė "LL investicijos".

Anot T.M.Haseltono, Lietuvos geologijos tarnyba yra apskaičiavusi, kad Vakarų Lietuvoje glūdi apie 60 mln. tonų naftos. "Ar šis skaičius atitinka realybę, sunku pasakyti. Mes net nežinome, kiek tiksliai naftos glūdi mūsų licenciniame plote, tad apskaičiuoti, kiek jos yra visame regione, ko gero, neįmanoma. Be to, naftos apstu visoje žemės plutoje, tačiau ne iš visų sluoksnių ją įmanoma išgauti. Žinoma, technologijos vis tobulėja, žengia į priekį, tad kas šiandien atrodo neįmanoma, ateityje gali būti lengvai įveikiama", - mintimis dalijosi naftininkas. 

Kiek naftos glūdi Baltijos jūroje Lietuvos teritorijos ribose, taip pat nėra aišku, nes geologijos tarnyba šios informacijos verslininkams neteikia. Bristi į jūrą be Vyriausybės leidimo naftininkai negali - skelbti konkursą tokiai veiklai yra Lietuvos vyriausybinių institucijų prerogatyva.

"Lietuvoje naftos gavyba Baltijos jūroje nėra ir niekada nebuvo galima, nes mūsų krašto valdžia tokios angliavandenilių gavybos rūšies licencijos nėra siūliusi, todėl imtis tokios veiklos negali nė viena naftą Lietuvoje išgaunanti bendrovė. Tačiau viena iš "Minijos naftos" akcininkių - bendrovė "Odin Energi" - turi licenciją išgauti naftą jūroje Latvijos ribose. Taip pat viena iš bendrovės "Geonafta" akcininkių - įmonė "Petrobaltic" - turi licenciją išgauti bei išgauna naftą Baltijos jūroje, Lenkijoje", - apie neįgyvendintus naftininkų planus kalbėjo T.M.Haseltonas. Anot jo, "Minijos nafta" į naftos gavybą šiemet planuoja investuoti 10 mln. litų. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 8 naftos telkinius ir 25 gręžinius Klaipėdos bei Šilutės rajonų ribose. Daugiausia naftos išgaunama Vilkyčiuose prie Šilutės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"