TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skandinaviška elektros birža nenuvylė

2014 06 04 6:00
Vasario 4 dieną visos Senojo žemyno elektros biržos pradėjo dirbti suderintu ritmu, elektros prekyba nuo Portugalijos iki Suomijos vyksta vienu metu. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prieš dvejus metus įsiliedama į „Nord Pool Spot“ (NPS) elektros biržą Lietuva tapo didžiausios Europoje Šiaurės šalių biržos dalimi. Skandinavų biržos principai leidžia optimaliai panaudoti elektros pralaidumą tarp valstybių, o gamintojams ir pirkėjams nebereikia sukti galvos, kaip perduoti elektros energiją į kitą valstybę ar nusipirkti importinės elektros.

Nepriklausomi tiekėjai teigia esą patenkinti NPS prekybos principais bei skaidria kainų nustatymo metodika, tačiau pasigenda likvidžių finansinių instrumentų, kurie leistų apsisaugoti nuo kainų šuolių biržoje.

Didžiausia Europos birža

Robertas Staniulis, AB „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas, teigė, kad Europos elektros biržų veiklos principai yra panašūs, o pagrindiniai prekybos metodai perimti iš „Nord Pool Spot“, kuri yra ne tik didžiausia pagal apyvartą birža Senajame žemyne, bet ir daugelio inovatyvių sprendimų iniciatorė.

„Nord Pool Spot“ elektros birža Lietuvoje pradėjo veikti 2012 metų birželio 18 dieną. Pasak R. Staniulio, Vakarų Europoje šiuo metu veikia septynios stambios elektros biržos, o mažesnės susikoncentravusios Rytų Europoje.

„Didžiausia yra „Nord Pool Spot“, jos metinė apyvarta siekia net 493 teravatvalandes (TWh). Palyginkime: Lietuvoje per metus suvartojama tik 10 TWh elektros energijos. Antra pagal dydį yra „Epex Spot“ birža, vienijanti Vokietiją, Prancūziją, Austriją ir Šveicariją (jos apyvarta 2012 metais siekė apie 340 TWh). Šios šalys suvartoja apie trečdalį visos Europos elektros energijos. Smulkesnės biržos veikia Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Italijoje“, - sakė R. Staniulis.

Perima skandinavišką modelį

Visos Europos biržos, pasak jo, siekia užtikrinti skaidrią prekybą, tačiau NPS, tiksliau, jos pirmtakė „Nord Pool", iš kitų išsiskiria tuo, kad pasaulyje buvo viena iš pirmųjų, praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje pritaikiusių naują prekybos elektra modelį, kurį šiuo metu yra perėmusios ir kitos biržos.

„Įprastai „Nord Pool“ modeliu vadinama tokia prekyba, kai taikomas vadinamasis ribinės kainos principas. Pavyzdžiui, jeigu penki elektros gamintojai siūlo parduoti elektrą, sandoriams bus taikoma paskutinio generatoriaus pasiūlyta didžiausia kaina, kuri tam tikrame kreivės taške susikirs su pirkėjų teikiamu mažiausios kainos pasiūlymu pirkti elektros energiją. Tokiu atveju ir pardavėjai, ir pirkėjai atsiskaito pagal vienodą kainą“, - aiškino R. Staniulis.

NPS taip pat taikomas uždaro aukciono principas, kai vienu metu prekiaujama ir pralaidumu, ir elektros energija. Kurio dalyvio elektra pigesnė, tas ir gauna maksimalų pralaidumą. Kai kuriose Europos biržose pirmiausia atskirame aukcione parduodama elektros galia tarp skirtingų elektros perdavimo sistemų, o paskui prekiaujama elektra.

„Skandinaviškas modelis dabar atrodo patrauklesnis, jį perima ir kitos biržos. Šis principas leidžia optimaliai išnaudoti pralaidumą tarp valstybių, nes pirmenybė teikiama pigiausiai elektrai, vartotojai gauna maksimalią ekonominę naudą“, - sakė R. Staniulis.

Laukia finansinių produktų

Baltijos regiono elektros rinkos integracija į Šiaurės šalių rinką džiaugiasi ir Latvijos kapitalo bendrovė „Elektrum Lietuva“ – viena didžiausių nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje, užimanti apie 25 proc. rinkos. „Sėkmingai veikianti elektros rinka yra svarbi mūsų verslui“, - sakė Gatis Junghanas, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, NPS biržos modelis pats savaime neužtikrina pigesnės elektros, bet skatina visus elektros tiekėjus varžytis vienodomis sąlygomis, efektyviau išnaudoti visas regiono elektrines ir stebėti viešai prieinamą elektros rinkos kainą. Todėl ir vartotojai, ir tiekėjai, anot pašnekovo, gali priimti apgalvotus bei skaičiais paremtus prekybos sprendimus.

