TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skandinavijos bankai išveža lėšas

2009 07 17 0:00
"Skandinavų bankai pinigus, be abejo, išveža atgal - grąžina anksčiau paimtus kreditus, kuriuos naudojo šitai kredito ekspansijai Lietuvoje", - sakė R.Kuodis.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Skandinavijos bankai nuo šių metų pradžios iš savo valdomų Lietuvos bankų susigrąžino apie 3-4 mlrd. litų kreditinių išteklių.

Tai pranešęs LB Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis taip pat teigia, kad itin didelės paskolų litais palūkanos yra nepasitikėjimo lito stabilumu išraiška.

"Šiuo metu daug įmonių nenori investuoti, nes yra labai didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities, ir bankai nėra jokia išimtis. Ekonomikai ne tiek svarbu, jeigu neinvestuoja koks baldų gamintojas, o kai bankai nustoja investuoti - dalyti paskolas, atsiranda sisteminės pasekmės. Jau kelis mėnesius iš eilės matome, kad paskolų portfelis bankų sistemoje mažėja - kitaip tariant, į bankus sugrįžta daugiau pinigų negu šie paskolina. Šiuos pinigus, be abejo, jie išveža atgal - grąžina anksčiau paimtus kreditus, kuriuos naudojo šitai kredito ekspansijai Lietuvoje", - Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė R.Kuodis.

Anot jo, Skandinavijos pagrindiniai bankai, iš kurių didieji Lietuvos bankai gaudavo kredito išteklius, nuo metų pradžios jau susigrąžino apie 3-4 mlrd. litų: "Šie skaičiai yra visiškai laisvai prieinami LB svetainėje", - aiškino jis. Jo nuomone, litų ir eurų palūkanos smarkiai skiriasi iš dalies dėl to, kad bankai nenori vieni kitiems skolinti ir nepasitiki vieni kitais. "Tarpbankinis skolinimas 6 mėnesiams - ką atspindi VILIBOR - yra brangus dėl to, kad skolinimas iš esmės vyksta be užstato, ir bankai nežino, kuris iš jų išplauks, kuris ne. Antra vertus, vis dėlto yra tam tikras nerimas dėl lito ateities", - kalbėjo bankininkas.

Jo nuomone, patys bankai yra ramūs dėl lito ateities, tačiau esama žmonių ir įmonių, kurie nori apsidrausti "dėl visa pikta" ir jie tada nori pasiskolinti litų kad ir brangiai. Jeigu litas nuvertėtų, jie išloštų dėl to, kad jų paskola tampa mažesnė. Tai didina pačių litų palūkanas ir yra tokių atvejų, kai Suomijos ir kitos didelės bendrovės skolinasi ir už 12, ir už 14 proc. litais, kad apsidraustų nuo lito nuvertėjimo. Natūralu, kad bankai ir indėlių palūkanas didina", - sakė R.Kuodis.

R.Kuodžio įsitikinimu, daug investavę užsienio bankai negali taip lengvai pasitraukti iš Baltijos šalių. Jie yra investavę ne tik savo kapitalus, bet ir daugelio pagrindinių kompanijų bei bankų lėšų. "Todėl tas pasitraukimas nėra toks paprastas - išdalyta daug kreditų, reikia sulaukti, kol jie sugrįš. Bankai negali anksčiau pareikalauti paskolų iš įmonės ar iš žmogaus, kuriam davė būstui paskolą 40 metų. Skandinavijos bankų retorika tokia, kad jie laiko tai vidine rinka ir žiūri į ją kaip į ilgalaikę. Trumpalaikės problemos neprivers jų numesti raktelių Lietuvos Vyriausybei ir išeiti", - komentavo LB Ekonomikos departamento direktorius.

Skandinavijos bankai pastaruoju metu pripažįsta Baltijos šalių rinkose daugėjant blogų paskolų, tačiau nuolat kartoja, jog neketina iš čia pasitraukti.

Ketvirtadienį Stokholme su SEB ir "Swedbank" vadovais susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog Lietuvai labai svarbu, kad būtų garantuota šių bankų veikla Lietuvoje, nes ji yra labai svarbi šalies finansų rinkai ir ūkiui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"