TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skalūnų revoliucijos Europoje nebus, kaip ir Lietuvoje

2015 06 15 6:00
Skalūnų žvalgybai Vakarų Lietuvoje itin priešinosi vietos bendruomenė, aplinkosaugininkai ir kai kurie politikai. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai kartais priekaištaujama, kad ji neskuba žvalgyti skalūnų dujų. Bet Tarptautinės dujų sąjungos (IGU) prezidentas Jerome‘as Ferrieras teigia, kad Europoje nė nebus Jungtinių Amerikos Valstijų stiliaus skalūnų dujų revoliucijos.

„Neįmanoma pakartoti JAV patirties, nes europiečiai politikai nesiryžta patvirtinti skalūnų plėtros programų“, - Paryžiuje surengtoje Pasaulio dujų konferencijoje sakė jis.

Gausūs skalūnų telkiniai JAV vidaus rinkoje padarė kone revoliuciją. Iš daugiausiai gamtinių dujų importuojančios valstybės JAV tapo didžiausią dujų kiekį išgaunanti valstybė pasaulyje. Dėl sparčiai išaugusios pasiūlos, dujų kaina šalies vidaus rinkoje nukrito iki rekordinių žemumų. Nuo tada kelios šalys, įskaitant Kiniją, pradėjo aktyviai tirti skalūnų dujų gavybos galimybes.

Europoje - prieštaringi vertinimai

Jerome'as Ferrier:" Europiečiai politikai nesiryžta patvirtinti skalūnų plėtros programų"./www.bbc.com/news nuotrauka

Kelių Europos valstybių vyriausybės taip pat ėmėsi savų skalūnų išteklių žvalgybos. Tačiau Europoje skalūnų dujų plėtra vertinama nevienareikšmiai. Paryžiaus konferencijoje J. Ferrieras teigė, kad skalūnų dujų plėtrai priešinamasi Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as yra pareiškęs, kad kol nesibaigs jo kadencija, šalyje iš viso nebus išgaunamos skalūnų dujos. Prancūzija pirmoji Europoje uždraudė skalūnų dujų gavybą dar 2011 metais vadovaujant prezidentui Nicolas Sarkozy. Sprendimas priimtas aplinkosaugos sumetimais baiminantis, kad dujų gavybos technologija nuodija dirvą.

Po to moratoriumą dujų telkinių žvalgybai paskelbė Vokietija, Rumunija ir Bulgarija.

IGU prezidentas apgailestavo, kad Europos valstybės renkasi tokį kelią. „Gaila, kad nesinaudojama galimybe plėtoti skalūnų gavybą“, - sakė jis. Vis dėlto J. Ferrieras pridūrė, kad dujų sektoriaus ateitis nepriklausys nuo skalūnų, nes gamtinių dujų pagal dabartinius poreikius užteks daugiau nei 100 metų.

Lietuva žvalgyti skalūnų neskuba

Žvalgyti skalūnų telkinių neskuba ir Lietuva. Šių metų balandį aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pareiškė, kad skelbti ilgai atidėliotą naują skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą vakarų Lietuvoje dabar nėra tinkamiausias laikas.

„Dabar nėra pats tinkamiausias laikas konkursui skelbti. Dėl įtemptos geopolitinės padėties, verčiančios koreguoti verslo planus, dėl naftos kainos pokyčių pasaulinėje rinkoje nemažai angliavandenilių gavybos bendrovių pastaruoju metu sumažino išlaidas naujų telkinių paieškai ar net visai jos atsisakė“, - sakė K. Trečiokas.

Anot jo, tikėtina, kad situacija pasikeis ir atsiras potencialių investuotojų, kuriuos domins skalūnų paieška Tauragės-Šilutės plote. Čia iš pradžių būtų galima išgauti tradicinę naftą, o vėliau gręžinius praplėsti ir įrengti atšakas skalūnams.

Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija, vadovaujama aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, kovo viduryje suderino naujo konkurso Tauragės-Šilutės plote sąlygas. Jas pasirašius, Geologijos tarnyba galėtų skelbti naują konkursą.

Premjeras Algirdas Butkevičius gruodį sakė tikįs, jog konkurse bus norinčių dalyvauti, nes kai kurios JAV bendrovės jau esą išreiškė susidomėjimą.

JAV bendrovė pasitraukė

2012 metais Lietuvoje buvo paskelbtas tarptautinis angliavandenilių išteklių naudojimo konkursas, siekiant atrinkti finansiškai ir technologiškai pajėgiausią kompaniją, investuosiančią į šių išteklių žvalgybą ir gavybą.

Konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.