„NPS birža yra svarbi sėkmingai veikiančios elektros rinkos infrastruktūros dalis. Kita šios infrastruktūros dalis yra išankstinės prekybos (forward), arba finansų, rinka, suteikianti priemonių rinkos dalyviams užkirsti kelią kainų svyravimams ateityje. Deja, Lietuvoje ir Latvijoje kol kas ši išankstinės prekybos rinka neveikia, o tai sukuria papildomų rizikų elektros tiekėjams, kurie perka elektrą kintančia kaina ir vartotojams ją parduoda fiksuotąja kaina. Be to, tokios rinkos nebuvimas atbaido naujų rinkos dalyvių atėjimą į Lietuvos mažmeninę rinką“, - sakė G. Junghanas.

Artūras Šyvokas, Estijos kapitalo bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius, taip pat mano, kad Lietuvos elektros rinkai šiuo metu trūksta vienintelio dalyko – likvidžių finansinių instrumentų, kurie leistų tiekėjams apsisaugoti nuo kainų šuolių biržoje.

„Pats biržos modelis yra geras, tačiau tokioje rinkoje kaip Lietuvos, kur yra labai maža pasiūla, konkurencingai kainai susidaryti reikia daugiau tiekėjų, kurie ne tik pirktų, bet ir parduotų biržoje. Manau, situacija pasikeis tik pradėjus veikti jungtims 2016 metais“, - sakė A. Šyvokas.

Anksčiau Šiaurės šalyse veikė „Nord Pool“ birža, kuri vienijo ir fizinės elektros energijos prekybos, ir finansų rinkas. 2002 metais, kai susikūrė NPS, šios dvi rinkos išsiskyrė. Pasak R. Staniulio, finansų rinkos, kuri leistų valdyti ilgalaikės prekybos elektra riziką, sukūrimas Lietuvoje – artimiausios ateities klausimas.

Robertas Staniulis: „Europos elektros biržų veiklos principai panašūs.“ /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Europos rinka integruojasi

Nuo 2016 metų, kai Lietuvos prekybos zona bus susieta elektros kabeliu su Švedija, skaidri NPS prekybos sistema leis ir vartotojams pajusti apčiuopiamą naudą, nes Lietuvą pasieks pigesnė skandinaviška elektra.

R. Staniulis mano, jog Lietuva iš esmės neturėjo kitų alternatyvų, nei įsilieti į NPS. Jis priminė, kad 2009 metais Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Baltijos jūros regiono valstybių ministrų pirmininkai pasirašė Baltijos regiono energetikos rinkų sujungimo planą (BEMIP) - siekiama iki 2015 metų sujungti Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas.

„Šis planas numatė, kad iš Lietuvos bus nutiesta „NordBalt“ jungtis su Švedija ir „LitPol Link“ – su Lenkija, o elektros rinkos Baltijos šalyse veiks NPS biržos pagrindu. Politinius sprendimus, be abejonės, lėmė ne tik Lietuvos narystė ES, bet ir geografija. Kita vertus, turėtume tik džiaugtis, kad esame netoli Skandinavijos valstybių, nes jas vienijanti NPS birža yra viena stipriausių ir didžiausių Europoje“, - teigė R. Staniulis.

Jo nuomone, ateityje visos Europos elektros rinka vis labiau integruosis. Antai šių metų vasario 4 dieną visos Senojo žemyno elektros biržos pradėjo dirbti suderintu ritmu. Elektros prekyba nuo Portugalijos iki Suomijos vyksta vienu metu. „Lietuvoje kainos skaičiuojamos tą pačią akimirką kaip ir Prancūzijoje ar Belgijoje. Taigi Lietuva tampa Europos elektros rinkos dalimi“, - dėstė R. Staniulis.

FAKTAI

2002 metais sukurta „Nord Pool Spot“ yra pirmaujanti Europos elektros birža, jos dalyvės yra 370 kompanijų iš 20 valstybių. 2013 metais šios biržos apyvarta siekė 493 TWh. Tai daugiau kaip 70 proc. visos Šiaurės šalių rinkoje suvartojamos elektros energijos. Birža veikia Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje Latvijoje ir Lietuvoje.

Šaltinis: „Nord Pool Spot“, „Litgrid“

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"