TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skalūnų dujos - didelė mįslė

2012 11 08 7:56
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos galimybės išgauti skalūnų dujas vertinamos geriau negu daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, tačiau nežinoma, ar jas išgauti apsimokėtų ekonomiškai, ar gavyba neprieštarautų aplinkosaugos reikalavimams.

Vakar verslo finansinių konsultacijų UAB "KPMG Baltics" pranešė paskelbusi skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, kuris rodo, jog galimybės išgauti skalūnų dujas geriau nei Lietuvoje vertinamos tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje. Pagal skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, Lenkija, Rumunija ir Ukraina turi daugiausia galimybių naudotis savo ištekliais, o Lietuvoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, nors pirminiai jų atsargų vertinimai gana geri, galimybės išgauti skalūnų dujas vertinamos kur kas prasčiau. Palankiausiai KPMG ekspertai vertina Lenkijos ir Rumunijos telkinius.

Pirminiais vertinimais, Lietuvoje skalūnų dujų telkiniai yra maždaug 2 km, o Lenkijoje - apytikriai 4 km gylyje.

Abejotinos prognozės

Apie galimybę Lietuvoje išgauti skalūnų dujas pirmasis prakalbo Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris pareiškė, kad jų ištekliai galėtų tenkinti krašto dujų poreikius 30-50 metų. "KPMG Baltics" partneris Rokas Kasperavičius LŽ patvirtino, kad iš nepriklausomo šaltinio - "Datamonitor, Gas and Power Fundamentals Outlook: Europe" 2010 metų pranešimo - buvo paimta ir gamtinių dujų poreikio Lietuvoje prognozė - neva 2030 metais šalyje bus naudojama 4,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, palyginti su dabar naudojamais maždaug 3 mlrd. kubinių metrų.

"Veikiausiai šią informaciją pateikė Energetikos ministerija 2010 metų balandį", - LŽ sakė R.Kasperavičius. Jis pripažįsta, kad netgi neatsižvelgiant į emigracijos mastą apie kokias nors investicijas į gamtinėms dujoms imlios Lietuvos pramonės plėtrą bent kol kas nekalbama, todėl tokios gamtinių dujų poreikio prognozės gali kelti abejonių.

"Šilumos ūkis perorientuojamas į biokurą, pramonės plėtra nenumatyta. Sunku pasakyti, kuo vadovaudamasi Lietuva pateikė tokią prognozę. Šie pokyčiai, be abejo, mažintų gamtinių dujų poreikį. Tačiau jeigu mažėtų Lietuvos poreikis, galėtume jas parduoti", - svarstė "KPMG Baltics" partneris.

Gamtosauga - paskui

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vadovės Jurgos Lazauskienės, kol kas žinoma tik tiek, kad skalūnų dujoms palanki geologinė formacija yra Pietryčių Lietuvoje. "Šiandien sunku pasakyti, kiek reikėtų atlikti žvalgomųjų gręžinių, norint įsitikinti skalūnų dujų buvimu ir daugmaž realiai įvertinti jų išteklius. Europoje šių išteklių žvalgyba dar tik pradėta ir vykdoma vos keliose šalyse. Tai susiję su daugeliu aplinkybių: žiūrima, kiek tokių gręžinių atlikti yra finansiškai pajėgi žvalgančioji bendrovė, koks būtinas minimalus gręžinių skaičius. Apie tai galima spėti tik pagal Lenkijos analogiją", - sakė geologė.

Jos žiniomis, yra atnaujinti anksčiau pristabdyti žvalgymo darbai Jungtinėje Karalystėje, dėl politinių priežasčių sustabdyta žvalgyba ir Bulgarijoje bei Rumunijoje. Kompanija "Royal Duch/Shell" pati nutraukė darbus Švedijoje, kai nustatė, kad skalūnų dujų gavyba neapsimokės finansiškai. "Intensyviausiai paieškos vyksta Lenkijoje, bet ir čia kol kas vykdoma tik minimali paieškos, dar net ne žvalgymo, programa - padaryti vos du ar trys gręžiniai", - sakė J.Lazauskienė.

Pasak jos, šiandien nuomonės apie skalūnų dujų gavybą Europoje ir juolab Lietuvoje yra kontroversiškos, grindžiamos vien JAV pavyzdžiu. Tiesa, Lenkijoje jau yra parengta tikslinė studija, su kurios rezultatais nuo šių metų pradžios dalimis supažindinama visuomenė. Be to, tokią studiją yra užsakiusi ir Prancūzija, tačiau ji jau viešai paskelbė nepradėsianti skalūnų dujų gavybos.

R.Kasperavičius pripažįsta, kad jeigu dujų ištekliai Lietuvoje pasirodytų pakankami, prieš ryžtantis juos išgauti neabejotinai tektų įvertinti ir gamtosaugos aspektą. "Amerikoje skalūnų dujos išgaunamos retai apgyventose prerijose, o Lietuvoje palyginti gausu gyventojų. Kalbama, kad skalūnų dujų gavyba yra gana tarši. Manau, į tai atliekant tyrimą dar nebuvo atsižvelgta", - LŽ sakė R.Kasperavičius.

Anot jo, svarbiausia dabar nustatyti, kiek išteklių Lietuvoje yra ir ar apskritai būtų ekonomiškai naudinga šias dujas išgauti. "Net ir gavus palankius rezultatus labai bus svarbi Europos ir pačios Lietuvos pozicija aplinkosaugos atžvilgiu. Nemanau, kad Lietuva priešintųsi ES reikalavimams", - svarstė "KPMMG Baltics" partneris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"