Skalūnų žvalgybai Lietuvoje itin priešinosi vietos bendruomenė, kuri baiminosi, kad tam naudojami metodai kenks aplinkai. Stabdyti konkursą siūlė kai kurie politikai, kurių iniciatyva buvo priimtos jų gavybą griežtinančios įstatymų pataisos.

Nuo 2015 metų skalūnų dujų gavyba Lietuvoje pirmus trejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 metų, bus apmokestinama 1 proc. tarifu, vėliau - 15 procentų.

Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Vyriausybės 2012-2016 metų programoje pabrėžiama, kad Lietuva skatins skalūnų dujų žvalgybą šalyje ir ekonomiškai pagrįstą, su aplinkosaugos principais suderintą skalūnų dujų gavybą ir importą. Vykdant skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą bus siekiama suderinti valstybės, žemės savininkų ir šią veiklą vykdysiančių kompanijų interesus.

Kiek turime skalūnų?

Apie skalūnų potencialą Lietuvoje iki šiol paskelbti tik pirminiai JAV ir Lietuvos geologų vertinimai, neparemti tiesioginiais tyrimais.

JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) išankstiniais skaičiavimais, skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 481 mlrd. kubinių metrų, iš kurių techniškai išgauti pavyktų apie 25 proc., tai yra apie 115 mlrd. kubinių metrų dujų. Tokio kiekio Lietuvos poreikiams pakaktų 35-40 metų.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) preliminariais skaičiavimais Vakarų Lietuvoje žemės gelmėse (maždaug 2 km gylyje) esantys skalūnų dujų ištekliai siekia 585 mlrd. kubinių metrų, tačiau anot LGT, techniškai pavyktų išgauti 10-15 proc. šio kiekio, tai yra 58,5-87,75 mlrd. kubinių metrų. Tokio kiekio Lietuvos poreikiams pakaktų 20-25 metams.

Tačiau mokslininkai tvirtina, kad tik atlikus tiriamuosius gręžinius bus galima tiksliau prognozuoti, kiek šių dujų iš tiesų yra ir kiek jų techniškai pavyks išgauti bei įvertinti skalūnų dujų gavybos Lietuvoje ekonominį atsiperkamumą.

Lietuvoje klaidingai įsivaizduojama, kad, vos tik išdavus leidimą, prasidės masinis gręžinių gręžimas. Iš tikrųjų iki 2020 metų Lietuvoje būtų išgręžti tik 2-5 specialūs bandomieji gręžiniai ir priklausomai nuo rezultatų konkursą laimėjusi kompanija spręstų, ar tikslinga Lietuvoje investuoti į pramoninę skalūnų dujų ar skalūnų naftos gavybą.

Žvalgyba ir gavyba - saugi

JAV Aplinkos apsaugos agentūra birželio mėnesį paskelbė neradusi įrodymų, kad hidraulinis plėšymas – metodas angliavandeniliams iš skalūnų sluoksnių išgauti, padarė didelę įtaką vandeniui. Vis dėlto agentūra pripažino, kad hidraulinis plėšymas tam tikrais atvejais gali kelti riziką aplinkai.

Ataskaitoje aprašyti keli atvejai, kai chemikalai, kurie yra naudojami hidrauliniam ardymui, užteršė geriamąjį vandenį. Tačiau pabrėžiama, kad tokių atvejų skaičius yra santykinai mažas palyginti su visais skalūnų gręžiniais.

Ataskaitą agentūra rengia nuo 2010 metų, kai to paprašė JAV Kongresas.

Amerikiečiai aplinkosaugininkai ataskaitą kritikuoja. Jiems neįtinka tai, kad ji rengiama vadovaujantis iš kompanijų gauta informacija, esą dėl to ir tyrimo išvados yra netikslios.

Mokslininkai pabrėžia, kad kiekvienas energijos gavybos būdas kelia tam tikrą riziką aplinkai ir skalūnų dujų gavyba nėra išimtis. Gręžiant tiriamąjį gręžinį vietovėje 1-2 mėn. darbai vyksta 24 val. per parą. Intensyvus sunkvežimių eismas, padidėjęs triukšmas, išvežamas utilizavimui (ar saugojamas vietoje) hidrauliniam skaldymui naudojamas vanduo kelia grėsmę aplinkai.

JAV ir Jungtinėje Karalystėje pasitaikė atvejų, kai hidraulinis skaldymas sukėlė nedidelius žemės drebėjimus (1-3 balų pagal Richterio skalę). Tačiau tai pavieniai atvejai, tokio silpnumo žemės drebėjimų žmogus dažniausiai nejaučia.

Vis dėl to daugelyje iki šiol atliktų tyrimų konstatuojama (tai patvirtina ir praktika), kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba yra pakankamai saugi, jeigu šia veikla užsiima patyrusios kompanijos, kurios laikosi nustatytų saugumo reikalavimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"